Ariisi oghị omhiịn ophanyanhaạn asipuru Aḍinyạ Ituughạ Ogboku Awiki Phọ
SEPTEMBER 3-9
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | JỌN 1-2
“Iḅẹl Iiḍaạny Phọ AJizọs”
(Jon 2:1-3) Iyạl aḍughul otu reten, kụ oghị k’oyogọ pạ emạ phọ aKena siphẹ eelhe phọ aGaliIi. Onhiin phọ aJizọs arọI aani ni. 2 Umạgh aani kẹn ni Jizọs r’abumatuạn phọ odị oghị k’oyogọ phọ. 3 Mem dị mophughọI oomo phọ amiim mọ omadạn kụ onhiin phọ aJizọs aḅenị Jizọs mọ, “Amiim o/sugha mun.”
w15 6/15 4 ¶3
AKraist—Iikpọ Phọ Enaạn
3 AJizọs aḍighi iḅẹl iḍaạny ph’odị, otọ arogọ epẹ Kena, eelhe aGalili. Eeni awe phọ oghị bọ uphughạn ni. Ọ, mughumọ awe uphughạn obobọ u/pughạn, iyaạr dị olhegheri pọ, amiim mọ amuneen ni. AMeri onhiin phọ aJizọs, aḍighi ni oniin odị omhạgh aani. Esi ibadị asiạ, dị iikia i/lo aMeri agbirima ghan ni ilọ imiịn phọ egbolhomaam bọ oọny ph’odị, opọ odị alhegheri bọ ni mọ “Egbogh Enaạn phọ kekol nyodị mọ Oọny onọ.” (Luk 1:30-32; 2:52) Odị amheeraam ni m’iikpọ edi ni loor Oọny ph’odị dị ke/ganhanha ḍughụm? Iyaạr dị eḍighan elhegh pọ, aJizọs r’aMeri umhoọgh ni ogbolhomaam oghị esi abuẹn robalạn bọ, ḅilhẹ u/wạ m’umugholoor asiph. AJizọs alhegheri ni mọ onmo inmo aḍighi dool atorobọ oye. Esi iduọn phọ, eten iiḍaạny, odị asighẹ ni muụm dị amạn 1 adrọm r’opeel (380 L) atenhe “mugey amiim.” (Bạl Jọn 2:3, 6-11.) Ukpaariọm ni Jizọs oḍighi iiḍaạny phọ iphẹn phọ ḍughụm? Eeye. Odị amhoọgh ogbolhomaam aghị esi awe phọ, ḅilhẹ atuughaạny ghan Odẹ k’akẹ phọ odị esi onmo ghan inmo.
(Jọn 2:4-11) Kụ aJizọs mọ, “Nịr phọ, nạ kụ imị ku/ḅenị iIọ oḍighi. Amem amị k”eteẹny.” 5 Kụ onhiin phọ aJizọs aḅenị buteIhedom mọ mọ, “Iḍighi ni torobọ iIọ dị iḅenị inyina!” 6 Kụ arị, buphẹ rodạph bọ omeeraam abuọ aJu phọ omoọgh ni iiIogh iIọ ootoIa ghan araghaạgh. Esi iduọn phọ, odiiny aroko aranạ iroIoghụ ni siphẹ dị oko oko abụgh ni dị katue ni aḍigh ḍisiph mughumọ siriḍioph aguugh-iyạl amuụm. 7 Kụ aJizọs aḅenị butelhedom mọ mọ, “Isanyạn muụm emuzeḍi roko phọ iphẹn!” Kụ bidị usanyạn ni omuzeḍi koị k’onhụ. 8 Kụ odị aḅenị bidị mọ, “Nyiidiphọ, ipoor ekor muụm siphẹ aroko phọ esighẹ eghiomaạn uw-emụ agadạ k’oyogọ phọ.” Kụ bidị osighẹ muụm mọ oghiomonaạn nyodị. 9 Kụ odị anạm apogh makitonu aḍighi miim. Odị o/Iegheri ekpisi phọ amiim mọ amuẹn phọ aḍuạ bọ kụ aru. Abutelhedom mọ abuphẹ okor bọ muụm mọ bịn uIegheri. Kụ odị amạgh oIom mọ, 10 kụ aḅenị nyodị mọ, “Oomo abunọn awe opụr ghan rongọ otọ arogọ phọ mugey amiim mọ, tutụ raperọgh, kụ kogbi omiteom amulọ u/karaghị unighẹ; kụ nạ aḅilẹ ghụn asugheeny mugey amiim mọ k’anyiidiphọ!” 11 Iphẹn kụ iḅẹI iiḍaạny dị aJizọs aḍighi kụ amiighom siphẹ emạ aKena eeIhe phọ aGalili. Epẹ kụ ekpisi dị odị agananami eghuan phọ odị, kụ abumatuạn phọ odị omeeraam nyodị.
jy 41 ¶6
Aḍighi Iḅẹl Iiḍaạny Phọ Odị
Iphẹn kụ iḅẹl iiḍaạny dị aJizọs aḍighi. Iiḍaạny phọ ikparamhị ni omheeraam abumhoom abumatuạn ph’odị. lphẹn reten, kụ aJizọs, onhiin odị, anmụny onhiin odị r’abumatuạn phọ odị onyeene Kapaniọm epẹ enạm-aḍio phọ remeel ghan bọ, pakirị esiinyọm ogbạl ophiịny phọ aGalili.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
(Jọn 1:1) Emhiighom mọ, Ekpo Onhụ phọ irọI Ii. Ekpo onhụ phọ iroIhạn ni Enaạn. Ekpo Onhụ phọ idighi ni emhụgh. [NWT]
nwtsty araraạr ituughạ dị edi Jọn 1:1
Ekpo-onhụ phọ: Obobọ “aLogos.” Onhụ aGrik pọ, ho loʹgos. Oḍighinom siẹn phọ idiphọ aḍitaanheẹn aḍien, kụ oḅilhẹ kẹn oḍighinom siphẹ Jọn 1:14, Ogan 19:13. AJọn agananamhi ni opọ otạ bọ ḍien phọ aḍiẹn phọ, oghol bọ mọ, aJizọs. Ḍitaanheẹn aḍien phọ aḍiẹn ugholhom ghan Jizọs epẹ k’akẹ idiphọ olhẹm uwaloor, r’amem mọ odị arọl bọ siẹn ade phọ idiphọ oye dị amhunhughan, ḅilhẹ r’amem mọ odị aḅulha bọ epẹ k’akẹ. AJizọs kụ odị Enaạn asighẹ aḅaanhaạn ghan oomo olhẹm m’odị, obobọ odị aMheerạ Enye osighẹ ghan iinhaghạn r’iromhoghiom oghiomaạn abunhọn olhẹm aruwaloor, r’awe. Esi iduọn phọ eḍighi ni osụ olhoghi ootughiạn mọ tutụ aJizọs katu bọ siẹn ade phọ, aJihova aḅaanhaạn ghan omhạr awe dị eego esi Ekpo-onhụ phọ aḍighi bọ ookpaạny Odị, dị aghaaphanhaạn ghan nyodị.—Ge 16:7-11; 22:11; 31:11; Ex 3:2-5; Jg 2:1-4; 6:11, 12; 13:3.
irolhạn: iduọn phọ pọ, “atuman ghan.” Siẹn oghaạph phọ ophọn, ekpo-onhụ aGrik phọ pros remạ ghan otuman ḅilhẹ r’ooḅughonhaan ghan. Remạ ghan kẹn iyạl odọ awe dị ogbaranaạn, siẹn oghaạph phọ ophọn remạ ghan, Ekpo onhụ phọ r’ogina okaraghị egey Enaạn phọ.
Ekpo Onhụ phọ iḍighi ni emhụgh [NWT] [obobọ “aaghironaan Enaạn,”]: “Ekpo onhụ phọ” pọ aJizọs. (Miịn iyaạr otuughạ ilọ Ekpo-onhụ phọ ). AJọn ra/ḅẹm ghan mọ Ekpo onhụ phọ kụ Enaạn phọ Epelheghiom bọ. Okạr oghaạph, eniin phọ ekpịgh phọ ephẹn eḅẹm mọ “Ekpo onhụ phọ” “irolhạn ni Enaạn,” kụ iḍighi kụ bidị u/ḍighi oniin oye. Ekpeanhaạn ni oḅẹm mọ Ekpo onhụ phọ eeghironhaan Enaạn idị eḍighi bọ odị kụ okpanạ oọny Enaạn, kụ iigo esi odị kụ Enaạn elhẹm bọ oomo iphedị phọ araraạr phọ. Ibadị awe dị rogbạ Baibul kotenhe onhụ Aḅekeeny, French, ḅilhẹ r’aGerman ogbạ aani ni iniin phọ r’aNew World Translation, omiteom aḍiniin phọ aḍiitughiạn phọ mọ “Ekpo onhụ phọ” “eeghironhaan Enaạn.” Dị emhoọgh muḅọph r’ekpịgh ph’ephẹn phọ, Kọl 2:9 eḅẹm mọ “esi odị [aKraist] kụ edị oomo aroozọ phọ Enaạn emunughan mọ omiịn.” Siphẹ ogbạ oteneghi phọ oghol bọ mọ Septuagint [obobọ aḍinyạ “dị ogbạ igẹ aBaibul aHibru phọ otenheghi onhụ aGrik”] ekpo onhụ aGrik phọ ogbạ bọ mọ “aaghironhaan Enaạn” eḍighi ni nyeniin r’ekpo onhụ aHibru dị rokolhom ghan “Enaạn,” obobọ r’ogbạ ghan mọ “aaghironhaan Enaạn” ephẹn kotue bọ ni oḅilhẹ ogbạ mọ “Odị Amhoọgh inyaạm; Ophelhegbe.” Omhạgh Ekpo onhụ phọ mọ “emhụgh,” obobọ “odị amhoọgh iikpọ,” emoọgh muḅọph r’imiịn phọ ogẹ bọ siphẹ Isa 9:6, eḅẹm bọ mọ kokol aMesaya phọ mọ “Emhụgh dị amhoọgh Iikpọ” (u/ḅẹm mọ “Enaạn dị amhoọgh Oomo Iikpọ”).
(Jọn 1:29) Ḍio dị etum bọ pạ, kụ aJọn amiịn Jizọs dị ratu oteẹny odị, kụ aḅẹm mọ, “Ophọn phọ kụ Oọny IyooI Ogạ phọ Enaạn eseere bọ otagharanạm aḅirini phọ esi ikarạph phọ abidị!
nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Jọn 1:29
Oọny Iyool Ogạ phọ Enaạn: Onyebel roten mem mọ aJizọs aḍiiny bọ muụm mọ, kụ aḍuạ bọ epẹ eru phọ edẹgh bọ nyodị ephogh ratu, aJọn Oḍiinyeom Muụm mọ agbeelhom ni nyodị idiphọ “Oọny IyooI Ogạ phọ Enaạn.” Oghaạph phọ ophọn amite siẹn Jọn 1:29, ḅilhẹ r’aJọn 1:36 bịn. (Miịn App. A7.) Ekasiạn bịn kpaị, osighẹ aJizọs otomaạm iyool ogạ. Siphẹ aBaibul phọ, usighẹ ghan iyool ogạ phọ ophighironhọm ekiạ osạr ikarạph owilhenhaạn r’omhoọgh akuuḅi aghisigh Enaạn. Ipẹ phọ iḍighi oogho ekiạ phọ aJizọs kapighirọn bọ mem dị odị asighẹ ghuḍum m’odị amhunhughan bọ angọ loor esi omhạr awe. Emhụ oḅẹm mọ aJọn “Oọny Iyool Ogạ phọ Enaạn” emoọgh ni masian r’ibadị ariisi igẹ iigbia phọ. Osighẹ ropoghom idiphọ aJọn oḍinyeom muụm mọ alhegheri bọ ni igẹ Iigbia aHibru phọ iboom, eeni odị aghaạph ghan aghol ilọ: olhephiri iyool ogạ phọ opọ Ebraham aphighironọm bọ ekiạ phọ, kparipẹ r’oọny phọ odị Aizịk (Ge 22:13), oọny iyool ogạ phọ oghiigh bọ Ophelhọm Izrạl phọ orọl bọ dọl arebenhẹ phọ epẹ Ijipt (Ex 12:1-13), obobọ olhephiri oyool ogạ phọ ophighironọm ghan bọ ekiạ pạ ekpạn phọ ongọ Enaạn, torobọ aḍiroọr r’adulhe epẹ Jeruselem (Ex 29:38-42). Eeni aJọn aatughiạn ni ilọ imiịn phọ Aizaya eghaạph bọ ilọ opọ aJihova aghol bọ mọ “ebenhẹ amhị,” dị ophạm bọ “idiphọ iyool ogạ dị rokị oghiigh.” (Isa 52:13; 53:5, 7, 11) Mem mọ onyọ amatuạn phọ aPọl agẹ bọ ḍiḅẹl aḍinyạ phọ odị aghiọm we aKorịnt, odị aghol Jizọs mọ “moọny iyool ogạ eyaạl Ophẹl Otene phọ.” (1Kọr 5:7) Onyọ amatuạn phọ aPita aghaạph mọ aKraist akịgh “moọny iyool ogạ dị r’iyaạr i/bịph.” (1Pit 1:19) Dị epel li 25 amem siphẹ aḍinyạ Ogananamhi phọ, otomaạm Jizọs phọ idiphọ “Oọny Iyool ogạ phọ.”—Iniin areḍeenhaan edi: Ogan 5:8; 6:1; 7:9; 12:11; 13:8; 14:1; 15:3; 17:14; 19:7; 21:9; 22:1.
Ibạl aBaibul
(Jọn 1:1-18) Eḅẹl emiighom mọ, Ekpo Onhụ phọ irọI Ii. Ekpo onhụ phọ iroIạn ni Enaạn. Ekpo Onhụ phọ kụ Enaạn phọ. 2 EḅẹI emiighom mọ iroIạn ni Enaạn. 3 Ekpo onhụ phọ kụ edị Enaạn esighẹ bọ elemọm oomo phọ araraạr phọ. lphẹn edi bọ mu/Iẹm mọ odị mu/Io bọ.4 Ekpo Onhụ phọ kụ azin aghuḍum mọ, kụ aghuḍum mọ akuẹn kụ aḍiḅaạl awe. 5 AḍiḅaạI phọ remụ ghan siphẹ ufiri phọ kụ ufiri phọ k”oḍime ḍiḅaạI phọ. 6 Enaạn irom ni oniin oye dị oghoI mọ aJọn. 7 Odị aru oghaạph ilọ aḍiḅaạI phọ oḅenị awe, pidị oomo awe otuạn nyodị onaghạn dom mọ kụ omeeraam. 8 Odị r’aloor odị k/aḍiḅaạI phọ aḍiphẹ phọ. Aru ni oghaạph ilọ aḍiḅaạl phọ bịn. 9 Okạr aḍiḅaạl phọ resoorom ghan bọ oomo awe renyaaghiạn ghan ni omite isiẹn aḅirini phọ. 10 Ekpo Onhụ phọ irọI ghan ni siẹn aḅirini phọ. Odị kụ odị Enaạn esighẹ bọ eIemọm aḅirini phọ, kụ aḅirini phọ u/Iegheri nyodị. 11 Odị aru ni emạ odị kụ awe emạ phọ odị nyodị u/sighẹ uloghomạ. 12 Kụ buniin usighẹ ni nyodị ologhomạ, oḅilẹ omeeraam ḍien phọ odị. Buẹn phọ kụ edị odị angọ bọ iikpọ mọ oḍighi nmụny phọ Enaạn. 13 Bidị u/gbiighiom oIoghi bịn kụ omaraghị bọ nmụny phọ Enaạn. U/mạr bidị oopho emarạm, idiphọ eḍighinom iyaạr iḅaạI r’iphuIupuI. Enaạn r’aIoor odị kụ Odẹ phọ abidị. 14 Ekpo Onhụ phọ imite ni oye kụ erughan r’ayira, kụ yoor umiịn ni eghuan phọ odị, dị eḅarạm eeḍiọm oghọr phọ r’igey phọ. Ephẹn phọ kụ eghuan Ogina Oọny phọ Enaạn. 15 AJọn aghaạph ni ilọ odị, alooghiọm ghan mọ, “Ophọn phọ kụ odị mị aghaạph ghan bọ aghol mọ, ‘Odị phọ oọny ibaạm omạn amị ni kụ upu ni imị, idị eḍighi bọ odị odi ni kụ ogbi bọ omạr amị.’ ” 16 Isiphẹ eeḍiọm aḍisẹph phọ odị kụ edị yira maạr bọ oghọr atum oghọr. 17 Idiphọ aMozis kụ aạr bọ iiIogh phọ aruom we kụ edị aJizọs Kraist aphạm aani bọ oghọr phọ r’igey phọ arumom. 18 Oye Enaạn k”omiịn ghan. Ogina Oọny phọ odị, opọ odi bọ iphoIophooI Odẹ phọ bịn kụ agananami bọ nyodị.
SEPTEMBER 10-16
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | JỌN 3-4
“AJizọs Angọ Ogbaanhaạn Anhịr olọ ASameria”
(Jọn 4:6, 7) Kụ aghuḍia aJekọb odi siphẹ phọ. Ogbo ootaany aJizọs aghị ni arọI ude ogbạI aghuḍia phọ, idị eḍighi bọ aIoor odị mekporokporọ ni Ioor ereIhe phọ. 7 Oniin anịr oIọ aSameria aru ni okpạ amuụm, kụ aJizọs aḅenị mọ, “Ungaanị muụm mị upughọI.”
nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Jọn 4:6
aIoor odị mekporokporọ ni: Isiẹn bịn kụ esi dị eghaạph mọ aloor aJizọs “mekporokporọ” siphẹ oomo igẹ iigbia phọ. Iḍighi ogbo ootaany, kụ ḍiroọr aḍio phọ adiphẹ phọ kụ edị aJizọs arelhe eḍiiny aJodạn, siphẹ Judia asi emhạ aSameria dị oghol mọ aSaikạr, eboom esiịny eeḅarạph dị emhạn ni 900 m (3,000 aradạ) eeni r’opeel.—Jọn 4:3-5; miịn App. A7.
(Jọn 4:21-24) Kụ aJizọs mọ, “Nịr phọ, umeeraam imị. Amem retu ni, dị nyina ke/tọl ghan mun siẹn eeḅarạph phọ ephẹn, ḅiIẹ mọ epẹ JeruseIem bịn kụ eeseeny ghan Odẹ phọ. 22 Nyina abuọ aSameria reeseeny ghan rạraạr dị nyina i/legheri. Yoor abuọ aJu phọ rooseeny ghan raraạr dị yoor olegheri, idị eḍighi bọ apeIieẹny aḍuạ esi abuọ aJu kụ atu. 23 Amem retu ni, kụ mekạr ri eteẹny, dị buphẹ omaạr bọ ooseeny ghan kosighẹ uwaIoor r’igey kụ okuamị ooseenyom Odẹ phọ. Odọ phọ awe phọ abuẹn kụ edị Odẹ phọ rawạ ghan bọ mọ ooseeny ghan nyinọ phọ. 24 Enaạn phọ uwaIoor, kụ buphẹ rooseeny ghan bọ nyodị okuamị ooseenyom ghan nyodị uwaIoor r’igey phọ.”
(Jọn 4:39-41) Ibadị awe emạ aSameria phọ epẹ phọ umeeraam ni Jizọs Ioor ipẹ anịr phọ aghaạph bọ mọ, “Odị muḅenị imị oomo phọ ipẹ mị maḍighi ghan bọ.” 40 Loor iphẹn phọ mem dị abuọ aSameria phọ oru bọ oteẹny Jizọs, bidị uuḅereghiạn ni nyodị mọ aroIạn r’abunọ. Kụ odị arọI epẹ iyạI aḍughuI otu. 41 Ibadị abunọn awe umeeraam ni Ioor esi oghaạph phọ odị,
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
(Jọn 3:29) Opọ amoọgh bọ anịr phọ kụ oIom mọ. Oyaghirị olom mọ rameerạ ghan bịn kanaghạn aani, kụ ologhi odị kaḅaạl onaghanạn eḍọgh olom mọ. Iduọn kụ idị oḅaạl ologhi phọ amị mamunughan.
nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Jọn 3:29
Oyaghirị olom mọ: Simem aBaibul phọ, ogbogh oyaghirị olom mọ kụ amheerạ ghan enye olom mọ, ḅilhẹ aḍighi ghan oomo araraạr ilọ iikolhobian apinien phọ. Umhiịn ghan oyaghirị phọ idiphọ oye dị amheerạ igbo olom mọ r’anhịr phọ. Mem lọ apinien phọ romhinheen, oomo awe phọ kosoor epẹ k’olom mọ obobọ k’odẹ oọny phọ, olhe amale. Mem lọ olhe male phọ rokiọm, kụ oyaghirị olom mọ anhaghạn eḍọgh olom mọ dị r’aḅaanhaạn anhịr ph’odị, olhoghi raḅaạl ghan ni, idị eḍighi bọ oyaghirị phọ kalegheri ni m’arukumuan phọ onọ i/pe oopho. AJọn oḍiinyeom muụm mọ atomaạm loor odị idiphọ “oyaghirị olom mọ.” Siẹn oghaạph phọ ophọn phọ, aJizọs kụ olom mọ kụ abumatuạn phọ kụ edị omaạm bọ idiphọ anhịr phọ. Esi ookolhobian eten aMesaya phọ, aJọn oḍiinyeom muụm mọ asighẹ ni aru aḍeenhaan Jizọs Kraist buḅẹl abuphẹ omaạm bọ idiphọ “onyanị dị aanmenan ogheel k’olom” mọ. (Jọn 1:29, 35; 2Kọr 11:2; Efẹ 5:22-27; Ogan 21:2, 9) Idiphọ “oyaghirị olom mọ” aJọn m’amhunhenhi oḍighi ph’opọ odị; oghaạph phọ nyiidiphọ agbon olom mọ. AJọn atuạn iduọn kụ aghaạph bọ ilọ aloor odị dị emhoọgh muuḅọph r’aJizọs mọ: “Odị kaḍighi ghan ekpo oye akị ghisigh, kụ mị apogh ghan osoorom bịn.”—Jọn 3:30.
(Jọn 4:10) Kụ aJizọs aphagharanaạn nyodị mọ, “Nạ uIegheri ni inmo dị Enaạn rengọ ghan, ḅiIẹ r’oye phọ raIọm bọ nyinạ muụm ophughọl phọ, nạ mulọm ghụn muụm dị kangọ ghuḍum kụ odị mungọ nyinạ.”
nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Jọn 4:10
muụm dị kangọ ghuḍum: Ekpo-onhụ aGrik phọ ephẹn remạ ghan muụm dị rakil esi, anyụ asighiigh, obobọ amuserereẹny amuụm aghuḍia dị ateẹny k’olhạ ude. Iphẹn phọ egbatanaạn ni r’amuụm dị ooko esi. Siphẹ Le 14:5, ekpo onhụ aHibru phọ oḅẹm bọ mọ “amuụm dị rakil” pọ remạ ghan “muụm dị kangọ ghuḍum.” Siphẹ Jer 2:13; 17:13, okaạph okol aJihova mọ “azin [obobọ, “okol”] amuụm aghuḍum,” iduọn phọ pọ, osighẹ otomaạm idiphọ amuụm-dị kangọ ghuḍum. Mem mọ aJizọs raḅaanhaạn bọ anhịr olọ aSameria phọ, odị aghaạph aghol “muụm dị kangọ ghuḍum” eten dị osighẹ otomaạm, kuolọ ighịgh mudị anhịr phọ eḅẹl amem mọ asighẹ idiphọ okạr amuụm bịn.—Jọn 4:11; miịn iyaạr otuughạ dị edi Jọn 4:14.
Ibạl ABaibul
(Jọn 4:1-15) AFarisi phọ unaghạn ni mọ aJizọs mamoọgh aḅilẹ raburogh muụm bumatuạn kapuemi Jọn— 2 Okạr oghaạph igey, obọ abumatuạn phọ aJizọs kụ uwurogh ghan bọ muụm mọ, k/aJizọs r’aIoor odị— 3 Mem dị aJizọs anaghạn ipẹ bidị rokaạph ghan bọ, odị aḍuạ ni eeIhe phọ aJudia aḅilẹ aḅula epẹ eelhe aGaliIi. 4 Odị akiton eten aSameria phọ eḍighi bọ osoph osoor phọ. 5 Kụ odị aru asi emạ aSameria dị oghol mọ aSaikạr, etuman ekulha ade dị aJekọb angaanị Josef, oọny phọ odi. 6 Kụ aghuḍia aJekọb odi siphẹ phọ. Ogbo ootaany aJizọs aghị ni arọI ude ogbạI aghuḍia phọ, idị eḍighi bọ aIoor odị mekporokporọ ni Ioor ereIhe phọ. 7 Oniin anịr oIọ aSameria aru ni okpạ amuụm, kụ aJizọs aḅenị mọ, “Ungaanị muụm mị upughọI.” 8 (Mem mọ ophọn phọ abumatuạn phọ odị moghị ogho eḍien epẹ emạ phọ.) 9 Kụ anịr phọ apuru Jizọs mọ, “Iḍighi ika kụ nạ ruIọm bọ imị muụm ophughọI phọ? Nạ phọ onyọ aJu, kụ mị oIọ aSameria.” (Kụ arị abuọ aJu r’abuọ aSameria u/tiom ghan eniin ekpạ.) 10 Kụ aJizọs aphagharanaạn nyodị mọ, “Nạ uIegheri ni inmo dị Enaạn rengọ ghan, ḅiIẹ r’oye phọ raIọm bọ nyinạ muụm ophughọl phọ, nạ mulọm ghụn muụm dị kangọ ghuḍum kụ odị mungọ nyinạ.” 11 Kụ anịr phọ aḅenị nyodị mọ, “Oye phọ, aghuḍia phọ akẹl Ii, kụ nạ o/moọgh kẹn iyaạr okpaạm amuụm mọ. Nạ ughị eghẹn kụ amoọgh bọ muụm mọ kangọ bọ ghuḍum mọ? 12 Nạ kụ upu Jekọb, ogbogh odẹ phọ ayira, opọ r’anmụny phọ r’inạm mọ odị ophughọl ghan bọ muụm aghuḍia phọ ophọn yoor mole bọ erua phọ ḍughụm?” 13 Kụ aJizọs mọ, “Torobọ oye lọ aphughọI muẹn phọ, amuụm kaḅilẹ ni apụ nyodị. 14 Kụ oye lọ aphughọl muphẹ phọ mị kangọ bọ nyodị ka/moọgh mun eephuạ amuụm k’agee-pọ. Amuụm mọ mị kangọ bọ kaḍighi oonụ adir Ioor oye phọ, kụ akil ghan angọ ghuḍum k’agee-pọ.” 15 Kụ oye lọ aphughọl muphẹ phọ mị kangọ bọ nyodị ka/moọgh mun eephuạ amuụm k’agee-pọ. Amuụm mọ mị kangọ bọ kaḍighi oonụ adir Ioor oye phọ, kụ akil ghan angọ ghuḍum k’agee-pọ.”
SEPTEMBER 17-23
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | JỌN 5-6
“Daphạm Jizọs r’Ekpom dị Esererẹ”
(Jọn 6:9-11) “Oniin oọny odi ni siẹn, dị amoọgh oogh iiḅoghoḍi abrẹd, r’iyạI ina, kụ iphẹn phọ kesi ḍighen esi abuẹn phọ?” 10 Kụ aJizọs aḅẹm mọ, “Iḅenị awe phọ oroIoghụ ude.” Pạ phọ atuboom arooghọ arọI Ii, kụ alephiri anmụny phọ oroIoghụ bọ ude phọ ughiọm ni ḍioph r’iyạI oonịr r’apakirị. 11 Kụ aJizọs asighẹ iiḅoghoḍi abrẹd phọ, kụ rongọ ḍisẹph Enaạn kụ adiemi buphẹ orologhụ bọ ude phọ, kụ aḅilẹ asighẹ ina phọ atuụgh adiemi, torobọ iIọ oye phọ awạ.
nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Jọn 6:10
kụ alephiri anmụny phọ oroIoghụ bọ ude phọ ughiọm ni ḍioph r’iyạI oonịr r’apakirị [5,000]: Ogina aMatiu bịn ku aḅẹm mọ “nmariịr r’anmụny u/lọgh” mem m’odị rakaạph aani bọ ilọ iiḍaạny phọ iphẹn. (Mat 14:21) Eeni onhụ abạl oomo awe phọ ole bọ eḍien phọ apel li 15,000.
(Jọn 6:14) Kụ buphẹ omiịn bọ iiḍaạny phọ aJizọs aḍighi bọ uḅẹm ghan mọ, “Okạr igey ni, ophọn phọ kụ oyiI phọ oguanaan bọ mọ katu ni siẹn aḅirini phọ.”
(Jọn 6:24) Mem dị awe phọ omiịn bọ mọ aJizọs r’abumatuạn phọ odị pạ u/Io, bidị uḍiku ni rughuugh oghị epẹ Kapaniọm owạ ghan Jizọs.
nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Jọn 6:14
Oyil phọ: Ibadị abuọ aJu oḅẹl okuron asiạ phọ C.E. ugbi ghan mọ oyil phọ kaḍighi bọ aMesaya phọ katọl idiphọ aMozis phọ oghaạph bọ oghol siphẹ De 18:15, 18. Siẹn oghaạph phọ ophọn, oḅẹm mọ katu ni siẹn aḅirini phọ rekaạph ghan ilọ amem mọ aMasaya phọ aganana bọ. Ogina aJọn bịn kụ agẹ iphẹn edi bọ siẹn ekpịgh phọ ephẹn.
(Jọn 6:25-27) Mem dị awe phọ omiịn bọ Jizọs epẹ eḅeenyọm ophiịny phọ, bidị upuru ni nyodị mọ, “Rabaị, nạ uru ephẹn phọ pụr amem?” 26 Kụ aJizọs mọ, “Mị akạr riḅenị ghan inyina mọ nyina i/tuạn iiḍaạny phọ nyina emiịn bọ, nyina ituạn eḍien phọ nyina eIe bọ ipherọgh inyina kụ riwạ ghan bọ imị. 27 Ke/tuạn ghan mun eḍien phọ epẹ keḅọr bọ, ituạn ghan eḍien phọ epẹ ketọI bọ eteẹny ghuḍum k’agee-pọ phọ kụ ekumuan ghan. Eḍien phọ ephẹn Oọny phọ Oye kụ kingọ inyina, idị eḍighi bọ Enaạn Odẹ phọ malọgh nyodị elegh.”
(Jọn 6:54) Oye lọ aạ iphuIupul phọ amị, aḅiIẹ aphughọI iḅaạl phọ amị mamoọgh ghuḍum k’agee-pọ, kụ mị kaḅeton ni nyodị ruukuna phọ,
(Jọn 6:60) Ibadị abumatuạn phọ odị unaghạn ni iphẹn phọ kụ oḅẹm mọ, “Oghaạph phọ ophọn akpạr iikiạ. Anhiạn kụ katue bọ anaghanạn?”
(Jọn 6:66-69) Loor iphẹn phọ, ibadị abumatuạn phọ odị uḅuIa ni omạn u/telhean ghan mun nyodị. 67 Kụ aJizọs apuru ḍioph r’iyạl abumatuạn phọ mọ, “Nyina phọ kẹn keḍuạ aani ni esi amị ḍughụm?” 68 Kụ aSaimọn Pita mọ, “Omoọgh-we, yoor koḅilẹ okị k’anhiạn? Nạ kụ amoọgh bọ oghaạph iIọ aghuḍum k’agee-pọ phọ. 69 Kụ yoor momeeraam ni oḅiIẹ kẹn oIegheri mọ nạ kụ Oye Aghuḍuul phọ Enaạn eseere bọ.”
nwtsty araraạr ituughạ dị edi Jọn 6:27, 54
eḍien phọ epẹ keḅọr bọ . . . eḍien phọ epẹ ketọl bọ eteẹny ghuḍum k’agee-pọ: AJizọs alhegheri ni mọ ibadị awe utuạn eḍien kụ odạph ghan bọ nyodị r’abumatuạn phọ odị. Eḍien ole kụ reḍighi ghan idị oye katọl, kuolọ Ekpo-onhụ phọ Enaạn eḍighi bọ “eḍien” rengọ ghan ghuḍum k’agee-pọ. AJizọs akpaariọm ḍita awe phọ m’otuạn “eḍien phọ epẹ ketọl bọ eteẹny ghuḍum k’agee-pọ” phọ kụ okumuan . . . ghan, iduọn phọ pọ, olọgh inyaạm ogbaanyamhị ephuọm aruwaloor phọ abidị ḅilhẹ r’omeeraam ipẹ bidị motuughạ bọ.—Mat 4:4; 5:3; Jọn 6:28-39.
aạ iphulupul phọ amị, aḅilẹ aphughọl iḅaạl phọ amị: Oghaạph phọ ophọn aḍeenhaan mọ abuẹn kobạ bọ oḅilhẹ opughọl iḅaạl phọ koḍighi iduọn phọ eten dị otomaạm, esi omoọgh omeeraam oghị esi aJizọs Kraist. (Jọn 6:35, 40) AJizọs aghaạph iphẹn phọ lhạ phọ eḍighi bọ 32 C.E., esi iduọn phọ odị o/ghaạph ghan ilọ Eyaạl Adule Uw-emoọgh phọ, odị aphighi bọ lhạ phọ etum bọ siphẹ. Odị aḅạ ikpo onhụ phọ iphẹn phọ kụ egbi bọ oteẹny amem “eyaạl abuọ aJu phọ dị oghol mọ eyaạl ophẹl otene” (Jọn 6:4), esi iduọn phọ abuẹn ronaghanạn bọ nyodị uutughiạn ni ilọ eyaạl phọ reteẹny bọ, ḅilhẹ r’ipẹ iḅaạl iyool ogạ phọ emạn bọ maạr, ipẹ osighẹ bọ ophelhọm we phọ Izrạl ḍughul phọ bidị omite bọ Ijipt (Ex 12:24-27). Esi iduọn phọ aJizọs rakaạph ghan m’eniin phọ eten phọ kụ edị iḅaạl phọ onọ keḍighi idị abumatuạn phọ odị komoọgh ghuḍum k’agee-pọ.
w05 9/1 21 ¶13-14
Yoor K’otelhe Esi Aḍien AJihova Enaạn Phọ Ayoor
13 Toroboiperolbọ, aḍita awe phọ usopha ni odạph aJizọs, kụ bidị uwạ ni nyodị omiịn epẹ “eḅeenyọm ophiịny phọ,” odaphạn ipẹ aJọn agẹ bọ. Awe phọ utuạn eeghe kụ oḅilhẹ bọ ni odạph Jizọs ghalamọ r’iduọn odị aghel bọ ni oḍighi uw-emhạ abidị? Ibadị umoọgh iitughiạn araraạr iphulupul, esi oghaạph ghan oghol ipẹ aJihova amiteom ghan bọ angọ we phọ epẹ edalạ phọ mem mọ aMozis. Abidị uutughiạn mọ aJizọs k’akiọm ghan ghisigh bịn amiteom ghan araraạr iphulupul angọ bunọ. AJizọs arọph ni amiịn iitughiạn ph’abidị ii/leeny bọ, kụ amhiigh otughemhị abidị igey phọ, pidị eloghonaạn ḍighaạgh oolemhi iitughiạn ph’abidị. (Jọn 6:17, 24, 25, 30, 31, 35-40) Kụ iphẹn phọ, iḍighi idị awe phọ omiigh igum, ekpaariọm nuụn mem mọ odị aghaạph bọ oghaạph otomaạm mọ ophọn, mọ: “Mị akạr riḅenị ghan inyina mọ aghuḍum Ioor anyina ka/tọI emuton Iọ nyina aạ iphuIupul Oọny phọ Oye, eḅilẹ ephughọI iḅaạI phọ odị. Oye lọ aạ iphuIupul phọ amị, aḅiIẹ aphughọI iḅaạl phọ amị mamoọgh ghuḍum k’agee-pọ, kụ mị kaḅeton ni nyodị ruukuna phọ.”—Jọn 6:53, 54.
14 Araghaạph omaanhiọm mọ aJizọs ikạr kụ eḍighi idị awe phọ koḍeenhaan mughumọ bidị okạr ri omoọgh eephuạ okumu Enaạn. Iniin phọ kẹn ni r’ophọn phọ. Ibadị umegheron ni ekarạph eten. ABaibul phọ aḅẹm mọ: “Ibadị abumatuạn phọ odị unaghạn ni iphẹn phọ kụ oḅẹm mọ, “Oghaạph phọ ophọn akpạr iikiạ. Anhiạn kụ katue bọ anaghanạn?” AJizọs aghị ni ghisigh aḅenhị bidị m’owạ emhụ iphẹn phọ siphẹ igẹ iigbia phọ. Odị aḅẹm mọ: “UwaIoor phọ kụ rangọ ghan ghuḍum, iphulupul phọ suọ re/ngọ ghan. Ikpo onhụ phọ mị maghaạph bọ iḅenị inyina eḍighi ni uwaIoor, eḍighi kẹn ni ghuḍum.” Ghalamọ iduọn phọ ni, ibadị u/naghanhạn, kụ igẹ phọ iḅẹm mọ: “Loor iphẹn phọ, ibadị abumatuạn phọ odị uḅuIa ni omạn u/telhean ghan mun nyodị.”—Jọn 6:60, 63, 66.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
(Jọn 6:44) Oye ka/tue uteẹny imị, emuton oye Iọ Odẹ phọ urom bọ imị kụ aḍur aIoghomạ, kụ ruukuna phọ mị kaḅeton ni nyodị.
nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Jọn 6:44
kụ aḍur aloghomạ: Ekpo-onhụ aGrik phọ ogbạ bọ mọ “aḍur” rosighẹ ghan koḍighinhom mem dị rokaạph ilọ ozu ozugurụ (Jọn 21:6, 11), iduọn phọ pọ re/ḅẹm ghan mọ Enaạn rekpaaghị ghan we ghalamọ u/wạ ni. Ekpo-onhụ phọ ephẹn phọ eḅilhẹ kẹn ni remạ ghan “oḍạ,” kụ oghaạph phọ aJizọs ophọn aḅọph ni r’ipẹ edi bọ Jer 31:3, siphẹ aJihova aḅenhị bọ we phọ odị mọ: “Mị m’iḍur inyinha aloghomạ r’ephomoghiạn oḅạr.” (ASeptuagint phọ aḍighinom ni eniin phọ ekpo-onhụ aGrik phọ siẹn phọ.) Kụ aḍinyạ phọ aJọn 12:32 eḍeenhaan mọ eniin phọ eten phọ kụ edị aJizọs raḍur ghan torobọ oye kaloghomạ loor odị. Igẹ Iigbia phọ eḍeenhaan mọ aJihova angọ ni torobọ oye eereẹgh. Kụ iḍighi kụ, torobọ onyọ ayira kụ kasopha oye phọ odị kakumu bọ. (De 30:19, 20) R’eyoghoyoghọ eten ni kụ edị Enaạn resighẹ ghan k’eḍurom buphẹ omeeraam bọ. (Ps 11:5; Pr 21:2) AJihova r’aḍighi ghan iduọn phọ dị eego esi adom aBaibul phọ ḅilhẹ r’uwaloor iigbia phọ odị. Imiịn phọ ogẹ bọ siphẹ Isa 54:13, Jọn 6:45 aghaạph bọ aghol, rekaạph ghan ilọ abuphẹ Odẹ phọ kụ aḍur bọ aloghomạ loor.—Poghom idị edi Jọn 6:65.
(Jọn 6:64) Kụ buniin anyina edi ni dị omeeraam i/moọgh.” (Kụ arị aJizọs aIegheri ni k’emiighom mọ buphẹ u/meeraam bọ r’opọ kabooI bọ nyodị.).
nwtsty araraạr ituughạ dị edi Jọn 6:64
aJizọs alegheri ni . . . opọ kabool bọ nyodị: AJizọs rakaạph ghan ilọ aJudas Iskariọt. AJizọs phọ asighẹ oomo aḍughul kụ aaḅereghiọm Odẹ phọ odị kụ agbi bọ osaḅạr 12 abumatuạn phọ odị. (Luk 6:12-16) Kụ iḍighi kụ, aJudas eḅẹl amem mọ akpẹ ni oḍuom olhoghi. Toroboiperolbọ, aJizọs alhegheri ni mọ oye dị r’odị rolian ghan ni eḍien kụ kabool bọ nyodị, odaphạn imiịn phọ edi bọ siphẹ igẹ aHibru phọ. (Ps 41:9; 109:8; Jọn 13:18, 19) Mem mọ aJudas amhiigh bọ odegh phọ, aJizọs alhegheri ni idị eḍighi bọ odị katue ni amiịn ekpom mọ aḅilhẹ alhegheri iitughiạn oye. (Mat 9:4) Dị eego esi iikpọ phọ Enaạn, olhegheri idị kemite ghisigh, Enaạn ilhegheri ni mọ oniin oyaghirị aJizọs dị akpẹ ni oḍuom olhoghi kakiton ni aḍighi obologhia. Kuolọ ko/ḅẹm mọ Enaạn kụ iḍighi iduọn phọ, idị eḍighi bọ i/ḍighi eegharạ Enaạn, obobọ eḍighinhom iyaạr odị k’amem igeedi, dị kotue oḅẹm mọ iḍighi odạ aJudas aal aMesaya phọ.
k’emiighom mọ: Igẹ phọ iphẹn phọ re/kaạph ghan mọ tutụ komạr bọ Judas obobọ kosaḅạr bọ nyodị idiphọ onyọ amatuạn, idị eḍighi bọ aJizọs aaḅereghị ni oomo aḍughul phọ odị kasaḅạr bọ butelhedom mọ odị. (Luk 6:12-16) Kparipẹ ghụn, rekaạph ghan ilọ emhiighom adọl ughelhe phọ aJudas, aJizọs akem bọ ni alhegheri. (Jọn 2:24, 25; Ogan 1:1; 2:23; miịn raraạr ituughạ dị edi Jọn 6:70; 13:11.) Iphẹn phọ eḅilhẹ eḍeenhaan mọ aJudas akạr ri aatughiạn siphẹ ekpom mọ odị, kụ awạ ghan reten oḍighi omiteom, i/ḍighi ekperenhom bịn. Emhụ ekpo onhụ phọ ephẹn “k’emiighom” (onhụ aGrik, ar·kheʹ) siphẹ igẹ iigbia aGrik phọ r’enmeeghian ghan ni, redaphạn ghan raghaạph phọ. Esi omaạm, siphẹ 2Pit 3:4, ekpo onhụ phọ “emiighom” remạ ghan emiighom aḅirinhi phọ. Kuolọ ibadị amem, i/kạr imoọgh eboom iyaạr dị remạ ghan. Esi omaạm, aPita aḅẹm mọ uwaloor iigbia phọ asoorom we areelhe phọ idiphọ asoorom bọ bunọ “eḅẹl egbiom mọ” obobọ emiighom mọ. (Iiḍ 11:15) Siẹn phọ aPita ra/kaạph ghan ilọ amem mọ omạr bọ nyodị, obobọ mem mọ odị aḍighi aani bọ otelhedom mọ. Kparipẹ ghụn ni odị rakaạph ghan ipẹ emite bọ Pentikọst 33 C.E., iduọn phọ pọ, “eḅẹl amem” mọ uwaloor iigbia phọ aḍigh bọ loor abidị, loor emhụ iiḅi iinhaghạn phọ. (Iiḍ 2:1-4) Inhọn ariisi dị eḍeenhaan mọ rogbạ ghan ekpo onhụ phọ eḅẹm bọ mọ “k’emiighom,” odaphạn oghaạph phọ, edi Luk 1:2; Jọn 15:27; ḅilhẹ 1Jọn 2:7.
Ibạl ABaibul
(Jọn 6:41-59) Kụ abuọ aJu phọ omiigh ogum mọ odị atuạn eeghe kụ aḅẹm mọ, “Mị kụ eḍien phọ eḍuạ bọ k’akẹ kụ eru.” 42 Kụ bidị mọ, “Oye phọ ophọn kụ k/aJizọs oọny phọ aJosef nuụn ni? Yoor olegheri ni odẹ r’onhiin phọ odị. Nyiidiphọ phọ iḅiIẹ iḍighi ika kụ odị raḅẹm ghan bọ mọ ‘Mị uḍuạ k’akẹ kụ aru’ phọ?” 43 Kụ aJizọs mọ, “Isophe igum mọ anyina. 44 Oye ka/tue uteẹny imị, emuton oye Iọ Odẹ phọ urom bọ imị kụ aḍur aIoghomạ, kụ ruukuna phọ mị kaḅeton ni nyodị. 45 Ogẹ ni siphẹ aḍinyạ ariiI phọ Enaạn mọ, ‘Enaạn kẹtughemị ni oomo phọ abidị.’ Torobọ oye lọ anaghanạn Odẹ phọ aḅilẹ atuughạ esi odị katu ni uteẹny imị. 46 Mị ra/ḅẹm ghan mọ oye mamiịn ghan ni Odẹ phọ ekpeḍien. Onọn oye dị mamiịn ghan Odẹ phọ o/Io, emuton nyopọ aḍuạ bọ k’Enaạn kụ aru. 47 “Mị akạr riḅenị ghan inyina mọ opọ ameeraam bọ amoọgh ni ghuḍum k’agee-pọ. 48 Mị kụ eḍien aghuḍum mọ. 49 Aburudẹ aburudẹ phọ anyina ule ni manạ phọ epẹ edalạ phọ kụ umuughu ni. 50 Mị rakaạph ghan iIọ eḍien phọ epẹ eḍuạ bọ k’akẹ kụ eru, epẹ oye Iọ aIe ka/mugh bọ. 51 Mị kụ eḍien aghuḍum mọ eḍuạ bọ k’akẹ kụ eru. Oye Iọ aIe eḍien phọ ephẹn katọI Ii k’agee-pọ. IphuIupuI phọ amị kụ eḍien phọ mị kangọ bọ, ipẹ mị kangọ bọ pidị aḅirini phọ omoọgh ghuḍum.” 52 Oghaạph phọ ophọn asighẹ ni ogbagarạ oogbaghanaạn aIọgh ogbo abuọ aJu phọ mọ, “Ika nuụn kụ edị oye phọ ophọn kangọ bọ iphuIupuI phọ odị mọ yira aạ?” 53 Kụ aJizọs aḅenị bidị mọ, “Mị akạr riḅenị ghan inyina mọ aghuḍum Ioor anyina ka/tọI emuton Iọ nyina aạ iphuIupul Oọny phọ Oye, eḅilẹ ephughọI iḅaạI phọ odị. 54 Oye lọ aạ iphuIupul phọ amị, aḅiIẹ aphughọI iḅaạl phọ amị mamoọgh ghuḍum k’agee-pọ, kụ mị kaḅeton ni nyodị ruukuna phọ, 55 idị eḍighi bọ iphulupuI phọ amị eḍighi ni okạr egey eḍien ole, ḅilẹ kẹn iḅaạI phọ amị okạr egey iyaạr ophughọl. 56 Opọ aạ bọ iphuIupul phọ amị aḅiIẹ aphughọI iḅaạI phọ amị, atugh loor amị, kụ mị atugh loor odị. 57 Odẹ phọ odi ghan bọ kụ urom bọ imị kụ mị atuạn bọ nyodị kụ amoọgh bọ ghuḍum mọ. Igina phọ kẹn kụ edị olọ aạ imị katuạn aani imị kụ amoọgh ghuḍum mọ. 58 Ephẹn kụ eḍien phọ epẹ eḍuạ bọ k’akẹ kụ eru. I/kịgh idiphọ amanạ phọ aburudẹ aburudẹ phọ anyina ole bọ, kụ omuughu bọ ni. Olọ aIe eḍien phọ ephẹn phọ katọI li k’agee-pọ.” 59 AJizọs arọl obughotu phọ aKapaniọm ratughemị ghan we, kụ aghaạph bọ iphẹn phọ.
SEPTEMBER 24-30
ARUPHUA DỊ OSIGHẸ SIPHẸ EKPO-ONHỤ PHỌ ENAẠN | JỌN 7-8
“AJizọs Aghuenhi Ni Odẹ Phọ Odị”
(Jọn 7:15-18) Iḍigh ni iikia esi abuọ aJu phọ kụ opuru mọ, “Oye phọ ophọn k’ekulha otu ituughạ u/kị bọ amaạr ri ika ḍinyạ phọ aḍiẹn phọ?” 16 Kụ aJizọs mọ, “Iphẹn mị ratughemị bọ k/iIọ amị, iḍuạ esi Enaạn phọ irom bọ imị kụ eru. 17 Torobọ oye Iọ aseere oIoghi oḍighi ipẹ Enaạn rewạ bọ kaIegheri ni mughumọ itughemị phọ amị iḍuạ k’Enaạn kụ eru, ḅilẹ mọ mị rakaaphọm ghan iitughiạn ologhi amị bịn. 18 Oye lọ rakaaphọm ghan iitughiạn ologhi odị bịn rawạ ghan rughuenian. Kụ oIọ rawaanaạn eghuan opọ arom bọ nyodị pọ ogbaạm igey dị iguegue u/ḅarạm.
cf 100-101 ¶5-6
“Ogẹ Ni”
5 AJizọs awạ mọ awe olhegheri esi phọ adom mọ odị eḍuạ bọ kụ eru. Odị aḅẹm mọ: “Iphẹn mị ratughemị bọ k/iIọ amị, iḍuạ esi Enaạn phọ irom bọ imị kụ eru.” (Jọn 7:16) Odị aḅilhẹ aḅẹm enhọn amem mọ: “mị u/dạ ghan r’emụ amị bịn uḍighi, emuton oghaạph ghan ipẹ Odẹ phọ mutughemị bọ imi.” (Jọn 8:28) Oghiọm aghisigh odị aḅẹm mọ: “Oghaạph phọ ophọn mị aghaạph bọ riḅenị inyina k/iitughiạn amị bịn. Odẹ phọ uḅophạn bọ imị kụ raḍighi bọ ni iiḍighi phọ odị.” (Jọn 14:10) Eniin eten dị aJizọs amạ aḍeenhaan mọ ipẹ odị aghaạph bọ etu ni inẹ pọ esi oghaạph ghan oghol ekpo onhụ phọ Enaạn, k/amem, kụ k/iyạl amem.
6 Mem dị yira okiririom ophogh ikpo-onhụ phọ aJizọs ogẹ bọ oseere, yira omiịn ni mọ odị aghaạph ghan ni aghol, aḅilhẹ amạ ghan dị remạn ni oolemhi odi igẹ aHibru phọ. Iphẹn phọ k/ekạr edụgh onhaghạn. Ketue ni eḍighi iikia esi anạ, iyaạr phọ eḍighi bọ iraạr dị regbem asiạ odị asighẹ bọ agbeelhom aḅilhẹ atughemhiọm ghan iiḅi iinhaghạn phọ esi ogbo, kụ odị o/ghaạph oghol oomo igẹ aHibru phọ erọl bọ mem mọ opọ phọ. Eeni okạr okiririom ophogh odị aḍighi ni iduọn phọ. Tuutughiạn mọ, iyạl ikpo ikpo onhụ r’iiḍighi phọ aJizọs bịn kụ edị ogẹ oseere. (Jọn 21:25) Okạr oghaạph, nạ katue ni asighẹ iyạl ikpo awạ bịn abalhạm oomo ikpo onhụ phọ aJizọs ogẹ bọ oseere. Pogh aani aạ, aJizọs asighẹ iyạl ikpo awạ bịn kụ aghaaphọm bọ ilọ Enaạn r’Omhạr phọ odị kụ aḅilhẹ akparaghạ ghan oghaaphọm oghol dị epel li oolemhi odi igẹ aHibru phọ! Iduọn rokaạph bọ, ibadị amem aJizọs o/phạm ghan ikpooghinheen arinyạ ḍighaạgh. Mem mọ odị angọ bọ oghaạph phọ odị aalheghaan bọ, siphẹ anyụ eeḅarạph phọ, odị aghaạph ghan ni aghol aḅilhẹ amạ ghan ibadị ibadị arinyạ iigbia aHibru phọ—oomo iphẹn phọ idị erọl epul odị!
(Jọn 7:28, 29) Kụ aJizọs atughemị siphẹ otu iiḅereghị phọ aIọ aghiọm anyụ mọ, “Nyina ekaraghị nuụn ni ilegheri imị r’esi phọ mị aḍuạ bọ kụ aru. Mị u/nyạ r’emụ amị bịn utu. Opọ urom bọ imị kụ okaraghị onọ phọ, kụ nyina nyodị i/legheri. 29 Mị alegheri ni nyodị, idị eḍighi bọ odị kụ urom bọ imị, kụ mị uḍuạ k’odị kụ aru bọ.”
(Jọn 8:29) Opọ urom bọ imị odianaan ni r’amị. Odị imị u/wiIẹ bịn, idị eḍighi bọ mị raḍighi ghan ni ipẹ eḅeraạn bọ nyodị.”
w11 3/15 11 ¶19
Sighẹ Uwaloor Enaạn, K/olọ Aḅirinhi Phọ
19 Naghanhạn aJihova esi oomo araraạr. AJizọs aḍighi ghan torobọ amem raraạr dị eḅeraạn Odẹ phọ odị. Eniin amem, eten dị aJizọs aatughiạn ilọ ophamaghạn iiḅaghamhị igbatanhaạn ni r’ipẹ Odẹ phọ odị rawạ bọ. Ghalhamọ r’iduọn phọ ni, r’akpọ oḅio odị aḅenhị Odẹ phọ odị mọ: “kuolọ ka/ḍighi ipẹ iḅeraạn bọ imị, ḍighi ghụn ni ipẹ eḅeraạn bọ nyinạ.” (Luk 22:42) Puruan loor anạ mọ, ‘Mị ranaghanhạn ghan ni Enaạn ghalhamọ r’amem dị oḍighi iduọn phọ i/dugh ḍughụm?’ Aghuḍum mọ ayira abeḍenhọm esi onaghanhạn ghan Enaạn. Yira ole omhụgh onaghanhạn ghan odị idiphọ olemiạ ayira, opọ r’Angọ ghan bọ ghuḍum kaḅilhẹ Aghoph. (Ps. 95:6, 7) Iyaạr i/lo dị ketue esighẹ esi onaghanhạn ghan. Yira ko/tue omoọgh kuuḅi aghisigh ḍighaạgh Enaạn dị yira u/naghanhạn nyodị.
Oguphogh Owạ Imạ Araraạr Dị Edi Siphẹ ABaibul Phọ
(Jọn 7:8-10) Iḍia ghan ole eyaạl phọ. Mị ra/kị aani ole eyaạI phọ kụ, idị eḍighi bọ amem muọ amị k”eteẹny.” 9 Rọghaạph iphẹn phọ, kụ arolọm ni epẹ GaliIi ephurukpu. 10 Mem dị abumor phọ odị moten epẹ eyaạI phọ, kụ odị agbi nuụn oghị aani iIọ ibooghiạn, o/ganana.
w07 2/1 6 ¶4
Utuạn Eeghe Kụ Nạ Kagbạ Ghan Bọ Agey?
AJizọs amiteom eeghe eḍeenhaan dị egbolhomaam ogbạ ghan agey? Eniin amem, aJizọs odi rakaaphạn ghan bunhiin awe dị omheeraam u/moọgh dị owạ olhegheri ekpisi phọ odị rakị bọ. Bidị uḅenhị ni nyodị mọ “Ḍuạ ephẹn aghị epẹ Judia,”. AJizọs aphagharanaạn bidị mọ: “Iḍia ghan ole eyaạl phọ [epẹ Jeruselem]; Mị ra/kị aani ole eyaạI phọ kụ, idị eḍighi bọ amem muọ amị k”eteẹny.” Kuolọ onyebel roten, bịn aJizọs anyeene Jeruselem oghị olhe eyaạl phọ. Eeghe kụ iḍighi kụ odị aphagharanaạn bọ bidị eten phọ epẹ? Loor esi dị bidị u/kpeanaạn olegheri ipẹ aJizọs ratelhe bọ. Kụ iḍighi kụ aJizọs siẹn phọ o/gbạ okpẹ, kparipẹ ghụn odị o/muneni ophagharanhaạn phọ odị angọ bọ bidị obọ bidị koḅian ghan bọ ozuoghom odị obobọ bumatuạn phọ odị. Ophọn phọ o/ḍighi okpẹ, loor esi dị otelhedom mọ aPita agẹ ilọ aKraist mọ: “Odị ikarạph o/ḍighi. Oghaạph iigbegheḍiom o/ḍuạ onhụ odị omite.”—Jọn 7:1-13; 1 Pita 2:22.
(Jọn 8:58) Kụ aJizọs mọ, “Mị akạr riḅenị ghan inyina mọ tutụ komạr bọ Ebraham, mị odi ni.”
nwtsty iyaạr otuughạ dị edi Jọn 8:58
mị m’arọl ghan ni [NWT]: AJu phọ abuẹn Jizọs u/meeraam bọ uwạ ni oroḅol odị ikpo, loor esi dị odị aḅẹm mọ onọ “mamiịn ni Ebraham,” obọ iduọn phọ ni bidị oghaạph bọ, aJizos “erubal r’iḍioph [50] asiạ k”omạn.” (Jọn 8:57) Siẹn phọ aJizọs aghaạph ghan ilọ amem mọ opọ odị arọl ghan bọ k’akẹ idiphọ olhẹm aruwaloor kụ egbi oteẹny amem mọ omhạr bọ Ebraham. Ibadị roḅẹm ghan mọ ekpịgh phọ ephẹn phọ remạ ghan kemiteom mọ aJizọs kụ Enaạn phọ ni. Abunhiin roogbaghanhaạn ghan mọ ekpo onhụ aGrik phọ oḍighinhom bọ, eḅẹm bọ mọ, e·goʹ ei·miʹ (iniin asi Baibul ogbạ mọ “mị odi ni”), eḍighi oghaạph oghol idị ogbạ Ex 3:14 pạ aSeptuagint phọ, kụ mọ ekpẹ ogbạ iyạl phọ idị eniin phọ eten phọ. (Miịn iyaạr otuughạ dị edi Jọn 4:26.) Siẹn oghaạph phọ ophọn, toroboiperolbọ, ekpo onhụ aGrik phọ ei·miʹ eḍeenhaan mọ “tutụ komạr bọ Ebraham” odị m’arọl ghan ni, kụ odi ni rakiọm ghisigh. Esi iduọn phọ ekpeanhaạn ogbạ mọ “Mị m’arọl ghan ni” kparipẹ roḅẹm mọ “mị odi ni,” kụ iduọn kụ edị ibadị asiBaibul igeedi r’ilọ aḍio arodon egbạ aani mọ “Mị m’arọl ghan ni.” Okạr oghaạph, siphẹ Jọn 14:9, eniin phọ ekpo onhụ aGrik phọ ei·mi’ kụ edị oḍighinhom mem dị rogbạ ikpo onhụ phọ aJizọs iphẹn: “K’aḍio phọ ḍiẹn mị r’anyina edianaan bọ, nạ aFiIip imị eIegh k”uIọgh?” Ibadị asiBaibul eḍighinhom aani ni ekpo onhụ dị eghighimaạm nyeẹn phọ, kụ reḍeenhaan ghan mọ iyaạr i/sophoghom ogbạ ekpo onhụ phọ ei·mi’ mọ “m’arọl ghan ni” odaphạn ipẹ rokaạph bọ. (Inhọn areḍeenhaan dị eḍeenhaan idị rogbạ ghan ekpo onhụ aGrik dị edi ni rekiọm ghisigh omiịn siẹn Luk 2:48; 13:7; 15:29; Jọn 1:9; 5:6; 15:27; Iiḍ 15:21; 2Kọr 12:19; 1Jọn 3:8.) Oḅarạm isiẹn, oghaạph phọ aJizọs ogẹ bọ siphẹ Jọn 8:54, 55 eḍeenhaan mọ odị o/kparaghạ ghan oḅẹm mọ odị pọ Odẹ phọ odị phọ ni.
Ibạl ABaibul
(Jọn 8:31-47) Kụ aJizọs aḅenị buọ aJu phọ momeeraam bọ nyodị mọ, “Nyina edạph onhụ phọ amị, pọ nyina kụ okaraghị abumatuạn phọ amị. 32 Nyina kelegheri ni ipẹ eru bọ igey phọ, kụ etuạn igey phọ ekpetenaan.” 33 Kụ bidị mọ, “Yoor abuọ eemarạ Ebraham. Yoor k”oḍighi ghan rebenẹ ongọ oye. Emụ ika nuụn kụ nạ aḅẹm bọ mọ ‘Nyina kekpetenaan’ phọ?” 34 Kụ aJizọs aḅenị bidị mọ, “Mị akạr riḅenị ghan inyina mọ torobọ oye Iọ raḍighi ghan ikarạph, pọ ebenẹ ikarạph. 35 Ebenẹ ra/toIạn ghan buọ otu phọ oomo amem. Oọny phọ kụ olọ otu phọ k’agee-pọ. 36 Eḍighi iyaạr dị Oọny phọ kụ aḍighi dị nyina ekpetenaan, pọ nyina kekaraghị ni ekpetenaan. 37 Mị alegheri ni mọ nyina abuọ eemarạ Ebraham, kụ nyina rewạ ghan bọ ni oghiigh amị, idị eḍighi bọ eepoogh i/sugha mun siphẹ iIoghi phọ anyina dị oghaạph phọ amị kaḍigh aani. 38 Mị rakaạph ghan ipẹ mị amiịn bọ k’Odẹ phọ amị, kụ nyina reḍighi ghan ipẹ nyina enaghạn bọ k’odẹ phọ anyina.” 39 Kụ bidị mọ, “Ebraham kụ odẹ ayoor.” Kụ aJizọs aḅenị bidị mọ, “Eḍighi iyaạr dị nyina eḍighi buọ eemarạ Ebraham, nyina mituụgh ni iiḍighi phọ Ebraham kụ eḍighi aani. 40 K’aḍio phọ mị riḅenị ghan inyina igey phọ mị anaghạn bọ esi Enaạn, kụ nyina rewạ ghan bọ ni oghiigh amị. Ebraham o/ḍighi iyaạr dị erọl iduọn. 41 Nyina reḍighi ipẹ odẹ phọ anyina aḍighi ghan bọ.” Kụ bidị mọ, “Enaạn bịn kụ ogina Odẹ phọ ayoor. U/gaanyọgh burunhiin ayoor kụ umaraghị bọ iyoor.” 42 Kụ aJizọs aḅenị bidị mọ. “Eḍighi iyaạr dị Enaạn kụ eru odẹ phọ anyina, obọ nyina miphomoghiạn ni imị, Ioor esi dị mị uḍuạ k’Enaạn kụ aru bọ odi siẹn. Mị u/daanaạn emụ bịn utu. Odị kụ urom ni imị. 43 Uḍighi ika kụ nyina imị i/naghanạn bọ? Nyina imị i/naghanạn idị eḍighi bọ nyina i/tue ikparạm inaghạn oghaạph phọ amị. 44 Nyina anmụny Eru odẹ phọ anyina, kụ nyina rewạ ghan odạph areten odị. K’emiighom mọ, odị ookọm-enu. Odị k”oroIạn ghan ekụ igey, idị eḍighi bọ igey Ioor odị i/Io. Mem Iọ odị agbạ okpẹ, pọ idiphọ kụ olẹm odị ni, idị eḍighi bọ odị ogbaạm okpẹ ḅiIẹ r’odẹ oomo okpẹ. 45 Idị mị ragbạ ghan bọ igey phọ kụ nyina imị i/meeraam bọ. 46 Anhiạn onyọ anyina kụ katue agbạ ikarạph amị amiteom? Kụ eḍighi iyaạr dị mị rakaạph ghan igey kiḅenị inyina, uḍighi ika kụ nyina imị i/meeraam bọ? 47 Opọ aḍuạ bọ k’Enaạn kụ aru ranaghạn ghan ni oghaạph phọ Enaạn. Nyina re/naghanạn ghan, Ioor esi dị nyina i/ḍuạ esi Enaạn kụ eru.”