Watchtower ONLINE LIBRARY
Watchtower
ONLINE LIBRARY
Abua
  • BIBLE
  • PUBLICATIONS
  • MEETINGS
  • mwbr18 July opoḍi 1-8
  • Ariisi oghị omhiịn ophanyanhaạn asipuru Aḍinyạ Ituughạ Ogboku Awiki Phọ

No video available for this selection.

Sorry, there was an error loading the video.

  • Ariisi oghị omhiịn ophanyanhaạn asipuru Aḍinyạ Ituughạ Ogboku Awiki Phọ
  • Ariisi Oghị Omhiịn Ophanyanhaạn Asipuru Aḍinyạ Ituughạ Ogboku Awiki Phọ—2018
  • Subheadings
  • JULY 2-8
  • JULY 9-15
  • JULY 16-22
  • JULY 23-29
  • JULY 30–AUGUST 5
Ariisi Oghị Omhiịn Ophanyanhaạn Asipuru Aḍinyạ Ituughạ Ogboku Awiki Phọ—2018
mwbr18 July opoḍi 1-8

Ariisi oghị omhiịn ophanyanhaạn asipuru Aḍinyạ Ituughạ Ogboku Awiki Phọ

JULY 2-8

ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | LUK 6-7

“Ngoọm R’ophooph Olhoghi”

(Luk 6:37) “Nyina ii/gboonaan iiruẹn bunọn, Enaạn inyina iiruẹn kii/gboonaan. Nyina i/ḍaghạ bunọn, Enaạn inyina ki/ḍagha. Isạr ghan ewilenaạn bunọn, Enaạn kesạr ghan ni iwilenaạn inyina.

nwtsty iyaạr ituughạ dị edi Luk 6:37

Isạr ghan ewilenaạn bunọn, kosạr ri iwilenaạn inyina: Obobọ “Kiạ ghisigh atagharạn ghan, bịn kotagharạn aani ni nyinạ.” Ekpo onhụ aGrik phọ ogbạ bọ mọ “osạr owilenaạn” remạ ghan “omeera mọ eghị oopho; owilẹ; r’otagharạn (mem dị rokaạph ilọ oye dị odi ikoli).” Odaphạn iphẹn phọ, mem lọ ropoghom gạ osoph iiruẹn r’iḍaghạ, remạ ghan ophogh ogunhọm kụ osạr owilhenhaạn, ghalhamọ eḍighi ni elhiom, olhiọm obobọ oḍighi oḅulhemhian oye phọ.

w08 5/15 9-10 ¶13-14

Ikị Ghisigh Eḍighi Ghan Iiḅi

13 Igẹ phọ aMatiu ighaạph eghol idị aJizọs aḅẹm mọ: “Kee/gboonaan iiruẹn bunọn, obọ Enaạn kiigboonaan aani inyina.” (Mat. 7:1) Odaphạn Luk, aJizọs aḅẹm mọ: “Nyina ii/gboonaan iiruẹn bunọn, Enaạn inyina iiruẹn kii/gboonaan; Nyina i/ḍaghạ bunọn, Enaạn inyina ki/ḍaghạ. Isạr ghan ewilenaạn bunọn, Enaạn kesạr ghan ni iwilenaạn inyina.” (Luk 6:37) Siphẹ oḅẹl okuron asiạ phọ, aFarisi phọ uugboonhaan ghan we iiruẹn egbagarạ eten, esi odaphạn ghan iḍighinhom araraạr dị i/lo pạ igẹ iigbia phọ. Torobọ oye dị aḍighi aani ghan idiphọ phọ kụ anaghạn aani ipẹ aJizọs aghaạph bọ, pọ kabilẹ “oogboonaan iiruẹn” bunọn. Kụ aḍeenhaan ghan osạr “owilenaạn bunọn,” iduọn phọ pọ, kapogh ghan agunhọm ikarạph abunọn. Onyọ amatuạn phọ aPọl angọ ni oroma iduọn ophọn oghaạph bọ oghol siẹn phọ ilọ osạr owilenaạn.

14 Esi oḍeenhaan ghan osạr owilhenhaạn, abumatuạn phọ aJizọs koḍighi idị awe komoọgh aani eegharạ osạr owilhenhaạn. AJizọs aḅenhị bidị mọ “Ipẹ nyina keegboonaan bọ bunọn kụ idị Enaạn kiigboonaan aani ni inyina,” “Ipẹ nyina edi bọ engọ bunọn kụ idị Enaạn kedi ni ingọ aani inyina.” (Mat. 7:2) Esi ipẹ yira oḍighi bọ ongọ bunọn, yira kobugha ni torobọ ilọ yira oḅeph.​—Gal. 6:7.

(Luk 6:38) Ingaanị ghan bunọn, Enaạn kingaanị ghan ni inyina, kụ kotọ ghan ni, oviil, opighemi, kụ emaạr emuza ebeleghiạn etoọm mọ nyina keboọr bọ. Ipẹ nyina edi bọ engọ bunọn kụ idị Enaạn kedi ni ingọ aani inyina.”

nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Luk 6:38

Ingaanị ghan bunọn: Obobọ “Ingọ ghan.” Ekpo onhụ aGrik phọ oḍighinhom bọ siẹn phọ remạ ghan “ongọ ghan,” iduọn phọ pọ, eḍighi eegharạ ayira.

(Luk 6:38) Ingaanị ghan bunọn, Enaạn kingaanị ghan ni inyina, kụ kotọ ghan ni, oviil, opighemi, kụ emaạr emuza ebeleghiạn etoọm mọ nyina keboọr bọ. Ipẹ nyina edi bọ engọ bunọn kụ idị Enaạn kedi ni ingọ aani inyina.”

nwtsty iyaạr ituughạ dị edi Luk 6:38

asuomạ anyụ dị okụl (NWT): Ekpo onhụ aGrik phọ ogbạ bọ iduọn phọ remạ ghan ‘iyaạr dị oḅolhaam (ekpolhoghi),’ kuolọ siẹn phọ rokaạph ghan ilọ asuomạ anyụ dị adoọny dị otenheom okuughaam, kụ omhoọph ephurukpu omiteom okụl dị kotue ni olọgh iyaạr. Kụ ‘otọ olhọgh asuomạ anyụ phọ’ eeni remạ ghan eḍighinhom iyaạr abumuul ḍighi phọ, dị otọ ghan iyaạr dị oye agho ooku asuomạ anyụ dị okụl.

Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ

(Luk 6:​12, 13) Riiḍio phọ ipẹ, aJizọs aghị ni asiịny eeḅarạph ooḅereghị Enaạn, kụ arọl iiḅereghị oomo aḍughul phọ. 13 Reteẹny ḍiroọr kụ odị amạgh bumatuạn phọ odị aakpomoghi kụ asaḅạr ḍioph r’iyạl awe aghol mọ abutelhedom.

w07 8/1 6 ¶1

Orue Oḅọph Aḍiitughiạn r’Enaạn​—Nạ Kaḍighi Ika?

AJizọs alhọgh ghan ni muboom amem ooḅereghị ghan. (Jọn 17:​1-26) Esi omaạm, tutụ odị kasaḅạr bọ 12 abutelhedom mọ odị, aJizọs “aghị ni asiịny eeḅarạph ooḅereghị Enaạn, kụ arọl iiḅereghị oomo aḍughul phọ.” (Luk 6:12) Iduọn phọ pọ ro/ḅẹm ghan mọ tọl oomo aḍughul aaḅereghị. Kuolọ oye dị rawạ ophamhanhạm arighirị phọ odị r’Enaạn katuughaạny ni eḍeenhaan phọ aJizọs. Tutụ kasopha oḍighi iyaạr siphẹ aghuḍum mọ odị, kasighẹ ni mem aaḅereghị aḅenhị Enaạn, aḅilhẹ alọm iiḅakiọm uwaloor iigbia phọ, pidị arue asopha osopha dị kaloghonhaạn nyodị ḍighaạgh abughẹ eephuạ okumu Enaạn phọ odị.

(Luk 7:35) Buphẹ osighẹ bọ olegheri iyaạr phọ Enaạn omaghamị iyaạr bịn kụ ulegheri mọ igey ni.”

w12 12/15 22 ¶13

Ophamhanhạm Adọl Phọ Ayira Idiphọ “Abuteneneen”

Ogbạ agey, imạ aroozọ ketue ni eegulhemhi okpẹ dị ogbaanhaạn oye. Ghalhamọ aJizọs phọ aḍighi bọ oginha oye dị arọl siẹn ade phọ dị ikarạph u/ḍighi esi Enaạn bịn ugbạ ni okpẹ oḅạm emhụ. Ibadị umhạgh ghan nyodị mọ “oye ekpooko, r’ooko amiim, oyaghirị abubonyiọm iisogh r’abukarạph awe.” Igey phọ pọ, iduọn odị aḍeenhaan bọ osụ-olhoghi siphẹ arukumuan phọ odị rangọ bọ Enaạn, imạ ni eḍeenhaan mọ ipẹ bidị oghaaphnaạn bọ nyodị eḍighi okpẹ. AJizọs aḅẹm mọ “Ipẹ romiịn bọ kụ keḍeenaan mọ olegheri iyaạr phọ Enaạn igey ni.” (Mat. 11:19). Esi omaạm, abuniin awe dị orugh otuman Olạ agadạ phọ epẹ Selters, Germany umhiịn ghan bugbaanhaạn phọ idiphọ awe dị okpạr onhaghanhạn. Kuolọ Oolhạ emhạ phọ amite ni amheerạ aghaạph ilọ abugbaanhaạn phọ aḅenhị we phọ mọ: “Abugbaanhaạn aJihova phọ pạ phọ omoọgh ni eḍighinhom iyaạr elọ abidị, kuolọ roo/ḅaghamhiọm ghan bunhọn awe siẹn emhạ phọ.” Ḍio arodon remite ghan ni iginha phọ.

Ibạl ABaibul

(Luk 7:​36-​50) Oniin onyọ aFarisi phọ amạgh ni Jizọs mọ aru konọ abunọ olean eḍien, kụ aJizọs aghị ni k’odị arọl ude akulughị ruwol ole eḍien phọ. 37 Oniin onyọ ipesi anịr arọl li emạ phọ epẹ phọ. Odị anaghạn ni mọ aJizọs odi k’onyọ aFarisi phọ rale ghan eḍien, kụ asighẹ eeko elo eeḅi eḍu, 38 kụ aru ameeraạm omạn aJizọs siphẹ aruwol phọ odị, kụ amoghi izin aatolom ruwol phọ aJizọs, kụ asighẹ silaạl emụ phọ odị agbuuroghom ghan izin phọ, kụ aakpunọgh ruwol phọ kụ asighẹ elo phọ agbul 39 Mem dị onyọ aFarisi phọ opọ amạgh bọ Jizọs amiịn bọ iphẹn phọ, odị aḅeniạn ni loor mọ, “Eḍighi maạr dị oye phọ ophọn kụ akạr ri aḍighi oyil k’Enaạn, obọ odị mulegheri ni odọ oye dị anịr phọ raaḅoghọgh bọ nyodị aru. Obọ odị mulegheri ni odọ adọl ipesi dị anịr phọ ophọn odi ghan.” 40 AJizọs aghaạph ni amiteom kụ aḅẹm mọ, “Saimọn, mị amoọgh ni iyaạr oḅeni anạ.” Kụ odị mọ, “Otughemiạ, kaạph ni.” 41 Kụ aJizọs mọ, “Iyạl awe urọl li dị ole omụgh obologhiọm ikpoki. Oniin ale omụgh oonịr r’oogh arukuron, ophorị phọ ale omụgh erubal r’iḍioph anaira. 42 Onyọ abidị lọ arue akpẹ o/rọl, kụ odị awilenaạn iyạl phọ abidị. Oghẹn siphẹ iyạl phọ abidị kụ kapomoghiạn nyodị igbogh?” 43 Kụ aSaimọn aphagharanaạn mọ, “Mị ragbi mọ opọ owilenaạn bọ igbogh ikpoki phọ.” Kụ aJizọs mọ, “Iduọn phọ ni.” 44 Pọ kụ amem dị odị akiton asoman anịr phọ kụ apuru Saimọn mọ, “Nạ ramiịn ni anịr phọ ophọn? Mị aru bọ k’anạ, nạ imị muụm u/ngọ ootola aruwol amị, kụ anịr phọ ophọn masighẹ izin ariḍien phọ odị aatolom ruwol phọ amị, aḅilẹ asighẹ silaạl emụ phọ odị agbuuroghom. 45 Nạ imị u/kpụn, kụ odị o/wilẹ ookpunọgh aruwol phọ amị k’amem mọ mị aru bọ aḍigh siẹn. 46 Nạ elo emụ amị o/gbul, kụ odị magbul ruwol phọ amị elo eeḅi eḍu. 47 Mị aḅenị nyinạ mọ eboom ephomoghiạn phọ ephẹn odị muphomoghiạn bọ imị meḍeenaan mọ mowilenaạn nyodị ibadị ikarạph phọ odị. Torobọ oye lọ owilenaạn ibạm katuụgh ni ibạm apomoghiạn.” 48 Kụ aJizọs aḅenị anịr phọ mọ, “Mosạr ikarạph phọ anạ owilenaạn nyinạ.” 49 Buphẹ r’odị rolean bọ eḍien phọ upuru ghan ni mọ, Ophọn phọ oghẹn odọ oye dị asạr ikarạph rabilenaạn yogh we?” 50 Kụ aJizọs aḅenị anịr phọ mọ, “Omeeraam mọ anạ maphẹl nyinạ atene. Keel r’edughom.”

JULY 9-15

ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | LUK 8-9

“Udạph Imị​—Rewạ Eeghe?”

(Luk 9:​57, 58) Bidị oten rokị, kụ oniin oye aḅenị Jizọs mọ, “Mi kadạph ni nyinạ torobọ ekpisi lọ nạ rakị.” 58 Kụ aJizọs aḅenị nyodị mọ, “Aruukpạ-ako bịn emoọgh ni ropogh, inụn bịn emoọgh ni ruutu, kụ Oọny phọ Oye o/moọgh esi oḅetenom emụ odị.”

it-2 494

Aruutu Inụn

Mem dị oniin otughemhiạ iilhogh phọ aru aḅenhị Jizọs mọ: “Oye phọ, mị kadạph aani ghan nyinạ torobọ ekpisi lọ nạ rakị,” aJizọs aḅenhị mọ: “Aruukpạ-ako bịn emoọgh ni ropogh, inụn phọ emoọgh ni ruutu, kụ Oọny phọ Oye o/moọgh esi oḅetenom emụ odị.” (Mat 8:​19, 20; Luk 9:​57, 58) Siẹn phọ aJizọs ramạ ghan kamiteom mọ tutụ oye phọ kadạph nyinhọ, pọ kapogh agunhọm owạ aḍimạ adọl aghuḍum ibadị rokelhọm bọ, kụ aḍuom olhoghi aJihova bịn. Ḍinhị olhogh phọ aḍiẹn phọ, omiịn siphẹ iiḅereghị phọ odị asighẹ bọ atughemhiọm bumatuạn phọ odị ilọ ooḅereghị ghan mọ: “Ungọ iyoor eḍien elọ arodon,” r’ikpo-onhụ phọ odị iphẹn: “Iduọn kẹn kụ edị torobọ onyọ anyina lọ u/kel oomo araraạr odị ka/tue aḍighi matuạn amị.”​—Mat 6:11; Luk 14:33.

(Luk 9:​59, 60) Kụ odị aḅenị onọn oye mọ, “Udạph imị,” kụ oye phọ mọ, “Oye phọ, meera ni mị ukeel uḍi odẹ amị kụ.” 60 Kụ aJizọs mọ, “Bilẹ buphẹ momuughu bọ oḍiighi iḍim abidị, kiạ ghụn aghaạph ghan ilọ omạr phọ k’Enaạn aleenye eleeny.”

nwtsty araraạr ituughạ dị edi Luk 9:​59, 60

uḍi odẹ amị: Ikpo-onhụ phọ iphẹn phọ re/mạ ghan mọ purukụ odẹ oye phọ amhugh, kụ atuạn bọ aḅenhị Jizọs mọ amheera onọ aghị aḍi. Eḍighi idiphọ, obọ odị mu/tọl pạ phọ u/kaạph r’aJizọs. Idị eḍighi bọ, iḍighi eḍighinhom iyaạr abugbaany awe phọ orọl ghan bọ epẹ erumhuḍio phọ remite ghan bọ oḍi oye abidị ḍio phọ aḍiphẹ amugh bọ. Kụ iḍighi kụ, eeni odẹ oye phọ m’akpọ obobọ aloor i/nighẹ, kuolọ ko/mhugh. Kụ aJizọs ka/tue kẹn aḅenhị oye dị aloor odẹ phọ i/nighẹ mọ awilhẹ odẹ phọ odị, dị onhọn oye ophogh u/lo. (Mạk 7:​9-13) Iduọn phọ pọ oye phọ aḅẹm ghan mọ, ‘Mị kadạph ni nyinhạ, kuolọ ki/siẹn odẹ phọ amị odi bọ. Koriom odị amhugh, mị uḍi.’ Esi aJizọs, oye phọ ratoph eepoogh osighẹ Omhạr phọ k’Enaạn oḍighi eḅẹl siphẹ adol aghuḍum mọ odị.​—Luk 9:​60, 62.

Bilẹ buphẹ momuughu bọ oḍiighi iḍim abidị: Idiphọ moghaạph bọ siphẹ iyaạr otuughạ phọ edi bọ Luk 9:​59, odẹ oye phọ aJizọs aghaaphạn bọ ko/mhugh, eeni aloor i/kuạ obobọ m’akpọ. Esi iduọn phọ, pọ aJizọs aḅenhị ghan oye phọ mọ: ‘Bilẹ abuphẹ u/moọgh bọ ephuọm okumu Enaạn oḍi buphẹ momhuughu bọ,’ iduọn phọ pọ, oye phọ awilhẹ asiya odị ophogh odẹ phọ odị, tutụ amhugh eteẹny mem lọ k’oḍi. Mọ adạph ni Jizọs, oye phọ m’umoọgh aani eepoogh omhoọgh aghuḍum k’agee-pọ, mu/ḍighom aani egu abuẹn ro/kumu bọ Enaạn eten ph’epẹ Enaạn rawạ bọ. Ophagharanhaạn phọ aJizọs aḍeenhaan mọ osighẹ Omhạr phọ Enaạn oḍighi eḅẹl iyaạr siphẹ aghuḍum oye phọ kụ oḅilhẹ ogbeelhom ghan ghalhamọ r’arikpisi dị ekẹl li, keemhanhami ni oye phọ.

(Luk 9:​61, 62) Kụ onọn oye aḅilẹ kẹn aḅenị nyodị mọ, “Oye phọ, mị kadạph ni nyinạ kụ bilẹ ni mị ukị uḅenị k’amị mọ omaạr orọl.” 62 Kụ aJizọs aḅenị nyodị mọ, “Oye lọ maphạm esuạ oḍighinom oḍighi kụ aḅilẹ ghan rapogh omạn o/kpẹ oḍigh omạr phọ k’Enaạn.”

nwtsty ilọ omhiịn r’ilọ onhaghanhạm arurụ

Abul

Umhiigh ghan owul esi iḅeph mem lọ olọph rolhọph odughe ade phọ. (Miịn App. B15.) Iniin araraạr dị osighẹ ghan owulhom esi iḍighi ghan rusuạ dị emhoọgh iidoọny aroopoph, kụ usighẹ ghan oḍigh oghoroghiọm ḍipẹ dị ogborori raphaạl eniin obobọ iyạl inhạm dị eḍighi ghan bọ oḍighi phọ. Uwul ghan omadạn, kụ ogbi ozụph iyaạr. Siphẹ igẹ aHibru phọ, usighẹ ghan oḍighi abul phọ omaạm ‘yaạr. (Jg 14:18; Isa 2:4; Jer 4:3; Mic 4:3) AJizọs agbor ghan ni asighẹ oḍighi ozo omaạm araraạr dị emhạn maạr. Esi omaạm, asighẹ oḍighi ozo kụ aghaaphọm idị emhạn maạr okumu aJihova r’oomo ekpom. (Luk 9:62) Eḍighi maạr dị opọ phọ aphạm bọ esuạ phọ akiton ghan aphogh omhạn, pọ ka/tue abul esi dị kemaạr esel. Iniin phọ kẹn, onyọ amatuạn aKraist kụ amhiigh odegh obobọ oḅula omhạn siphẹ arukumuan ph’odị rangọ bọ Enaạn, pọ o/kpẹ oḍigh Omhạr phọ k’Enaạn.

w12 4/15 15-16 ¶11-13

Kumu AJihova R’oomo Ekpom

11 Okạr onhaghanhạn iyaạr phọ aJizọs rakaạph bọ siẹn osighẹ iyaạr omaạm iyaạr phọ odị, pọ omhaạr oogelhiọn. Gbiom olhoghi oye dị ophir oḍighi abul. Kụ aḅilhẹ raatughiạn ghan ilọ eghun otu odị, r’arighirị, r’ariiḍien dị role, r’omạ uba dị odi r’omoor koḍẹ oḍẹ. Kụ emhiigh ooḅaghamhị odị. Odị rowul eboom esi, bịn eephuạ araraạr phọ ipẹ phọ ekạr ebụgh dị tutụ “aphogh omạn.” Ghalhamọ r’iduọn oboom oḍighi aḅilhẹ bọ ni asugha, opọ ophir bọ oḍighi phọ mamhiigh radegh, bịn oḍighi phọ ramiinhọm. Okạr agey, olhoghi opọ aphir bọ nyodị ka/ḅaạl iduọn odị u/tue bọ ukpor ipẹ repụ bọ nyodị usighẹ, obọ arue aḍighi oḍighi phọ aghiọm ghisigh.

12 Nyiidiphọ osighẹ ophoghom ḍio arodon. Oye phọ ophir bọ atue ni aḍighi torobọ onyọ aKristẹn dị omhiịn mọ raḍighi ni agey, kuolọ asiya phọ odị r’aJihova meḍigh ooto r’osooromineen. Esi omaạm, gbiom olhoghi onyọ umor dị agbor ri ramite ghan epẹ erugh phọ. Kuolọ iduọn ramite bọ ni epẹ erugh phọ kaḅilhẹ aghị ituughạ, aḅilhẹ ni akiọm ghisigh raatughiạn ghan iniin araraạr aḅirinhi phọ dị eḅeraạn nyodị. Siphẹ olhoghi phọ odị, obọ odị aḍighi obobọ amoọgh raraạr phọ. Odị rokumu aJihova esi ibadị asiạ, bịn eephuạ phọ odị ebụgh bịn eḍighi iyaạr dị odị “aphogh omạn.” Ghalhamọ r’iduọn oḍighi epẹ erugh phọ abụgh bọ ni, odị o/phạm ‘okpophonom oghaạph aghuḍum mọ,’ bịn aḍighaạgh phọ odị edugh ilọ oḍighi oghaạph phọ. (Fil. 2:16) Olhoghi aJihova phọ aḍighi bọ “uwozo phọ” o/ḅaạl mun, iduọn odị u/tue bọ ukparạm usi eekunha.​—Luk 10:2.

13 Yira otuughạ eeghe? Enighẹ agey eḍighi maạr lọ yira ropinhom aani ghan bịn oḍighi araraạr phọ iphẹn kinyaamhị ghan bọ iyira, idiphọ oghị ghan epẹ erugh phọ, r’oḅilhẹ oghị ituughạ. Kuolọ okumu aJihova r’oomo ekpom epelhom ni pạ. (2 Chron. 25:​1, 2, 27) Eḍighi maạr dị siphẹ olhoghi onyọ aKristẹn phọ kụ amhiigh “ophogh omạn”​—esi ophomhoghiạn araraạr aḅirinhi phọ​—pọ iduọn phọ maḍigh dọl ooto r’osooromineen ophuẹ asiya phọ odị r’Enaạn. (Luk 17:32) Amem lọ yira ‘oghel ikarạph [oḅilhẹ] ophamanạn ilọ enighẹ’ kụ edị yira ‘okpẹ oḍigh omạr phọ k’Enaạn.’ (Rom 12:9; Luk 9:62) Esi iduọn phọ, ewạ dị yira k/omeera iyaạr siẹn aḅirinhi phọ aSaten, etigheri ilọ oḅẹm mọ enighẹ obobọ emạn maạr, iphạm iyira eḅulhemhi omhạn okumuan r’oomo ekpom siẹn oḍighi Omhạr phọ.​—2 Kọr 11:14; bạl Filipai 3:​13, 14.

Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ

(Luk 8:3) r’aJoana anịr aSiuza, dị aḍighi ogbogh oye epẹ ogiga phọ aHerọd, r’aSuzanạ. Torobọ iyaạr lọ ekuom Jizọs r’abumatuạn phọ odị, anmariịr phọ abuẹn umiteom ghan ni ilọ bidị omoọgh ongọ.

nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Luk 8:3

umiteom ghan ni ilọ bidị omoọgh ongọ: Obobọ “uloghonaạn bidị ḍighaạgh.” Ekpo-onhụ aGrik phọ di·a·ko·neʹo remạ ghan omiteom ongọ abunhọn ilọ iphulupul esi ogho araraạr, osạ eḍien, oḅamhaghinhaạn awe eḍien ḅilhẹ r’inhọn. Eniin phọ eten phọ kụ edị oḍighinhom bọ siẹn Luk 10:40 (“ooghiraan”), Luk 12:37 (“angọ . . . eḍien”), Luk 17:8 (“aḅạm eḍien phọ”), ḅilhẹ Iiḍ 6:2 (“odi ghan eḍien”), kuolọ kotue ni okaaphọm inhọn odọ arukumuan dị oye r’aḍighinhaạn bunhọn. Kuolọ siẹn phọ ekaạph ilo anmariịr phọ oghol bọ siẹn asiikpịgh phọ 2 r’3 buẹn olhoghonhaạn ghan bọ ḍighaạgh Jizọs r’abumatuạn ph’odị ooḅeghogh abidị oḍighi omhunheni adom mọ Enaạn erom bọ. Esi oḍighi ghan iphẹn phọ, anmariịr phọ abuẹn ughuenhi ghan Enaạn, opọ asereghiạn aani bọ bidị esi omheera m’ogẹ siphẹ aBaibul phọ eḍighinhom iyaạr igbiririph phọ abidị dị oomo arighiil phọ retu bọ kobạl. (Pr 19:17; Heb 6:10) Eniin phọ ekpo-onhụ aGrik phọ ephẹn kụ edị oghaaphọm aani ilọ anmariịr phọ oghol bọ siẹn Mat 27:55; Mạk 15:41.

(Luk 9:​49, 50) Kụ aJọn aḅenị mọ, “Otughemiạ, yoor umiịn ni oniin oye dị aghol ḍien phọ anạ kụ raporogh ruru, kụ yoor oḅenị mọ idiphọ ku/ḍighi, idị eḍighi bọ odị r’ayira u/ḅọph oghuugh.” 50 Kụ aJizọs aḅenị nyodị r’abuerị phọ abutelhedom mọ mọ, “Ke/kikima nyodị; opọ r’anyina re/beeghi bọ, pọ iḍighan ni inyina.”

w08 3/15 31 ¶2

Oghaạph Ookaragh Aḍinyạ Phọ ALuk

9:​49, 50​—Eeghe kụ iḍighi kụ aJizọs o/kikima bọ oye phọ ophorogh aruru phọ, ghalhamọ r’iduọn bidị u/ḅọph bọ oghuugh? AJizọs o/kikima oye phọ loor esi dị mem mọ opọ phọ ko/phighi ookpomhoghan aKristẹn phọ. Kụ iḍighi kụ, i/moghi dị oye phọ kadạph ghan Jizọs torobọ ekpisi lọ rakị, idiphọ abumatuạn phọ oḍighi ghan bọ, kụ egbi oḍeenhaan m’oye phọ asighẹ ni iikpọ k’Enaạn kụ raḍighinhom, dị eego esi omheeraam mọ odị amhoọgh bọ aghị esi aJizọs.​—Mạk 9:​38-40.

Ibạl ABaibul

(Luk 8:​1-​15) Iphẹn phọ eten bọ i/bia bịn aJizọs aḅetenu ni aḍuạ ghan emạ agbạ emạ aghaạph ghan ooḅi oghaạph omạr phọ k’Enaạn. Ḍioph r’iyạl abumatuạn phọ udạph aani ni nyodị oghị. 2 Buniin anmariịr kẹn dị aJizọs aakonom yogh riiphina, aḅilẹ aphorogh yogh ikarạph aruwaloor udạph aani ni nyodị. Siphẹ aḍita anmariịr phọ, buẹn kụ ughị aani bọ: aMeri opọ oghol bọ mọ olọ aMagdalạ phọ, opọ ophorogh bọ oḍual ikarạph aruwaloor loor phọ osighẹ, 3 r’aJoana anịr aSiuza, dị aḍighi ogbogh oye epẹ ogiga phọ aHerọd, r’aSuzanạ. Torobọ iyaạr lọ ekuom Jizọs r’abumatuạn phọ odị, anmariịr phọ abuẹn umiteom ghan ni ilọ bidị omoọgh ongọ. 4  Kụ mem dị aḍita awe aramạ kirokirọ phọ oru bọ ookpomoghan, aJizọs adogh ni ḍidogh phọ aḍiẹn aḅenị bidị mọ: 5 “Oḅephom iizo aghị ni ooduḍi iizuphạ phọ odị. Kụ siphẹ odị raaduḍi bọ, iniin imeleghu oḅuzọ bịn oozeghị, bịn inụn phọ esoroghu eru eekpophi eminọgh. 6 Iniin imeleghu de asighiigh, i/bia bịn eraarọgh kụ enuughị, idị eḍighi bọ amuụm o/rọl. 7 Iniin imeleghu ogbo iitoor kụ iitoor phọ esiighi egimi kụ iizuphạ phọ eghurughan yogh. 8 Kụ ipherị phọ imeleghu ḍiiḅi ade kụ esiighi kụ emuum iimuma oogh arukuron.” Kụ odị aḅilẹ alọ aḅarạm mọ, “Olọ amoọgh rurụ onaghanạm anaghạn!” 9 Kụ abumatuạn phọ aJizọs upuru ni nyodị emụ aḍidogh phọ aḍiẹn phọ. 10 Kụ aJizọs mọ, “Mingọ ni inyina olegheri araraạr ibooghiạn omạr phọ k’Enaạn, kụ buerị phọ kọtughemiọm ghan sidogh, obọ ophogh okananaam komiịn ghan bọ, onaghạn onaghạn kokpạph ghan bọ opạm.” 11 “Emụ aḍidogh phọ aḍiẹn iduọn. Iizuphạ phọ pọ oghaạph phọ Enaạn. 12 Buphẹ oghịgh bọ iizuphạ ipạ oḅuzọ phọ, pọ abudị onaghạn oghaạph phọ i/bia bịn Eru phọ etu eziton oghaạph phọ siphẹ iloghi phọ abidị esighẹ, obọ bidị komeeraam ghan bọ omoọgh pelieẹny. 13 Buphẹ oghịgh bọ iizuphạ ipạ ade asighiigh phọ, pọ abudị onaghanạn oghaạph phọ r’oḅaạl ologhi kụ u/moọgh sinị kụ omeeraam moọny amem bịn, kụ mem odẹgh ophogh bịn okanyanụ. 14 Buphẹ oghịgh bọ iizuphạ ipạ ogbo iitoor phọ, pọ abudị onaghạn oghaạph phọ, kụ otọl pạ kụ igbiriḅa r’eelạ r’eedughạ aḅirini phọ eḅophoghạn bịn oghaạph akurughan bịn iimuma phọ i/bila. 15 Buerị phọ oghịgh bọ iizuphạ ipạ aḍiiḅi ade phọ, pọ abudị onaghạn oghaạph phọ kụ, osighẹ olọgh iphooph iloghi abidị opạm okananaạm kụ omoọgh okparạm tutụ omuum iimuma.

JULY 16-22

ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | LUK 10-11

“Aḍidogh Ooḅi Onyọ ASameria Phọ”

(Luk 10:​29-32) Oye phọ awạ ni akeel, kụ apuru mọ, “Anhiạn kụ amatuman phọ amị?” 30 Kụ aJizọs aḅenị ni nyodị mọ, “Oniin oye aḍuạ ni Jeruselem rakị Jeriko kụ ameel aḍigh raghaạgh aruḅạ, dị okuphogh nyodị ophanyiọm rukpe, kụ ropogh epughọl amuụm bịn owilẹ oḍuaghụ. 31 Esi amaazuan bịn oniin opinyọn rikiạ aghị asoor aani oḅodo phọ, kụ rọmiịn oye phọ bịn agbạl ḍierị phọ aḍighaạgh phọ aten. 32 Kụ oniin onyọ aLivai dị raḍighi ghan oḍighi siphẹ otu iiḅereghị phọ aru asi aani esi phọ, kụ romiịn oye phọ bịn agbạl ḍierị phọ aḍighaạgh phọ aten.

nwtsty ilọ omhiịn r’ilọ onhaghanhạm arurụ

Eten Dị Eḍuạ Jeruselem Rekị Jeriko

Eten phọ (1) oḍeenhaan bọ siphẹ avidio phọ ekịgh nyepẹ eḍuạ bọ Jeruselem rekị Jeriko. Eten phọ epẹ phọ ipel li 20 km (12 itobi) ḍidoọny, kụ eḍighi esiịny dị emhạn ni 1 km (i/mạn 1 otobi) mem dị oḍuạ Jeruselem rokị Jeriko. Aruḅạ urolhoghụ ghan ni eten phọ ephẹn phọ dị tutụ olhoghonhaạn otu we eghạm ogbạl eten phọ pidị bidị oghoph ghan buẹn rotelhe bọ. AJeriko opọ awe aRom mọ kụ otooghị ghan bọ (2) arọl ghan eten phọ epẹ eḍuạ bọ remite edalạ aJudea. Egbaany emhạ aJeriko (3) irọl ghan etuman okạr egbogh emhạ aRom dị remạn ni 2 km (dị epe li 1 otobi).

w02 9/1 16-17 ¶14-15

“Odị O/ghaạph Ghan Iyaạr Oḅenị Bidị, Dị Ḍidogh U/ḅarạm”

14 Oḅilhẹ oḅarạm isiẹn, tuutughiạn ḍidogh ooḅi onyọ aSameria phọ. AJizọs amhiighom esi oḅẹm mọ: “Oniin oye aḍuạ ni Jeruselem rakị Jeriko kụ ameel aḍigh raghaạgh aruḅạ, dị okuphogh nyodị ophanyiọm rukpe, kụ ropogh epughọl amuụm bịn owilẹ oḍuaghụ.” (Luk 10:30) Dị eganhanha ni, aJizọs aghaạph aghol eten phọ eḍuạ bọ “Jeruselem [rekị] Jeriko” oogholhomhi oghaạph ph’odị. Odị arọl Judia kụ adogh bọ ḍidogh phọ aḍiẹn phọ, i/kelhạn r’aJeruselem; esi iduọn phọ abuẹn ronaghanhạn bọ nyodị olegheri ni ilọ eten ph’odị rakaạph bọ. Eten phọ epẹ phọ i/nighẹ ghan dị awe kotelhe, ekạr nuụn eḍighi oginha oye. Idị eḍighi bọ emoọgh ghan ruukulheẹny, dị aruḅạ orologhụ ghan.

15 Enhọn iyaạr edi ni dị eḍighi bọ iyaạr dị aJizọs aghaạph aghol eten phọ eḍuạ bọ “Jeruselem [rekị] Jeriko,” dị ekpẹ olhogh elhegh. Oghaạph phọ aḅẹm mọ, oniin opinyọn rikiạ r’oniin onyọ aLivai uten aani ni eten phọ​—kuolọ onyọ abidị o/lhoghonhaạn ḍighaạgh oye phọ. (Luk 10:​31, 32) Abupinyọn rikiạ phọ ukumuan ghan rukumuan siphẹ otu iiḅereghị phọ arọl bọ epẹ Jeruselem, kụ abuọ aLivai olhoghonhaạn ghan bidị ḍighaạgh. Ibadị abupinyọn rikiạ r’abuọ aLivai phọ urọl ghan Jeriko mem lọ u/kị oḍighi epẹ otu iiḅereghị phọ, loor esi dị aJeriko aḍighi 14 itobi [23 km] bịn, oḍuạ Jeruselem kụ rokị. Esi iduọn phọ, iikia i/lo, bidị urelhe aani ghan ni eten phọ epẹ phọ. Logh elhegh, mọ oḅẹm mọ, abupinyọn rikiạ phọ r’abuọ aLivai phọ rotelhe aani eten phọ ‘eḍuạ bọ Jeruselem’ rekị Jeriko, iḍuọn phọ pọ aḍuạ siphẹ otu iiḅereghị phọ kụ rakị bọ. Kụ iḍighi kụ i/ḍighi ephigh dị oye kaḅẹm mọ, ‘Bidị u/pogh oye phọ loor esi dị eghịgh mudị mamhugh, kụ oḅọgh oye phọ mamhugh bọ m’iḍighi idị bidị mutọl dọl e”ḅaạl, bịn ekikima rukumuan phọ abidị koḍighi bọ siphẹ otu iiḅereghị phọ.’ (Leviticus 21:1; Numbers 19:​11, 16) Iphẹn phọ i”mạ imiteom mọ aJizọs adoghom ghan raraạr dị abuẹn ronaghạn bọ olhegheri ni ḍughụm?

(Luk 10:​33-35) Kụ oniin ooruen olọ aSameria dị rakị erelhe aru aazuanan oye phọ, kụ amoọgh igbiririph, 34 kụ asighẹ elo r’amịim agbulogh riisi phọ, kụ roghoroghị yogh kụ asighẹ oye phọ asaạny omạn enạm odị aghimọm otu abuteneneen, kụ amiigh ookonom. 35 Reḅaạl ḍiroọr, kụ asighẹ iyạl ikpoki angọ uwotu phọ kụ aḅenị mọ, Uukonomonaan oye phọ, kụ ikpoki lọ nạ aḅilẹ atuạn nyodị aliom, mị ratigheel kụ mị aḅulemian nyinạ.’

nwtsty araraạr ituughạ dị edi Luk 10:​33, 34

oniin ooruen olọ aSameria: Abuọ aJu phọ uphogh ghan buọ aSameria phọ osooromhi ḅilhẹ kẹn u/tiom ghan eniin ekpạ. (Jọn 4:9) Ibadị abuọ aJu phọ usighẹ ghan “aSameria” phọ ogholhom iyaạr dị i/nighẹ. (Jọn 8:48) Aḍiniin aḍinyạ dị oghol mọ Mishna, ighaạph ilọ otughemhiạ dị aḅẹm mọ: “Oye lọ alhe eḍien olọ aSameria pọ akịgh oye dị rabạ iphulupul ophoropo.” (Shebith 8:10) Ibadị abuọ aJu phọ u/meeraam ghan siagbạ abuọ aSameria phọ obobọ u/meera ghan onyọ abuẹn phọ aḍighinhaan bidị r’eniin iyaạr. Dị aJizọs akạr ri alhegheri ipẹ abuọ aJu phọ osighẹ bọ we aSameria phọ, kụ odị adogh bọ ḍidogh phọ aḍiẹn rokol ghan bọ mọ aḍidogh ooḅi onyọ aSameria phọ, obobọ ogey amatuman onyọ aSameria, otughemhiọm awe phọ ekpanhạ iyaạr.

asighẹ elo r’amiim agbulogh riisi phọ, kụ aghoroghị yogh: Oyil phọ aLuk amhiigha loor kụ agẹ ḍidogh phọ aJizọs, idị egbolhomaam eten dị ookonhom ghan esi igeedi phọ. Elo r’amiim kụ edị osighẹ ghan ookonhomhom esi ilhoghi aruutu. Elo phọ idughe ghan esi phọ (miịn idị edi Isa 1:6), kụ amiim aḍighi ni ooghọ dị katue ni akiigh ikạ. ALuk aḅilhẹ kẹn ni aghaạph ipẹ oghoroghị bọ riisi phọ, obọ elhọgh ḍighaạgh rookonhom mọ.

otu abuteneneen: Ekpo-onhụ aGrik phọ ephẹn remạ ghan “esi dị oghuraam ghan torobọ oye obobọ torobọ oye katue ni aḍigh.” Abudị rokị erelhe, r’inhạm abidị, umhiịn ghan ni riisi orolhoghụ ruutu phọ iphẹn phọ. Abuọ otu abuteneneen phọ ungọ ghan ni raraạr lọ aruuruen phọ rowạ, kụ omherenyan ongọ abidị iyaạr, pọ komaạr ri opogh oye lọ oseenhaan bidị.

(Luk 10:​36, 37) Siphẹ iraạr awe phọ abuẹn oghẹn kụ amatuman oye phọ ameel bọ aḍigh raghaạgh aruḅạ phọ?” 37 Kụ ogbaạm iilogh phọ mọ, “Opọ amoọgh bọ igbiririph esi oye phọ.” Kụ aJizọs aḅenị nyodị mọ, “Kiạ aḍighi aani ghan iduọn phọ.”

w98 7/1 31 ¶2

Onyọ ASameria Phọ Kụ Aḍeenhaan Eegharạ Ogey Amatuman

Aḍidogh phọ aJizọs ekạr kụ eḍeenhaan mọ idiphọ oye arilhiom i/munheen ooko Iilhogh phọ Enaạn bịn kuolọ eḅarạm ni otughaạny araagharạ phọ Enaạn. (Efesọs 5:1) Esi omaạm, aBaibul phọ uḅenị iyira mọ “Enaạn re/lọgh ghan oye iiseẹny.” (Iiḍighi 10:34) Yira r’otuughaạny aani ni Enaạn eten phọ ephẹn phọ ḍughụm? Aḍidogh phọ aJizọs etir bọ ni we eḍeenhaan mọ oḍighi ogey amatuman phọ ayira katarạ ni aḅeẹny eelhe phọ, iḍighinhom araraạr phọ ayira ḅilhẹ r’ogbaranhaạn aruukụ iiḅereghị phọ. Okạr agey ni, otomhoghiom Kristẹn mọ “oḍighi ghan ni iiḅi torobọ oye”​—ke/si opọ r’anạ odi bọ ḍiniin phọ adọl phọ siphẹ emhạ phọ anyina bịn, obobọ eḅọph eḍighinhom iyaạr, obobọ eelhe anạ bịn, ḅilhẹ ke/si oginha abuẹn omhoọgh bọ nyoniin omheeraam r’anạ bịn.​—Galetia 6:10.

Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ

(Luk 10:18) Kụ aJizọs mọ, “Mị umiịn ni dị aSetan maḍuạ k’akẹ kụ rameel mudị oomaạny kụ rasoor.

nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Luk 10:18

Mị umiịn ni dị aSetan maḍuạ k’akẹ kụ rameel mudị oomaạny kụ rasoor: AJizọs okạr agey rakaạph ghan eten imiịn, dị aphogh amhiịn ipẹ koporogh bọ Setan epẹ k’akẹ phọ idiphọ iyaạr dị memite. Ogan 12:​7-9 ekaạph ilọ eghạm dị erọl k’akẹ, kụ ekolhom emheel phọ aSetan r’emhiighom Itooghị aMesaya phọ. AJizọs siẹn phọ aghaạph ghan mọ k’okpạr ri opu Setan ḅilhẹ r’aruukpaạny phọ odị siphẹ eghạm mọ, iduọn Enaạn engọ bọ ni iikpọ 70 abumatuạn phọ, u/munhughan bọ, ophorogh ikarạph aruwaloor.​—Luk 10:17.   

w08 3/15 31 ¶11

Oghaạph Ookaragh Aḍinyạ Phọ aLuk

10:18​—AJizọs aghaạph ghan ilọ eeghe mem mọ aḅenhị bọ 70 abumatuạn phọ mọ: “Mị umiịn ni dị aSetan maḍuạ k’akẹ kụ rameel mudị oomaạny kụ rasoor”? AJizọs ra/ḅẹm ghan mọ mophorogh Setan mem m’odị aghaạph bọ iphẹn phọ. U/porogh Setan tutụ orolhomhị bọ Kraist agadạ, idiphọ uw-emhạ epẹ k’akẹ lhạ phọ 1914. (Ogan. 12:​1-10) Okạr agey yira u/legheri oomo ariphigh phọ umadạn, kuolọ esi oghaạph ilọ kemite ghisigh mudị meten epẹ omhạn, aJizọs akạr ghan rakpoomhị oḅio mọ kekạr kụ emite.

(Luk 11:​5-9) Kụ aJizọs aḅenị bumatuạn phọ odị mọ, “Eḍighi maạr dị oniin onyọ anyina aghị k’oyaghirị odị ogbo aḍughul kụ alọm mọ, ‘Ungaanị iraạr iiḅoghoḍi abrẹd. 6 Oyaghirị amị dị odi erelhe aḍigh ni omiịn amị, kụ iyaạr ongọ imị i/lo.’ 7 Kụ eḍighi maạr dị oye phọ amegheron epẹ ologhi otu phọ kụ aḅẹm mọ, ‘Imị kuu/ḅaghamị yogh. Mị maghughi otu phọ. Anmụny amị r’amị mominạ yogh. Mị ka/tue mun aḅetenu angọ nyinạ iyaạr.’ 8 Eḍighi iduọn phọ, koḍighi ika? Mị riḅenị ghan inyina mọ ghalamọ odị ka/ḅetenu ni angọ nyinạ abrẹd phọ loor esi dị odị aḍighi bọ oyaghirị anạ, kụ arị odị kaḅetenu ni angọ nyinạ oomo phọ ipẹ ekuom bọ nyinạ loor esi dị umugholoor nyinạ ra/siph olọm ghan odị. 9 Kụ mị riḅenị ghan inyina mọ ilọm ghan, Enaạn kingọ ni inyina. Iwạ ghan, nyina kemiịn ni. Ikar ghan, Enaạn kighughuronaan ni inyina.

nwtsty araraạr ituughạ dị edi Luk 11:​5-9

Oyaghirị . . .ungaanị iraạr iiḅoghoḍi abrẹd: Eḍighi eḍighinom iyaạr awe epẹ Erumuḍio phọ Remite ghan bọ, okọ ghan igoni we r’oḅaạl olhoghi, idiphọ eḍeenhaan bọ siẹn aḍidogh phọ. Ghalhamọ ooruen phọ aru ogbo aḍughul dị olhoghi u”seere, oḍeenhaan mọ oye dị rakị erelhe o/kạr ghan bịn orue olhegheri idị erelhe phọ kekị, kụ iḍighi kụ uwotu phọ amhiịn ni m’odị angọ oye phọ iyaạr olhe. Tutụ aghị aaḅaghamhị matuman odị dulhe pho aḍiphẹ phọ olhọm eḍien.

Imị kuu/ḅaghamị yogh: Amatuman phọ oghaạph bọ oghol siẹn aḍidogh phọ o/wạ olhoghonhaạn aḍighaạgh, uḅilhẹ u/ḅẹm m’odị okarạph oye, kuolọ iduọn bidị m’ominhạ bọ. Arutu igeedi phọ, ekpaariọm nuụn rutu arukulhom mọ, imhoọgh ghan oniin ogbogh osoph bịn. Eḍighi maạr lọ odẹ phọ r’aḅetenhu, pọ odị kaaḅaghamhị oomo eghun otu phọ, eḅarạm bọ ni ibạm anmụny lọ ronaanhị.

loor esi dị umugholoor nyinạ ra/siph olọm ghan odị: Ekpo-onhụ aGrik phọ ephẹn kotue ni okaạph mọ “e/legheri okụ” obobọ “e/legheri umugholoor.” Toroboiperolbọ, siẹn oghaạph phọ ophọn, eḍeenhaan mọ o/soph ghan mem obobọ akpaariọm ghan. Siẹn aḍidogh phọ aJizọs, oye phọ o/ghiilhaan umugholoor obobọ ophạm oḅulhemhi omhạn esi okpaariọm ghan m’ongọ nyinhọ iyaạr phọ odị rawạ bọ, eniin phọ eten phọ, aJizọs aḅenhị bumatuạn phọ odị mọ ku/soph ghan mem ooḅereghị ghan.​—Luk 11:​9, 10.

Ibạl ABaibul

(Luke 10:​1-​16)Iphẹn phọ eten bọ, Omoọgh-we phọ aḅilẹ ni alọgh erapharaạr r’iḍioph r’iyạl abunọn awe kụ odị arom ghan iyạl awe kụ onyeene oḍiemi ghan oghị atorobọ ekpisi r’emạ lọ odị kakị. 2 Kụ odị aḅenị bidị mọ “Ibugha phọ ebụgh ni, kụ awe oḍighi phọ okom ni. Iduọn kụ iḍighi kụ iiḅereghị engọ uwozo phọ obọ odị asighẹ bunọn awe aḅarạm oghị ibugha phọ odị. 3 Mị rirom inyina mọ ikị idiphọ anmụny iyool igạ ogbo ilhom inạm. 4 Oḍigh ikpoki r’okuru r’arokoro ke/pạm. Ke/tọl iimaghaghạn epiemi mem epẹ eten phọ. 5 Kụ otu lọ nyina eḍigh, ipụr ghan emạgh we phọ kụ eḅenị mọ,’ ‘Eephọ irolonaạn inyina!’ 6 Oye lọ ogeanaạn eephọ kụ arọl aani siphẹ phọ, pọ aḍisẹph phọ nyina engọ bọ nyodị ketolonaạn ni nyodị. Mughumọ o/lo, pọ aḍisẹph phọ anyina keḅula ni. 7 Itọl oniin otu bịn ke/nme marugh, ele ghan ephughọl ilọ bidị ingọ inyina idị eḍighi bọ oye arukumuan ra/keel ghan oopho. 8 Kụ emạ lọ nyina eghị esi kụ awe phọ isighẹ inyina olọgh otu ile ghan eḍien lọ iḅamaghinaạn inyina, 9 eekonom buọ ariiphina, eḅenị we phọ mọ, ‘Omạr phọ k’Enaạn mikpulạn inyina.’ 10  Kụ emạ lọ nyina eghị esi kụ inyina i/sighẹ ilọgh otu, itelhe yogh roḅodo phọ eḅẹm ghan mọ, 11 ‘R’iisaạr aruwol phọ ayoor bịn, yoor ookpạ ni kpel kpel roseere osighenaạn aḍiigira onhụ ayoor. Imaạr elegheri mọ omạr phọ k’Enaạn mạkpulạn.’ 12 Mi riḅenị ghan inyina mọ ḍio iiruẹn phọ kebephenaan ni we emạ phọ epẹ phọ epu we phọ aSodọm.” 13 “ Pọ eeghe iminimiịn dị kirolonaạn inyina weye aKorazịn. Pọ eeghe iminimiịn dị kirolonaạn kẹn ni inyina weye aBetsaida. Iboom iiḍaạny phọ iphẹn mị aḍighi bọ ogbo phọ anyina kụ oḍighi epẹ Taya r’aSaidon, obọ awe phọ abuphẹ mokiton esi ikarạph phọ abidị k’agediidi, omunughian rukpe otọ. 14 Kụ ḍio iiruẹn phọ keephenaan ni inyina epu we phọ aTaya r’aSaidon. 15  Kụ nyina abuọ aKapaniọm, nyina rewạ ghan ophoophe aloor phọ anyina osiemi k’akẹ ḍughụm? Enaạn kisooromi ni inyina esumeeny ooni aniạn.” 16 Kụ odị aḅenị bumatuạn phọ odị mọ, “Oye lọ inaghanạn inyina, munaghanạn aani imị, kụ oye lọ ighel inyina, mughel aani imị, kụ oye lọ ughel imị, maghel aani nyopọ urom bọ imị.”

JULY 23-29

ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | LUK 12-13

“Nyina Emạn Ni Maạr Epu Ibadị Asimighọr”

(Luk 12:6) Ikiọm ologhi idiphọ robool ghan bọ oogh asimighọr kobọ phọ, kụ Enaạn i/bula r’oniin onyọ abidị.

nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Luk 12:6

asimighọr: Ekpo-onhụ phọ strou·thiʹon eḍighi ekpo-onhụ aGrik dị roḅaạm oḍeenhaan iyaạr dị eghom agey, kụ remạ ghan ibạm inhụn, kuolọ ogbor ghan rokolhom ghan mighọr, iyaạr phọ eḍighi bọ bidị kụ idugh ḍighi.

(Luk 12:7) Enaạn ekạr ri ebạl elegheri onhụ asilaạl dị edi rumụ anyina. Esi iphẹn phọ, ke/moọgh mun oghiilaan. Nyina emạn ni maạr epu ibadị asimighọr.”

nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Luk 12:7

Enaạn ekạr ri ebạl elegheri onhụ asilaạl dị edi rumụ anyina: Onhụ abạl asilhaạl dị edi emhụ oye epel li 100,000. Idiphọ aJihova alhegheri bọ ni dị kakol onhụ asilhaạl phọ esi onyam oḅatạn emạ emiteom mọ odị amoọgh ni ḍiḅeeraạn akị esi atorobọ amatuạn aKraist.

(Luk 12:7) Enaạn ekạr ri ebạl elegheri onhụ asilaạl dị edi rumụ anyina. Esi iphẹn phọ, ke/moọgh mun oghiilaan. Nyina emạn ni maạr epu ibadị asimighọr.

cl 241 ¶4-5

“Iyaạr Iyira Ki/gbariọn Siphẹ Ephomoghiạn Phọ” Enaạn

4 Eḅẹl phọ pọ, aBaibul phọ agbononomhi ni atughemhị mọ Enaạn emaghamhị ni maạr oomo erebenẹ phọ odị. Esi omaạm, aJizọs aḅẹm mọ: “Ikiọm oIoghi idiphọ robooI ghan bọ iyạl asimighọr egbem akobọ phọ. Kụ oniin onyọ abidị ka/meel ude, dị Odẹ phọ anyina u/meeraam. Enaạn ekạr ri elegheri onhụ asilaạl dị edi rumụ anyina. Esi iphẹn phọ, ke/moọgh mun oghiilaan. Nyina emạn maạr epu ibadị asimighọr!” (Matiu 10:​29-31) Tuutughiạn idị abuẹn orọl bọ siphẹ oḅẹl okuron asiạ phọ, onhaghạn bọ ipẹ aJizọs aghaạph bọ olhoghoma.

5 Yira kotue ni opuru mọ oye katuạn eeghe kụ ako mighọr. Ọ, mem mọ aJizọs amighọr phọ kụ enhụn dị edugh ghan ḍighi ogho aạny. Lọgh elhegh mọ egbem akobọ bịn, nạ magho iyạl asimighọr. Kuolọ aJizọs aḅilhẹ ni aḅẹm mọ oye katue ni asighẹ oniin akobọ bịn akoom, k/inya asimighọr, kuolọ oogh. Loor esi dị i/mạn bọ maạr, rosighẹ ghan oniin bịn kolhoghonhaạn. Eeni siẹn obạm olhẹm mọ ophọn phọ o/mhạn ghan maạr riḍien awe, kuolọ olemhiạ phọ apogh aani ika bidị? AJizọs aḅẹm mọ: “Enaạn i/bula r’oniin [ghalhamọ r’opọ olhoghonhaạn bọ] onyọ abidị.” (Luk 12:​6, 7) Nyiidiphọ yira m’omhiịn riphigh oghaạph phọ aJizọs. Eḍighi iyaạr dị aJihova amhaghamhị ni maạr oniin amighọr, nạ ragbi mọ elọ oye i”pel pạ ḍughụm? Idiphọ aJizos aghaạph bọ aagholhomhi, aJihova alegheri kanhị kalhe ilọ atorobọ onyọ ayira. Loor esi dị, okaraghị asilhaạl emhụ ayira bịn agbi ni amunenhi!

Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ

(Luk 13:24) “Ikparamị ni obọ eḍigh okololoọny onhụ aḍibuo phọ, idị eḍighi bọ mị riḅenị ghan inyina mọ ibadị awe kowạ ni oḍigh aani kụ ko/tue.

nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Luk 13:24

Ikparamị ni: Obobọ “ikparaghạ ghan.” Iromoghiom mọ aJizọs emạ ekparamhị ipẹ ewạ bọ m’osighẹ oomo aloor kụ oḍighi ghan ilọ yira kotue, oḍigh aani okololoọny onhụ aḍibuo phọ. Siẹn oghaạph phọ ophọn, ibadị ariisi dị owaaghị egbạ siẹn phọ mọ “Kparamị ḍighaạgh; ḍighi r’ikpukpụ.” Ekpo-onhụ aGrik phọ a·go·niʹzo·mai emoọgh muuḅọph r’ekpo-onhụ aGrik phọ ephẹn a·gonʹ, rogbor ghan bọ kosighẹ oghaaphọm ilọ areephegh iipikian. Siẹn Hib 12:​1, oḍighinhom ekpo-onhụ phọ ephẹn eten dị osighẹ omaạm, “eghiil” aghuḍum aKristẹn phọ. Oḅilhẹ kẹn ni roḍighinom ghan eten “ee [elephiri]” (Fil 1:30; Kọl 2:1) obobọ “kparamị ḍighaạgh” (1Tim 6:12). Ekpo-onhụ aGrik phọ oḍighinhom bọ siẹn Luk 13:24 oḅilhẹ ni ogbạ mọ “Oophugha ephegh” (1Kọr 9:25), “u/pooghian [ghan]” (Kọl 1:29). Loor esi eten phọ oghaaphọm bọ ekpo-onhụ phọ ephẹn okomọm r’ipẹ roḍighinom ghan bọ reephegh iipikian phọ, ibadị m’okureri mọ ikuph phọ aJizọs aḅẹm bọ m’omoọgh phọ, kotomaạm idiphọ oophugha ephegh r’akparaghạ ghan bọ ilọ odị katue, ozolạ aḍiphuuph iphelegbe, idiphọ ewạ bọ.

(Luk 13:33) Torobọ ilọ erọl, mị kaḅetenu rodon kụ mị atọl eten iḍue r’omạn iḍue. Epel Jeruselem, enọn ekpisi dị ekpẹ orọl kụ oghiigh oyil Enaạn i/lo.”

nwtsty iyaạr ituughạ dị edi Luk 13:33

Epel Jeruselem enọn ekpisi      i/lo: Obobọ “uu/tughiạn ghan.” Mem dị imiịn aBaibul i/kạr ikaạph iigholhomi mọ kokiigh aMesaya phọ epẹ Jeruselem, aḍiitughiạn phọ aḍiẹn phọ eeni iḍuạ esi ipẹ ogẹ bọ siphẹ Da 9:​24-26. Oḅarạm isiẹn phọ, eeni m’olegheriom mọ eḍighi maạr dị abuọ aJu phọ kokiigh oyil, ekạr nuụn ekpaariọm aMesaya phọ, pọ keḍighi siphẹ egbogh emhạ phọ. Idị eḍighi bọ 71-Ikpolom awe iilhogh phọ, abugbogh abuẹn oogbo ghan bọ iiruẹn phọ, uukpomoghan ghan Jeruselem, ipạ kụ edị bidị ophogh ghan ḍighiton awe dị oḅẹm moḍighi riil okpẹ. Eeni aJizọs aatughiạn kẹn aghị iduọn aJeruselem kụ aḍighi bọ esi dị ogbor ghan bọ ophinyọn rikiạ ongọ Enaạn, r’esi phọ oghiigh ghan bọ oọny iyool ogạ Eyaạl Ophẹl Otene Phọ. Ipẹ aJizọs aghaạph bọ ituụgh ni emite, odaphạn ipẹ araraạr eghị bọ. Usighẹ ni nyodị omheremhị ghisigh Ikpolom awe phọ epẹ Jeruselem, kụ erugh aḍuugh ephum nyodị. Kụ omạn iikpe aJeruselem kụ edị oghiigh bọ nyodị idiphọ “oọny iyool ogạ Eyaạl Ophẹl Otene Phọ.”​—1Kọr 5:7.

Ibạl ABaibul

(Luk 12:​22-​40 Kụ aJizọs aḅenị bumatuạn phọ mọ, “Mị utuạn iphẹn phọ kụ riḅenị ghan bọ inyina mọ ke/kol ghan iyaạr ole r’elọ omuuna eeḅaghamiạn loor anyina. 23 idị eḍighi bọ aghuḍum mọ apu ni eḍien, ḅilẹ aloor phọ epu ni rukpe. 24 Ipogh aani ni dọl phọ ariikiọgh. Bidị ozo ro/ḅeph ghan, iizuphạ ro/zụph ghan. Ruutu r’iisoph oseere eḍien bidị u/moọgh, kụ Enaạn rengọ ghan ni bidị eḍien. Nyina kụ i/mạn maạr ipu bidị ḍughụm? 25 Anhiạn onyọ anyina kụ kakol ḍikpọ aaḅaghamiạn loor kụ aḍiphooghu odị edoonyọm ephurukpu nuụn? 26 Idiphọ nyina ke/tue bọ ni eḍighi oọny phọ iphẹn phọ, nyina ighol eeghe kụ reeḅaghamiạn bọ loor ilọ ipherị phọ? 27 Ipogh aani ḍimite phọ asifalawạy. Rukumuan re/kumuan ghan, rukpe re/lo ghan kemunughian, kụ mị riḅenị ghan inyina mọ aSolomọn aḍighi ni oolhạ kụ oo/nmenan iinmenan dị enighẹ omaạm asifalawạy phọ. 28 Enaạn resighẹ ghan sifalawạy kụ keenmenemi rooghọ elegheḍum mọ, ipẹ rodon omiịn bọ bịn idụe phọ keḅaạl bọ koguom bọ ni niạn. Nyina i/legheri mọ odị kiinmenemi ni inyina apuemi pạ ḍughụm? Nyina awe dị omeeraam u/manạm. 29 Kụ kee/tughiạn ghan owạ ilọ nyina kele, eḅilẹ epughọl. 30 Iphẹn kụ araraạr phọ buphẹ Enaạn u/meeraam bọ roḍula ghan bọ loor owạ omoọgh phọ. Odẹ phọ anyina odị bọ k’akẹ phọ alegheri ni mọ iphẹn phọ ekạr ri ikuom inyina. 31 Iwạ ghan ghụn ni omạr phọ k’Enaạn bịn oomo phọ araraạr phọ iphẹn Enaạn kipumughinaan ni inyina.” 32 “Ḍibạm aḍita, oḅio anyina ku/kaph. Eḅeraạn ni Odẹ phọ anyina ongọ anyina omạr phọ odị. 33 Ibologhi oomo araraạr anyina esighẹ ikpoki phọ engọ rukulom. Ikolọgh rukuru ikpoki lọ ke/ḅu mun. Iseere eelạ phọ anyina k’akẹ, epẹ ke/soorom bọ, oḅạ ka/mi bọ, ḅilẹ kẹn iphelepheẹl ke/gbo bọ. 34 Esi lọ eelạ anyina edi, pọ kụ esi dị iloghi anyina ketọl.” 35 “Inyaaghiạn ni, ekạgh ikpukụ rukpe phọ anyina, esuughị itozị phọ anyina, 36 eghịgh idiphọ anmụny-otu dị odi rokori ghan erigheel odẹ-otu abidị dị aghị koyogọ, obọ odị aru asi akar eghuugh phọ bidị okughuronaan nyodị egina amem. 37 Aḍisẹph edianaan ni nmụny-otu phọ abuphẹ dị odẹ-otu phọ aru asi kụ amiịn dị bidị odi ni rokori ghan nyodị. Mị akạr riḅenị ghan inyina mọ odị kakparamị ni okuughaam esin odị, kụ aḅenị bidị mọ orologhụ ude kụ odị ghụn kụ aḅilẹ angọ bidị eḍien. 38 Aḍisẹph edianaan ni bidị, dị odẹ-otu phọ aru ogbo aḍughul mughumọ oḅẹl akenẹgh kụ amiịn dị bidị odi ni rokori ghan nyodị. 39 Ilegheri mọ uwotu phọ kụ alegheri mem mọ oḅạ phọ katu bọ, obọ odị mu/meera mọ oḅạ phọ akạ otu phọ odị aḍigh awum raraạr aḍuanạm. 40 Igon aani ghan. Amem mọ nyina i/gbiom bọ ologhi kụ edị Oọny phọ Oye katu bọ.”

JULY 30–AUGUST 5

ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | LUK 14-16

“Aḍidogh Oọny Uruur Phọ”

(Luk 15:​11-16) AJizọs aḅẹm mọ, “Oniin oye amạr ri iyạl anmụny, 12 kụ romanạm, bịn esoony phọ amạgh odẹ phọ odị mọ, ‘Odẹ amị, di bin erua muọ amị ungọ.’ Kụ odẹ phọ adiemi nmụny phọ erua phọ odị imoom. 13 i/bia bịn esoony phọ aalaghi oomo araraạr phọ odị, kụ aghị eelhe dị ekẹl, kụ aliom ikpoki phọ odị uruur. 14 Kụ roliom romadạn, kụ ilhom igbakurọ esoor emạ phọ, kụ odị amiigh orọl okoọny. 15 Kụ aghị oḍighinaan oḍighi oniin olọ emạ phọ epẹ, dị alọgh nyodị oghị ghan ozo ookonom arophoropo. 16 Odị anyạ ghan ni osighẹ iiyạ phọ arophoropo phọ rele ghan bọ omuzeḍian okuruḅakạ, kụ r’oye o/ngọ nyodị iyaạr ole.

nwtsty araraạr ituughạ dị edi Luk 15:​11-16

Oniin oye amhạr ri iyạl anmụny: Iniin araraạr dị ogholhom siphẹ oghaạph omaaniọm aḍidogh oọny uruur phọ (oghol bọ kẹn mọ “oọny phọ aphẹ bọ”) egbatanaạn ni r’inhọn asidogh. Eḍighi aani nyeniin esi inhọn odọ iiḍoọny asidogh aJizọs. Eniin iyaạr dị eḍighan elhegh pọ iduọn odị asighẹ bọ masian phọ odi ghan bọ eghun otu kụ aghaaphọm. Inhọn odọ oghaạph omaaniọm, aJizọs agbor ghan aghaạph ilọ araraạr dị i/moọgh ghuḍum, idiphọ iimuma, ade, obobọ odọ phọ asiya phọ retọl ghan bọ igbo odẹ otu r’ebenẹ odị. (Mat 13:​18-30; 25:​14-30; Luk 19:​12-27) Siẹn oghaạph omaaniọm oọny uruur phọ, toroboiperolbọ, aJizọs amạ ni amiteom masian phọ arọl bọ igbo odẹ phọ r’anmụny ph’odị. Ibadị abudị onaghạn aani bọ oghaạph phọ ophọn phọ, eeni u/moọgh aani odẹ dị amhoọgh odọ igbiririph phọ iphẹn phọ. Oghaạph omaaniọm mọ ophọn, akạr kụ uḍeenhaan iyira idị Odẹ k’akẹ phọ ayira amoọgh igbiririph r’ephomoghiạn aru esi anmụny phọ odị siẹn ade phọ, buẹn odi bọ r’odị r’abuẹn omheel bọ oḍuạ kụ m’oḅilhẹ bọ oḅula.

esoony phọ: Odaphạn Olhogh phọ aMozis, oḅẹl oọny phọ kụ aphin ghan mugbogh abin. (De 21:17) Eḍighi maạr dị okumor phọ kụ aḍighi oḅẹl siẹn oghaạph omaaniọm mọ ophọn phọ, pọ reḍeenhaan ghan mọ erua esoony phọ eḍighi oolemi odi epẹ oḅẹl phọ.

aalaghi: Ekpo-onhụ aGrik phọ osighẹ bọ oḍighinhom siẹn phọ remạ ghan “owalalamị (arikpisi dị eḅeraạn).” (Luk 1:51; Iiḍ 5:37) Siẹn phọ osighẹ oḍighinhom onaghanhạn aḍughụm ophiemi araraạr, r’olhiom ilọ eḅeraạn.

aliom ikpoki pho odị uruur: Obobọ “aphiemhi (ikpoki phọ).” Edọ ekpo-onhụ aGrik dị emhoọgh oniin phọ onhaghanhạn aḍughụm mọ kụ edị oḍighinhom siphẹ Efẹ 5:18; Taị 1:6; 1Pit 4:4. Eḍighi bọ edị ekpo-onhụ aGrik phọ ephẹn phọ emhoọgh bọ ni onaghanhạn aḍughụm olhiom ikpoki uruur, iniin asiBaibul rekaạph bọ ilọ adọl esoony oọny phọ eḅẹm mọ “arọl dọl olhiom ikpoki uruur.”

ookonom arophoropo: Iphẹn phọ iḍighi ghan inhạm dị i/ḅaạl odaphạn olhogh phọ aMozis, kụ iḍighi kụ esi olọ aJu phọ eḍighi oḍighi arigilaạm, iḍighi ugbi ni ugbi ni.​—Le 11:​7, 8.

iiyạ phọ arophoropo phọ rele ghan bọ: Rokaạph bọ ilọ iiyạ phọ, aNew World Translation phọ akaạph akol “carob pods” iyaạr dị arusụ, asinạm r’arophoropo rele ghan. Iduọn oọny phọ amheeraam bọ ni olhe iiyạ arophoropo phọ ekạr emạ eḍeenhaan odọ esi phọ adọl phọ odị emheel bọ esi.​—Miịn iyaạr otuughạ dị edi Luk 15:15.

(Luk 15:​17-24) “Mem dị odị maloghoma loor odị kụ aḅẹm mọ, ‘Odẹ amị amoọgh ni ibadị iphirineen awe dị raperemị ghan eḍien, kụ mị odị bọ ephẹn ramugh okoọny! 18 Mị kaḅetenu ni akị ateẹny odẹ phọ amị aḅenị mọ, “Odẹ amị, mị maḍighi ni ikarạph ghisigh Enaạn r’aghisigh anạ. 19 Mị u/kpeanaạn mun oghol mọ oọny anạ. Usighẹ ghụn imị aḍighi aani oniin ophirineen oye k’anạ.” ’ 20 Kụ odị aḅetenu aghị oteẹny odẹ phọ odị. “Kụ odị odi ni k’egher, kụ odẹ phọ odị amiịn nyodị, kụ amoọgh igbiririph esi odị, kụ aghiil aghị aghurughi nyodị, kụ akpụn okpo odị. 21 Kụ oọny phọ aḅenị nyodị mọ, ‘Odẹ amị, mị maḍighi ni ikarạph ghisigh Enaạn r’aghisigh anạ. Mị u/kpeanaạn mun dị nạ kakol mọ oọny anạ.’ 22 Kụ odẹ phọ odị amạgh rebenẹ odị aḅenị mọ, “Inuụn eghị esighẹ asuomạ dị anighẹ ekpologhị nyodị, elọgh gulu ghunụgh odị, elọgh rokoro radạ odị. 23 esighẹ oophoony oọny anạm mọ eghiigh, oleom eḍien oboom ibo, 24 idị eḍighi bọ oọny phọ amị ophọn amugh ni kụ maḅilẹ atigheel, aphe ni kụ mamịte.’ Kụ bidị omiigh ole eyaạl.

nwtsty araraạr ituughạ dị edi Luk 15:​17-24

ophirineen oye: Esoony phọ aatughiạn mọ mem dị odị aghị ateẹny odẹ phọ odị, odị kaḅenhị mọ asighẹ nyodị, k/idiphọ oọny odị, kuolọ idiphọ ophirineen oye. R/osighẹ aani ghan ophirineen oye phọ idiphọ olọ otu phọ, idiphọ rosighẹ ghan bọ rebenẹ, kuolọ rosighẹ ghan idiphọ ooruen dị ophir oḍighi ḍio obobọ mem mọ opọ phọ bịn.​—Mat 20:​1, 2, 8.

akpụn okpo odị: Obobọ “akpụn okpo odị rigbiririph.” Ekpo-onhụ aGrik phọ osighẹ bọ oḍighinhom siẹn phọ iḍuạ esi ekpo-onhụ phọ ephẹn phi·leʹo, kụ eeni amem rogbạ ghan mọ “akpụn” (Mat 26:48; Mạk 14:44; Luk 22:47) kuolọ ibadị amem remạ ghan “ephomoghiạn” (Jọn 5:20; 11:3; 16:27). Esi iduọn odẹ phọ amhạgh bọ moọny phọ reten eenyuụm mọ, eḍeenhaan mọ odẹ phọ anyaghiạn ni osighẹ oọny phọ odị maḅula bọ olhọgh otu.

oghol mọ oọny anạ: Siphẹ ekpịgh phọ eḍighi bọ 21, iniin asimanuscripts ekureriom r’ikpo-onhụ phọ iphẹn: “Usighẹ ghụn imị aḍighi aani oniin ophirineen oye k’anạ,” kuolọ enhọn iḅẹl asimanuscript i/kureriom aani idiphọ phọ, kụ iḍighi kụ iduọn u/lọgh bọ siphẹ Ooḅi Oghaạph Phọ r’aNew World Translation phọ, edeenhaan mọ emoọgh ni muuḅọph r’asimanuscripts phọ ipẹ phọ. Abuniin awe igbogh arinyạ uḅẹm mọ ubạrạm ipẹ phọ pidị emoọgh muuḅọph r’aLuk 15:19.

asuomạ . . . gulu . . . rokoro: Asuomạ phọ ophọn phọ k/oopho asuomạ bịn, kuolọ odị akạr anighẹ​—eeni nyoọn phọ ulho ni, idiphọ opọ rongọ ghan bọ ruuruen dị omhạn maạr mọ okpolhoghiạn. Agulu phọ odẹ phọ alhọgh bọ ḍighaạgh phọ, aḍeenhaan ephomoghiạn phọ odị esi oọny phọ, ḅilhẹ r’igbogh phọ, r’eghuan phọ odị maḅulhemhi bọ angọ oọny phọ ophọn phọ. Idị eḍighi bọ u/gbor ghan umiịn dị ebenẹ alhoghạ gulu r’arokoro. Esi iduọn phọ, odẹ phọ raḍeenhaan ghan mọ onọ maḅilhẹ asighẹ aloghomạ oọny phọ odị makiton bọ idiphọ oniin olọ olhoghi otu phọ.

(Luk 15:​25-32) “Mem mọ amuẹn phọ okpanạ oọny phọ arọl ozo. Kụ mem dị odị aḍuạ ratigheel, kụ roobeẹph siphẹ otu phọ kụ anaghạn iitia r’aḍigum iḅạ. 26 Kụ odị amạgh oniin oọny-otu apuru mọ, ‘Eeghe kụ imite siẹn? 27 Kụ odị mọ, ‘Umor phọ anạ marigheel, kụ odẹ phọ anạ akiigh oophoony oọny anạm mọ, loor esi dị oọny phọ odị akologhạ ni atigheel r’omoon aloor.’ 28 Kụ iphin ni ologhi okpanạ oọny phọ iboom dị u/meera uḍigh otu. Kụ odẹ phọ odị amịte aaḅereghiạn nyodị mọ aru aḍigh otu. 29 Kụ odị aphagharanaạn odẹ phọ odị mọ, ‘Miịn, mị makumu ni nyinạ ibadị asiạ phọ iphẹn, kụ amem lọ mị mapel ghan onhụ anạ k”erọl. Nạ mungọ ghan imị eeghe? R’ogạ kẹn ni bịn, nạ imị k”ungọ ghan mọ arighirị amị r’amị oghiigh oleom eyaạl. 30 Kụ oọny phọ anạ ophọn phọ aphiemi bọ oomo araraạr phọ anạ loor abuleom emạ anmariịr, kụ odị rorigheel kụ nạ maghiighaan oophoony oọny anạm mọ.’ 31 Kụ odẹ phọ mọ, ‘Moọny amị, oomo amem mọ nạ odị ghan siẹn ologhi otu. Oomo araraạr phọ mị amoọgh bọ ilọ anạ ni. 32 Kụ ekpẹ ni dị yira kole eyaạl omoọgh oḅaạl ologhi, idị eḍighi bọ umor phọ anạ amugh ni kụ maḅilẹ atigheel, aphe ni kụ mamite.’ ”

Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ

(Luk 14:26) “Oye lọ aru uteẹny imị kụ u/lọgh ḍien odẹ r’onhiin odị, r’anịr odị, r’anmụny odị, r’abumor odị r’abumarani odị, r’aloor phọ odị kẹn ni ka/tue aḍighi matuạn phọ ami.

jy 196 ¶2-4

Idiphọ bidị orelhe bọ rokị, aJizọs aḅạ ni ikpo-onhụ phọ iphẹn eeni etir bọ ni opol awe phọ, mọ: “Oye lọ aru uteẹny imị kụ u/lọgh ḍien odẹ r’onhiin odị, r’anmụny odị, r’abumor odị r’abumarani odị, r’aloor phọ odị kẹn ni ka/tue aḍighi matuạn phọ amị.” (Luk 14:26) Iphẹn phọ odị aghaạph bọ remạ ghan eeghe?

AJizọs ra/ḅẹm ghan mọ torobọ onyọ amatuạn onọ akạr alhọgh ḍien siya odị. Kparipẹ ghụn, olhọgh aḍien phọ ophọn phọ ramạ ghan mọ bidị kopomhoghiạn Jizọs kụ opuemhi siya abidị, bidị ko/kịgh oye phọ odị aghọl bọ siphẹ aḍidogh amale eyaạl phọ, aghel bọ ḍimhạgh phọ emhạn bọ ni maạr loor esi dị purukụ odị aphin anhịr. (Luk 14:20) ABaibul phọ aḅẹm ni mọ aJekọb iḍiodi phọ “alhọgh ḍien” Leah kụ aphomhoghiạn Resal, iduọn phọ pọ remạ ghan mọ aphomhoghiạn Resal apu Leah.​—Genesis 29:31; igẹ dị edi ude.

Lọgh elhegh m’aJizọs aḅẹm kẹn ni mọ onyọ amatuạn onọ alhọgh ḍien “loor phọ odị kẹn,” obobọ ghuḍum m’odị. Iphẹn phọ remạ ghan mọ ogey onyọ amatuạn phọ kapomhoghiạn Jizọs apuemhi loor phọ odị, asi esi dị katue ni apighironhọm ghuḍum mọ odị ekiạ, lọ ewạ. Dị eegholhaan ni, oḍighi onyọ amatuạn aKraist eḍighi ni dool dị ebụgh ni iboom. I/wạ dị oye kakiil aḍigh bịn dị u”miigha loor ugbiran.

(Luk 16:​10-13) Oye dị amaạr ri aphạm ibạm araraạr kamaạr ri apạm igbogh araraạr. Oye dị raagbegheḍiom ghan iigbegheḍiom esi ibạm araraạr kaagbegheḍiom kẹn ni esi igbogh araraạr. 11 Kụ eḍighi maạr dị nyina i/maạr ipạm eelạ isiẹn aḅirini phọ, pọ keḍighi bọ ika kụ iḍuom inyina ologhi esi okaraghị eelạ phọ k’akẹ? 12 Eḍighi maạr dị nyina i/meera ipamanaạn ilọ abunọn, keḍighi bọ ika nuụn kụ nyina emoọgh ipẹ eru bọ okaraghị ilọ anyina? 13 “Oye o/lo dị katue adạph iyạl aburudẹ-otu. Odị kalọgh ni nyoniin ḍien, apomoghiạn nyoorị phọ. Odị kapamanạm ni nyoniin, akel nyoorị phọ. Nyina ke/tue eḅạr Enaạn r’ikpoki kụ edạph.”

w17.07 8-9¶7-8

Wạ Ruphua Dị Kebia

7 Bạl Luk 16:​10-13. Ebenhẹ phọ aJizọs aghaạph bọ aghol siphẹ aḍidogh ph’odị, aḍigh righirị phọ owạ asuọ ilọ odị. Toroboiperolbọ, aJizọs akpaariọm bumatuạn ph’odị moḍigh righirị r’awe epẹ k’akẹ, dị ko/waạm suọ. Asiikpịgh phọ etum bọ pạ ekaạph ni mọ osighẹ “eelạ isiẹn aḅirini phọ” kụ omaạm omiteom mọ yira oḅạr ri Enaạn. Siẹn phọ aJizọs rakaạph ghan mọ yira kotue ni osighẹ eelạ phọ oḍighinhom, oḍeenhaan mọ yira ‘okpẹ ni oḍuom olhoghi’ obobọ kotue ni oḍighinhom ruphua phọ emạ eten mem lọ yira omhoọgh. Ika?

8 Eten dị yira kosighẹ oḍighinhom raraạr emhoọgh phọ ayira, oḍeenhaan mọ yira oḅạr ri Enaạn, pọ osogh aani ghan iisogh ikpoki ilọ oḍighi oghaạph iiḅi iinaghạn phọ aJizọs aḅẹm bọ mọ koḍighi phọ. (Mat. 24:14) Obạm onyanhị epẹ India awilhẹ ni oghooghi araraạr ephegh, kụ aseerian ghan ikpoki esi eekoom enụm enụm. Mem dị eekoom mọ emuza, odị angọ ni mọ osighẹ olhoghonhaạn ḍighaạgh oḍighi iiḅi iinaghạn phọ. Onyọ umor epẹ India dị amhoọgh ozo iziph, akụ ghan ni iboom arughuuny aghiọm translation office phọ odị bọ Malayalam, odị agbiighi mọ, eḍighi bọ idị abumor phọ roko ghan bọ iziph phọ, mọ onọ k’angọ ghan ghụn rughuuny phọ, pidị osighẹ iisogh ikpoki phọ oḍighinom inhọn araraạr. Opọ phọ ogey osụ-olhoghi. Eniin phọ eten phọ, abumor phọ epẹ Gris rogbor ghan ni kosighẹ oghiomnaạn Olạ agadạ phọ odi bọ epẹ phọ munụm oliv, cheese, ḅilhẹ r’inhọn ariiḍien.

Ibạl ABaibul

(Luk 14:​1-​14) Eniin aḍio ophooghian, aJizọs aghị ni ole eḍien k’oniin uw-emụ onyọ aFarisi. Abuniin awe ugon ghan ni Jizọs. 2 Oniin oye dị amoọgh ezẹgh aḍiophoogh aru ateẹny Jizọs. 3 Kụ aJizọs apuru bugbaạm iilogh phọ r’aFarisi phọ mọ, “Eḍighi ni ologh ayira ookonom ghan oye ḍio ophooghian phọ ḍughụm?” 4 Kụ bidị oḅoroghian bịn nam. Kụ aJizọs asighẹ oye phọ aakonom kụ aḅenị mọ agheel, 5 kụ apuru bidị mọ “Onyọ anyina amoọgh moọny mughumọ asụ kụ asuma ghuḍia ḍio ophooghian phọ ka/sighẹ egina amem apune ḍughụm?” 6 Kụ bidị u/tue upagharanaạn nyodị iphẹn phọ. 7 Mem dị aJizọs amiịn dị awe phọ abuphẹ oomaghạgh bọ male phọ rozuạ yogh igey ariisi kụ orọl, kụ odị adogh ḍidogh phọ aḍiẹn aḅenị bidị mọ, 8 “Mem lọ omạgh nyinạ ole amale k’arogọ, ka/tọl ghan esi dị enighẹ epu oomo phọ ipherị phọ. Iini siẹn ogbogh oye dị apu nyinạ dị omạgh aani k’arogọ phọ odi ni. 9 Kụ oye phọ opọ iimaghạgh bọ inyina katu ni aḅenị nyinạ mọ, ‘Ḅetenu angọ esi phọ anạ oye phọ ophọn.’ Kụ mem mọ opọ phọ, umugholoor kasiph ni nyinạ kụ nạ aḅilẹ atọl esi dị esoorom epu oomo phọ ipherị phọ. 10 Kparipẹ ghụn, mem lọ omạgh nyinạ, tọl ghan esi lọ esoorom, pidị oye phọ amạgh bọ nyinạ kụ aru aḅenị nyinạ mọ, ‘Oyaghirị, tue arọl egey esi.’ Iduọn kụ kengọ nyinạ eghuan ogbo abuerị phọ awe phọ oomaghạgh bọ, 11 idị eḍighi bọ torobọ oye lọ aphophe loor odị kosooromi ni, kụ oye lọ asooromi loor odị kopophe ni.” 12 Kụ aJizọs aḅenị nyopọ amạgh bọ nyodị mọ, “Mem lọ nạ kale male, kaa/maghạgh ghan righirị anạ, r’abumor anạ r’oomo asiya anạ, r’abumatuman anạ lọ oḍighi raalhạ, idị eḍighi bọ bidị kotuụgh idiphọ kụ omạgh aani nyinạ k’abidị. Iduọn phọ, pọ bidị moḍighi torobọ iyaạr lọ nạ angọ bidị oḅulemian aani nyinạ. 13 Mem lọ nạ kale male, gboogbologh ghan rukulom, r’arukughạ, r’abuọ araaghạ, r’abuọ ikpom ariḍien, 14 purukụ kongọ nyinạ oghọr, idị eḍighi bọ bidị ko/tue oḅulemian nyinạ igoni phọ. Enaạn kụ kekpẹ nyinạ mem dị abuḍighinom igey phọ oḅerenu esi aḍuugh phọ.”

    Abua Publications (2001-2025)
    Log Out
    Log In
    • Abua
    • Share
    • Preferences
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Terms of Use
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Log In
    Share