Ariisi oghị omhiịn ophanyanhaạn asipuru Aḍinyạ Ituughạ Ogboku Awiki Phọ
SEPTEMBER 4-10
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | EZEKIEL 42-45
“Moḅulhemhi Igey Iiseeny!”
w99 3/1 8 ¶3
“Seere Ekpom Anạ Siphẹ” Otu Iiḅereghị Phọ Enaạn!
3 Uḍien otu iiḅereghị phọ ophọn phọ, asighẹ bọ ni esugha arumhuoghaạph siphẹ aḍinyạ phọ Izikiẹl, angọ ni we aJu phọ orọl bọ dọl arebenhẹ phọ oguanhaan dị akparamhị ni omheeraam mọ abidị, mọ koḅilhẹ ni oḅulemi igey iiseeny! Emhiigh k’amem mọ opọ phọ kụ eru eteẹny k’aḍio arodon, uḍien phọ ophọn phọ akiọm nị ghisigh rakparamhị ghạn omheeraam oomo abuphẹ phọ ophomhoghiạn bọ aJihova. Ighẹn areten? Uguạ, ooḅeghiọn ophogh idị uḍien phọ Izikiẹl ramạ ghan esi awe phọ Izrạl orọl bọ dọl arebenhẹ phọ. Uḍien phọ aghaạph ilọ inya araraạr: otu iiḅereghị phọ, adọl abupinyọn rikiạ phọ, araalhạ arughunughun phọ, ḅilhẹ r’ade phọ.
it-2 1082 ¶2
Otu Iiḅereghị Phọ
Otu iiḅereghị phọ Izikiẹl amhiịn bọ siphẹ uḍien phọ. Lhạ phọ eḍighi bọ 593 B.C.E., rophiemhi bọ Jeruselem r’otu iiḅereghị phọ aSolomọn, 14 asiạ kụ iten, kụ Izikiẹl agbi bọ omhiịn uḍien phọ. Siphẹ uḍien phọ, usighẹ ni nyodị osiinyẹ anyụ eeḅarạph dị ephoph ni iboom, kụ oḍeenhaan nyodị ogbogh otu iiḅereghị phọ aJihova. (Eze 40:1, 2) Uḅenhị ni nyodị mọ aghaạph oomo ipẹ odị amhiịn bọ siphẹ uḍiẹn phọ aḅenhị we phọ Izrạl orọl bọ dọl arebenhẹ phọ, obọ bidị olhoghoma umogholoor okiton esi ikarạph ph’abidị, r’oḅilhẹ oodereghị oomo abuphẹ okpẹ bọ oḍuom olhoghi phọ siphẹ ‘otu phọ Izrạl.’ (Eze 40:4; 43:10, 11) Siphẹ uḍien phọ, Izikiẹl amhiịn ni oomo ipẹ otooghị bọ otu iiḅereghị phọ. Usighẹ ‘ighologo’ kụ otooghiọm otu iiḅereghị phọ (otoọm ogholhogo dị akạr adoọny ramạn ghan, 10.2 aradạ) ḅilhẹ ‘r’ekulhọm aḍighaạgh’ (etoọm eedoọny ekulhọm aḍighaạgh phọ remạn ghan, 7 aḅarazuạ). (Eze 40:5, pogh igẹ phọ edi bọ ude phọ) Abuniin awe omeeraam mọ aZerubbabel atuụgh ni ipẹ Izikiẹl aghaạph bọ ilọ etoọm otu iiḅereghị phọ kụ alhọgh, mem mọ bidị oḍuạ bọ Babilọn oḅula de ph’abidị. Kuolọ ariphigh i/kạr ilo dị eḍeenhaan mọ iphẹn bidị ogbiighi bọ m’inẹ ni.
w99 3/1 10 ¶10
“Seere Ekpom Anạ Siphẹ” Otu Iiḅereghị Phọ Enaạn!
10 P’eeghe idị uḍien phọ Izikiẹl akparamhị we phọ Izral orọl bọ dọl arebenhẹ phọ! Imiịn phọ ighaạph ni ekuphom bidị owol mọ torobọ eghun-otu komoọgh ni de ḍiọ abidị. (Poghom ipẹ oghaạph bọ siphẹ Micah 4:4.) Igey iiseeny kụ keḍighi eḅẹl iyaạr siphẹ ade phọ. Lọgh elhegh mọ uḍien phọ aḍeenhaan ni mọ araalhạ arughunughun phọ, idiphọ abupinyọn rikiạ phọ, kotọl aani ni de dị awe osogh oseenhaan bidị. (Ezekiel 45:16) Kụ iḍighi kụ, siphẹ ade phọ bidị koḅula bọ, awe phọ aJihova kobạr ri buphẹ odị mamạ bọ oḍiemhiom abidị, kụ oḅilhẹ onaghanhạn ghan iiḅakiọm m’abidị. Iduọn phọ pọ, keḍighi de dị eephọ r’eborọph, ḅilhẹ r’amuuḅoph kụ katọl.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
it-2 467 ¶4
Aḍien
Iduọn awe phọ Izrạl romeera ghan bọ ḍien phọ Enaạn opiọm bọ ophamhanhạm asiigbu phọ odị eeleeny bọ, iḍighi ni iyaạr dị bidị oopụ ḍien phọ Enaạn. (Eze 43:8; Am 2:7) Loor esi ilhioghọm mọ Enaạn elhioghọm ghan bọ we phọ Izrạl esi e”kpẹ oḍuomolhoghi ph’abidị, kụ engọ ghan bọ eepoogh dị abuerị phọ areelhe phọ kogilaạm ghan ḍien phọ Enaạn. (Poghom ipẹ oghaạph bọ siphẹ Ps 74:10, 18; Isa 52:5.) Areelhe phọ u/legheri mọ aJihova kụ akạr ri raliọm we phọ Izrạl, bidị usighẹ bịn mọ aJihova kụ edị we phọ odị u/tue ukoph. Omhiịn mọ odị aḅaalhamhị ni ḍien ph’odị esi arigilaạm mọ iphẹn phọ, aJihova aḍighi ni iyaạr amiteom esi otagharạn abusughenheen awe phọ Izrạl oḅulhemhi isiphẹ ade ph’abidị.—Eze 36:22-24.
it-2 140
Elhiom ooruẹn
Esi iduọn phọ, aJihova rawạ ghan mọ abuphẹ rowạ bọ kuuḅi aghisigh esi odị, olhegheri elhiom ooruẹn phọ odị kụ odaphạn ghan. (Isa 1:17, 18; 10:1, 2; Jer 7:5-7; 21:12; 22:3, 4; Eze 45:9, 10; Am 5:15; Mic 3:9-12; 6:8; Zec 7:9-12)
SEPTEMBER 11-17
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | EZEKIEL 46-48
“Aḍisẹph Kirokirọ Dị Izrạl Phọ Abuphẹ Koḅula Bọ Siphẹ Ade Phọ Kokelhọm”
w99 3/1 10 ¶11-12
“Seere Ekpom Anạ Siphẹ” Otu Iiḅereghị Phọ Enaạn!
11 AJihova kasẹph ni de phọ abidị ḍughụm? Imiịn phọ iphagharanhaạn ni ḍipuru phọ aḍiẹn phọ esi oḍeenhaan ipẹ ade phọ ketọl bọ. Odaphạn uḍien phọ, okol amuụm akuphaany ni amite siphẹ otu iiḅereghị phọ kụ akil aghị asoor siphẹ ophiịny phọ aghuḍum u/lo bọ. Kụ aakonhom muụm ophiịny phọ, kụ ina dị eḍigh siphẹ phọ emhiigh omhoọgh aghuḍum. Ḅilhẹ kẹn, oomo ireeny phọ ediighi bọ siphẹ ogbạl ophiịny phọ emhuum ghan imạ iimhumha lhạ-etum-lhạ, engọ ghan eḍien r’oomhanhamhi ḅilhẹ r’eekonhom we phọ orọl bọ siphẹ ade phọ.—Ezekiel 47:1-12.
12 Esi awe phọ Izrạl orọl bọ dọl arebenhẹ phọ, imiịn phọ iphẹn phọ iitughianhạm ghan bidị ipẹ m’oguanhaan bọ ni bidị k’epẹ omhạn ilọ oḅilhẹ oḅulhemhi ade phọ abidị. Ibadị amem, ariil ph’aJihova ughaạph ghan mọ ade ph’abidị ketọl idiphọ aparadaịs, kụ awe oḅilhẹ omuza. Ariil phọ Enaạn u/bilhẹ ghan oghaạph mọ ade dị moogulhemhi keḅilhẹ ni enuụm. (Isaiah 35:1, 6, 7; 51:3; Ezekiel 36:35; 37:1-14) Kụ iḍighi kụ awe phọ ugon ni omhiịn aḍisẹph phọ Enaạn dị keepaany idiphọ amuụm mọ akuphaany bọ amite siphẹ otu iiḅereghị phọ. Esi iduọn phọ, eelhe dị mowilhẹ ooḅereghị aJihova koḅilhẹ omiigh ooḅereghị odị. Enaạn k’engọ ni we phọ abuphẹ koḅula bọ siphẹ ade phọ, we dị omhoọgh mugey amasian r’odị—we dị orọl idiphọ ireeny phọ erolhoghụ bọ siphẹ ogbạl ophiịny phọ uḍien phọ aghaạph bọ aghol. Awe phọ abuẹn phọ kụ koḍiemhiom ooḅulhemhi ade phọ ipẹ erọl ghan bọ. Isaiah maghaạph ghan kẹn ni akol ilọ ‘igbogh ireeny elhiom eḍighinhom iyaạr’, buphẹ ‘koḅilhẹ bọ olọgh oḅulhemhi riisi phọ ipẹ moogulhemhi bọ k’asiạ phọ.’—Isaiah 61:3, 4.
w99 3/1 10 ¶10
“Seere Ekpom Anạ Siphẹ” Otu Iiḅereghị Phọ Enaạn!
10 P’eeghe idị uḍien phọ Izikiẹl akparamhị we phọ Izral orọl bọ dọl arebenhẹ phọ! Imiịn phọ ighaạph ni ekuphom bidị owol mọ torobọ eghun-otu komoọgh ni de ḍiọ abidị. (Poghom ipẹ oghaạph bọ siphẹ Micah 4:4.) Igey iiseeny kụ keḍighi eḅẹl iyaạr siphẹ ade phọ. Lọgh elhegh mọ uḍien phọ aḍeenhaan ni mọ, araalhạ arughunhughun phọ, idiphọ abupinyọn rikiạ phọ, kotọl aani ni de dị awe osogh oseenhaan bidị. (Ezekiel 45:16) Kụ iḍighi kụ, siphẹ ade phọ bidị koḅula bọ, awe phọ aJihova kobạr ri buphẹ odị mamạ bọ oḍiemhiom abidị, kụ oḅilhẹ onaghanhạn ghan iiḅakiọm m’abidị. Iduọn phọ pọ, keḍighi de dị eephọ r’eborọph, ḅilhẹ r’amuuḅoph kụ katọl.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
w99 3/1 11 ¶14
“Seere Ekpom Anạ Siphẹ” Otu Iiḅereghị Phọ Enaạn!
14 Iphẹn phọ bịn kụ ogina araraạr dị emhunhughan siphẹ uḍien phọ Izikiẹl ḍughụm? Eeye; eḅilhẹ ni emạ enhọn egbogh iyaạr. Ooḅeghiọn: Elhoghọm otu iiḅereghị phọ ko/tue otuụgh olọgh kaị odaphạn uḍien phọ. Okạr agey, awe aJu phọ umhaghamhị ni maạr uḍien phọ opọ phọ, kụ ukparaghạ nị omhiịn mọ abunọ otuụgh ni olọgh odọ phọ otu phọ Izikiẹl amhiịn bọ. Toroboiperolbọ, otu iiḅereghị phọ Izikiẹl amhiịn bọ ka/tue aḍigh siphẹ eeḅarạph phọ aMorayạ, oḅẹl phọ arọl ghan bọ. Etigheri pạ, Otu iiḅereghị phọ Izikiẹl amhiịn bọ o/rọl kẹn siphẹ ogbo emhạ phọ, arọl ghun enhọn apakirị ade phọ dị i/tọl aani siphẹ olhoghi egbogh emhạ phọ, kuolọ otu iiḅereghị phọ awe phọ Izrạl olhọgh bọ, arọl siphẹ okaraghị oḅẹl phọ arọl ghan bọ, siphẹ Jeruselem. (Ezra 1:1, 2) Oḅaram isiphẹ phọ, ophiịny ko/rọl ghan dị akil amite siphẹ otu iiḅereghị phọ epẹ Jeruselem. Esi iduọn phọ, eganhanha ni mọ Izrạl iḍiodi phọ umhiịn oọny omhunhughan imiịn phọ Izikiẹl bịn. Iduọn phọ pọ reḍeenhaan ghan mọ omhunhughan imiịn dị apel nyoọn phọ odi ni, odị aḍighi olọ eten aruwaloor.
it-2 1001
Moọny Oye
Emhiigh Genesis kụ esi Malachi, aḍinyạ phọ Izikiẹl bịn kụ iphạm ikpo-onhụ phọ iphẹn reḅẹm ghan bọ mọ: ‘moọny oye’ dị epel li ephu 90 amem, kụ Enaạn kụ imhạgh ghan nyodị iduọn pho. (Eze 2:1, 3, 6, 8) Aḍien phọ aḍiẹn phọ Enaạn emhạgh ghan bọ nyodị eḍeenhaan mọ oyil phọ aḍighi aani ni oopho oye iduọn ayira, kụ iphẹn phọ emạ emiteom mọ oyil phọ aghaạph ghan dom dị eḍuạ ḍighaạgh Enaạn phọ Epẹ Epelheghiom bọ kụ eru. Aḍiniin ph’aḍien phọ aḍiẹn phọ kụ edị Enaạn emhạgh oyil phọ Daniel siphẹ Daniel 8:17.
SEPTEMBER 18-24
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | DANIEL 1-3
“Aḍisẹph Edianaan Ghan Ni Buphẹ Oḅạr Bọ AJihova”
w15 7/15 25 ¶15-16
Pamhanhạm Dọl Obạr Phọ Anạ Aghị Esi Omhạr Phọ k’Enaạn
15 Ḍiọ phọ arodon, arebenhẹ phọ aJihova rosoman ghan ni sidọl dị ewạ mọ bidị orọl sạm igbo—abuphẹ r’abidị roḍighi ghan bọ oḍighi, buọ ekụ abidị, matuman, ḅilhẹ r’asiya abidị, obobọ bunhọn awe. (1 Pit. 2:19) Ghalhamọ r’iduọn phọ ni, yira ko/bilhẹ ni orọl adọl asạm mọ! Ki/ḍighi iikia esi ayira eḍighi maạr dị aḅirinhi phọ ulhọgh iyira ḍien loor esi iphẹn phọ; idị eḍighi bọ aJizọs m’aghaạph ni mọ ipẹ kụ idị kemite. Ibadị abuẹn phọ rusophoghom ghan bọ iyira u/legheri iyaạr phọ eḍighi bọ kụ orọl adọl asạm amhạn bọ ni maạr esi abugey aKristẹn. Kuolọ esi ayira, orọl asạm mọ eḍighi ni iyaạr dị emhạn maạr iboom.
16 Orọl adọl oḅạr oghị esi aJihova, ewạ mọ yira omheerạ ghan giph mem dị awe rupaarọgh iyira. (Dan. 3:16-18) Oye o/lho dị u/moọgh oghiilhaany, kuolọ rekparanhaạn ghan ni iḍoọgh oḍuạ esi oḍighi ipẹ aḍita phọ roḍighi bọ. Eḍighi maạr dị rokpaariọm ghan ibạm-anmụny anạ okpuḍian ongọ alagbạ phọ obobọ olheeghi arayaạl epẹ otu asukul phọ, pọ kaa/binyemhiom olhoghonhaạn abidị ḍighaạgh. Sighẹ eepoogh amem ituugha eghun-otu phọ, kụ atughemhiọm bidị ikeḍi osighẹ ghan oḍighinhom mem dị bidị osoman odọ ipanhaạn phọ iphẹn phọ. Loghonhaạn bidị ḍighaạgh dị bidị ko/kiilhom ghan umughaloor oghaạph ghan ilọ omheeraam m’abidị r’amagheel oḅenhị bunhọn. (Rom. 1:16) Oḅarạm isiẹn phọ, nạ atue kẹn ni, lọ ewạ ni, akị ateẹny otughemhiạ phọ r’aloor akaaphạn.
w13 1/15 10 ¶13
Kpọ Oḅio—AJihova Odinhi r’Anạ!
13 Omhunhenhiom oḍual okuron asiạ phọ, aJihova aḍighi ni aḍeenhaan iraạr ugheel anmụny aHibru dị oḍighi rebenhẹ odị, mọ onọ rasẹph ghan ni buphẹ omhoọgh bọ omheeraam r’akpọ oḅio oghị esi odị. Uw-emhạ phọ aNebuchadnezzar aakpomhoghi ni oomo ikpolhọm awe aBabilọn kụ aḅenhị mọ okpuḍian ongọ ideghedeghẹ igbudu agol dị odị akạ. Kụ odị alhọgh olhogh mọ, oye lọ u/meera ukpuḍian ungọ igbudu phọ mosiph osumeeny edu aniạn dị odị akpoonhị. Iraạr ugheel anmụny aHibru phọ uḅenhị ni aNebuchadnezzar r’eten olhọgh eegu ni mọ: ‘Sey Uw-emhạ, Enaạn phọ yoor rooḅereghị ghan bọ katue ni uphẹl iyoor asighẹ siphẹ edu aniạn phọ, r’isiphẹ aḍighaạgh ph’anạ, odị kuphẹl li iyoor. Kụ ghalamọ odị iyoor u/phẹl li, pọ eḍighi idị nạ kalegheri, Sey Uw-emhạ phọ, mọ emhụgh phọ anạ kụ ke/dị yoor k’ooḅereghị, ḅilhẹ yoor ko/kpuḍian ongọ igbudu agol phọ anạ.’ (Dan. 3:16-18) Ogbạ ni oogholhomhi siphẹ aḍinyạ phọ aDaniel 3:19-30 eekiạ eten phọ Enaạn etagharạn bọ iraạr ugheel anmụny aHibru phọ. Ghalamọ r’iduọn iyira ku/paạr bọ ni mọ kusumeeny iyira edu aniạn ḍio arodon, yira rosoman ghan ni sidọl dị redẹgh ghan dọl aruukuan phọ ayira kephogh, kụ yira okuphom ni owol m’aJihova kasẹph ni omheeraam mọ r’akpọ oḅio phọ yira omhoọgh bọ oghị esi odị.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
it-2 382
Meshach
Iini iraạr araraạr kụ iḍighi bọ iyaạr phọ,iraạr ugheel anmụny aHibru phọ oḅẹm bọ m’abunọ ko/le eḍien Uw-emhạ phọ ‘eepuạn bọ’: (1) Awe aBabilọn aạny ghan inhạm mọ ipẹ olhogh phọ ongọ bo Mozis aḍeenhaan bo mọ i/ḅaạl; (2) abidị kẹn u/meẹgh ghan inhạm, ibadị abidị uphurughị ghan irum inhạm mọ bịn oghiigh; (3) abidị uphụr ghan osighẹ inhạm mọ oḍighinom iyaạr aghuḍum ongọ ruru abidị kụ ogbi aạny, oḍeenhaan mọ bidị rooseeny ni ruru phọ abidị agey.—Da 1:8; poghom ipẹ oghaạph bọ siphẹ 1Kọr 10:18-20, 28.
w12 6/15 17, box
ABUỌ ANHIẠN KỤ UḌIGHI BỌ ‘OOMO ITOOGHỊ PHỌ IPHẸN PHỌ’?
Imiịn ph’edi bọ Daniel 2:44 ekaạph m’Omhạr phọ k’Enaạn ‘kaagbị ni kụ asiemhi eekunha oomo itooghị phọ iphẹn’ phọ. Imiịn phọ iphẹn rekaạph ghan ilọ itooghị kirokirọ phọ oḍeenhaan bọ siphẹ igbudu phọ bịn.
Kụ kokaạph aani ika ilọ ipherị phọ asigomẹt phọ? Imiịn phọ edi bọ ḍinyạ Ogananami phọ eghaạph aani bọ odọ ph’iphẹn phọ, kụ ikạr eegholhomhi agey ilọ itooghị kirokirọ phọ iphẹn. Ogananami phọ akaạph mọ kookpomhoghi ni oomo “abudaạm aḅirini phọ” okoriom eghạm mọ kesoor bọ “ḍigbogh aḍio Enaạn oomo iikpọ phọ.” (Ogan. 16:14; 19:19-21) Esi iduọn phọ, Enaạn ke/piemhi itooghị kirokirọ phọ omhiịn bọ siphẹ igbudu phọ bịn, kuolọ kaḅarạm aani ni oomo itooghị isiẹn ade phọ siphẹ eghạm Amagedọn.
w01 10/15 6 ¶4
Iyaạr Phọ K’engọ Bọ Oomo Aḅirinhi Phọ Oḅaal-Olhoghi
Ophagharanhaạn phọ odi siphẹ ḍinyạ aDaniel 2:44 eḅẹm mọ: ‘Siḍio aruw-emhạ phọ abuẹn phọ [Buẹn rotooghị bọ siẹn amem aruukunha phọ] Enaạn opọ k’akẹ phọ kapighi ni itooghị dị koo/gulhemhi. Kụ itooghị phọ ko/ḅọgh ongọ bunhọn awe. K’eegbị ni kụ esiemhi eekunha oomo inhọn [itooghị-awe] itooghị , kụ itooghị ph’odị etọl bịn k’iiḍuul.’ Eeghe kụ iḍighi kụ Omhạr phọ k’Enaạn ‘kaagbị’ bọ itooghị aḅirinhi phọ? Loor esi dị araraạr phọ itooghị aḅirinhi phọ roḍighiyogh bọ ekighimaạm ipẹ aSetan aḍighi bọ siphẹ oghoony phọ Iden. Ḅilhẹ kẹn, itooghị aḅirinhi phọ u/wạ mọ omhạr awe oḍighan itooghị phọ Enaạn. Iphẹn phọ bidị roḍighiyogh bọ ke/sighẹ ḍisẹph etuomnhaan omhạr awe, loor esi dị bidị obe kụ rokị esi itooghị phọ Enaạn. (Psalm 2:6-12; Ogananami 16:14, 16) Esi iduọn phọ, ewạ mọ yira opuruan siloor ayira mọ: ‘Yira odi agạ aḅirinhi phọ ḍughụm obobọ yira odi agạ itooghị phọ k’Enaạn?’
SEPTEMBER 25–OCTOBER 1
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | DANIEL 4-6
“Nạ Akiọm Nị Ghisigh Rakumu AJihova Ḍughụm?”
w10 11/15 6 ¶16
Iḍoọgh —Imeera Ekpo-onhụ Phọ Enaạn Kụ Iiḅakị Inyinha
16 Eeghe kụ iḍighi kụ ewạ bọ ni onhaghanhạn ghan aJihova ghalamọ esi dị ogina anạ bịn kụ odi? Legheri mọ: Edi esi anạ oḅaalhamhị obobọ oḍighi idị olhoghi aJihova k’abeeph. (Gen. 6:5, 6; Prov. 27:11) Ezọ ph’ana retir ghan ni aJihova loor esi dị ‘odị kụ ruuko ghan iyira.’ (1 Pit. 5:7) Odị rawạ ghan mọ naghanhạn ghan nyodị obọ nạ amhooghọm suọ. (Isa. 48:17, 18) Olhoghi aJihova eeph ni mem mọ arebenhẹ phọ odị, Izrạl iḍiodi phọ ophogh bọ ogunhọm oromha phọ odị. (Ps. 78:40, 41) Ḍierị phọ aḍighaạgh phọ, aDaniel aḍighi ni idị olhoghi aJihova aḅaạl iboom, dị tutụ ookpaạny Enaạn amhạgh nyodị mọ ‘oye aḍiḅeeraạn.’ (Dan. 10:11) Eeghe kụ iḍighi? Loor esi dị aDaniel aghiọm ghisigh aḅạr aJihova ghalamọ r’esi dị ogina odị bịn odi.—Bạl Daniel 6:10.
w06 11/1 24 ¶12
Nạ Rapogh Ghan Ni Raraạr Iigbia Eniin Phọ Eten Phọ AJihova Rapogh Ghan Bọ Ḍughụm?
12 Eten dị iikia i/lo, ibadị araraạr dị egbolhomaam sighuḍum aKristẹn phọ abuphẹ Enaạn masagharạn bọ uwaloor phọ siphẹ Ookpomhoghan phọ, eḍighi ni ilọ iigbia. Amasian phọ ayira r’aJihova bịn aḍighi aani ni iyaạr iigbia. (1 Chronicles 28:9; Psalm 36:7) Emạn maạr esi esi dị i/wạ r’amem r’amem mọ yira omheera iyaạr eru igbariọn iyira esighẹ ḍighaạgh Enaạn phọ ayira, Jihova. (2 Chronicles 15:2; James 4:7, 8) Iiḅereghị eḍighi ni iyaạr dị emhạn agey maạr eḍighi maạr lọ yira rowạ ni ophamhanhạm amasian dị akpạr r’aJihova. Oyil phọ aDaniel amhaghamhị ni iboom maạr iiḅereghị, dị tutụ odị ubilhẹ ooḅereghị ghan iraạr phọ amem mọ odị raaḅereghị ghan bọ aJihova, ghalamọ r’amem dị ipẹ phọ kekọm ni ḍuugh engọ nyodị. (Daniel 6:7-11) “Iiḅereghị awe phọ Enaạn,” obobọ aKristẹn phọ abuphẹ osagharạn bọ uwaloor phọ, otoomaạm eḍu insẹns ph’epẹ osụ ghan bọ siphẹ otu iiḅereghị phọ. (Ogananami 5:8; 8:3, 4; Leviticus 16:12, 13) Insẹns phọ osighẹ bọ otoomaạm remạ ghan odọ idị iiḅereghị eḍighi iyaạr iigbia. P’eeghe eepoogh dị yira omhoọgh oḅaanhaạn ghan otooghiạ oomo aḅirinhi phọ esi iiḅereghị! Pọ kụ iyaạr phọ iiḅereghị eḍighi bọ iyaạr iigbia siẹn asighuḍum mọ ayira!
w03 9/15 15 ¶2
Utuạn Eeghe Kụ Yira Kooḅereghị Ghan Bọ Egbagba Amem?
2 AJihova asighẹ ika Daniel? Mem mọ Enaạn arom bọ ookpaạny phọ Gabriel oghị aphagharanhaạn iiḅereghị phọ aDaniel, ookpaạny phọ amhạgh oyil phọ mọ ‘oye aḍiḅeeraạn’ obobọ ‘oye dị aḅeeraạn Enaạn iboom.’ (Daniel 9:20-23; The New English Bible) Siphẹ imiịn phọ Izikiẹl, aJihova aghol li Daniel mọ oye elhiom eḍighinhom iyaạr. (Ezekiel 14:14, 20) Siphẹ oomo adọl aghuḍum mọ aDaniel, iiḅereghị phọ odị agbor ghan bọ aaḅereghị iḍighi ni iyaạr dị odị amhoọgh masian dị akpulhan rEnaạn phọ odị, dị tutụ eḍighan nị elhegh esi aDarius.—Daniel 6:16.
w10 2/15 18 ¶15
“Uwaloor phọ r’Onyanị phọ Kopin bọ Oḅẹm Mọ: ‘Tue!’ ”
15 ADaniel rorọl bọ ooni iḍiminiḅuagụ phọ reḅaạl ḍiroọr, kụ uw-emhạ phọ Darius r’aloor aghị asi siphẹ ooni iḍiminiḅuagụ phọ osumeeny bọ Daniel, kụ alọ amhạgh nyodị mọ: ‘sey Daniel, ebenhẹ Enaạn ph’edi ghan bọ, Enaạn phọ nạ raaḅereghị ghan bọ egbagba amem mọ, ephẹl li nyinạ esighẹ ḍighaạgh iḍiminiḅuagụ phọ ḍughụm?’ Bịn egina amem aDaniel alọ aphagharanhaạn nyodị mọ: ‘Sey uw-emhạ phọ, tọl li k’iiḍuul. Enaạn phọ amhị irom ni ookpaạny odị kụ akasaghị runhụ iḍiminiḅuagụ phọ, epẹ kụ iyaạr phọ bidị imhị i/ḅọgh bọ, loor esi dị mị u/piọm bọ iyaạr ghisigh Odị; ḅilhẹ r’esi anạ, Sey uw-emhạ phọ.’ AJihova asẹph ni Daniel loor esi dị odị ‘o/wilhẹ okumu odị r’amem.’—Dan. 6:19-22.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
w07 9/1 18 ¶5
Oghaạph Ookaragh Aḍinyạ phọ ADaniel
4:10, 11, 20-22—Ogbogh oreeny phọ aNebuchadnezzar amhiịn bọ siphẹ umalhạ phọ ramạ ghan eeghe? Eḅẹl esi phọ, ogbogh oreeny phọ ophọn phọ ramạ ghan aNebuchadnezzar, opọ aḍighi ghan bọ otooghiạ oomo aḅirini phọ mem mọ opọ phọ. Loor esi dị aBaibul phọ aḅẹm bọ mọ itooghị phọ iphẹn phọ ‘ilheeny oomo aḅirinhi phọ,’ pọ remạ ghan mọ oreeny phọ ophọn phọ abụgh bọ iduọn phọ apelheghiom itooghị phọ aNebuchadnezzar. Aḍinyạ phọ aDaniel 4:17 ekaạph ni ekomhọm itooghị ‘Opọ phọ Apelheghiom Bọ’ oomo isiẹn ade phọ siphẹ amalhạ phọ. Ogbogh oreeny phọ ophọn phọ aḅilhẹ ramạ ghan elhiom mọ aJihova amhoọgh bọ idiphọ otooghiạ oomo aḅirinhi phọ, ekạr ekpaariọm siẹn ade phọ. Esi iduọn phọ, amalhạ phọ amoọgh iyạl odọ omunhughan—eḅẹl phọ, itooghị phọ aNebuchadnezzar ḅilhẹ r’elhiom mọ aJihova amhoọgh bọ idiphọ otooghiạ oomo aḅirinhị phọ.
w88 10/1 30 ¶3-5
Asipuru Dị Abuẹn Robạl Ghan Bọ Rinyạ Phọ Ayira Opuru
Mem mọ osighẹ bọ oye olọ aHibru phọ oghol bọ mọ aDaniel oru osiemhi siphẹ ogiga phọ, uw-emhạ phọ abilhẹ ni aghaạph ilọ aruunmo phọ kongọ bọ Daniel—mọ kokpolhoghị ni nyodị oodor, osighẹ sen dị aḍighi gol olọgh orum odị, ḅilhẹ odị aḍighi omhunhenhiom iraạr oye siphẹ itooghị phọ. R’eten olhọgh eegu, oyil phọ aḅenhị ni uw-emhạ phọ mọ: ‘Mị ruunmo phọ anạ ka/sighẹ, ngọ ghun bunhọn awe. Toroboiperolbọ, mị kabạl li igẹ phọ aḅenhị uw-emhạ phọ, r’ipẹ igẹ phọ remạ ghan bọ aḅenhị nyodị.’—Daniel 5:17.
I/moghi mọ aDaniel alhe igarạ kụ agbi ogbạ amalhạ phọ. Awạ ghun mọ uw-emhạ phọ arool ruunmo phọ odị angọ bunhọn awe. ADaniel o/tuạn raraạr dị k’ongọ nyodị kụ agbạ bọ malhạ phọ, kparipẹ ghun, odị agbạ malhạ phọ loor esi idiphọ aJihova, egey Enaạn phọ, kụ angọ bọ nyodị iikpọ ogbaạm mọ. Opọ phọ ooruẹn phọ odị ratu bọ ni omheelhom aBabilọn.
Iduọn yira omhiịn bọ siphẹ aḍinyạ phọ aDaniel 5:29, mem mọ aDaniel aạl bọ kụ agbạ bọ emhụ amalhạ phọ idiphọ odị aḅẹm bọ, uw-emhạ phọ angọ ni itọ mọ osighẹ ruunmo phọ oru ongọ Daniel, ghalhamọ r’iduọn odị u/meera bọ usighẹ. Ḅilhẹ kẹn aDaniel kụ o/kpolhoghiạn iinmenhian phọ r’aloor odị. Uw-emhạ phọ Belshazzar, kụ angọ itọ mọ oonmenhemhi Daniel iinmhenhian phọ. Kuolọ, iphẹn phọ i/gbạgh r’ipẹ ogẹ bọ siphẹ aḍinyạ phọ aDaniel 5:17, siphẹ phọ oyil phọ aghaạph bọ ni aagholhomhi mọ onọ o/tuạn ruunmo kụ ragbạ bọ malhạ phọ.
dp 109 ¶22
Inya Ikpo-Onhụ Phọ Enme Bọ Aḅirinhi Phọ
22 Ruukunha phọ ugbạ ni malhạ phọ. Moọny amem awe eghạm AMedo-Persian kotu opiemhi egbogh emhạ phọ, Babilọn. Ghalhamọ r’iduọn oghaạph amuphe phọ abidị ophọn phọ aḍighi bọ ni umugholoor ghisigh uw-emhạ phọ , odị angọ ni Daniel raraạr phọ odị maguanhaan bọ nyodị. Odị akpolhoghị ni Daniel oodor phọ, aḅilhẹ alhọgh orum odị sen agol phọ, kụ aḅilhẹ agbeelhom nyodị idiphọ oye dị amhunhenhiom iraạr siphẹ itooghị phọ odị. (Daniel 5:29) ADaniel o/ghel ruunmo phọ uw-emhạ phọ aBelshazzar angọ bọ nyodị, loor esi dị aruunmo phọ eḍighi rughuenhian dị rongọ aJihova. Eten dị iikia i/lo, aBelshazzar aatughiạn mọ onọ kangọ ruunmo phọ iphẹn phọ Daniel, pidị edughe olhoghi aJihova ilọ amuphe phọ ratuanhaan bọ. Ipẹ kụ eru iitughiạn odị, pọ okpạ maḍigh otu obobọ ogbul agbạ otu dị ramelheghu.