64 YATICHÄWI
Perdonañajj wali wakiskiriwa
¿PAQALLQO KUTIKIT PERDONAÑASA?
JAN KHUYAPTʼAYASIRI ESCLAVO
Jan waltʼayasiñanak utjipanjja, nayraqatajj paninikiw askichapjjañapa sasaw Jesusajj säna, Pedrojj uk istʼpachänwa. Ukampis qhawqha kutis perdonañapäna ukwa yatiñ munäna.
Ukatwa akham sasin Jesusar jisktʼäna: “Tata, jilatajatejj naya contrajj juch luraspa ukhajja, ¿qhawqha kutis nayajj jupar perdonäjja? ¿Paqallq kuti?” sasa. Religión pʼeqtʼirinakat yaqhepajja, kimsa kutikiw perdonasiñapa sasaw yatichapjjäna. Ukhamasti Pedrojj “paqallq kuti” maynir perdonaspa ukhajja, wali khuyaptʼayasirïtapsa uñachtʼayaskaspa ukhamwa amuypachäna (Mateo 18:21).
Jesusajj janiw maynin pantjasitanakap jakhupjjam sasin yatichkänti. Ukatwa Pedror säna: “Nayajj janiw paqallq kuti sisksmati, jan ukasti paqallq tunka paqallqoni kuti sissmawa” sasa (Mateo 18:22). Mä arunjja, walja kutiw Pedrojj jilapar perdonañapäna, janiw qhawqha kutis perdonäna uk jakhuñapäkänti.
Ukatjja perdonañajj kunja wakiskirisa uk amuyapjjañapatakiw mä uñachtʼäwimpi Jesusajj Pedrompiru mayni discipulonakampir parläna. Jupajj khuyaptʼayasir reyimpita, jupat jan yateqasir jan wali esclavompitwa parläna. Reyejj esclavonakapatwa manunak apthapiñ munäna. Mä esclavojj 10.000 talentonak [60.000.000 denarionak] manupänwa. Ukampis uka jaqejj janiw kunampis phoqerjamäkänti. Ukatwa jupasa, warmipasa, wawanakapasa, taqe kunatï jupan utjki ukanakas aljatäpan, ukhamata manup phoqañapataki sasin reyejj säna. Uk istʼasasti akham sasaw uka esclavojj reyin nayraqatapan killptʼasïna: “Mä qhawqha tiempo suytʼakitaya, nayajj phoqatpach kuttʼayjjäma” sasa (Mateo 18:26).
Reyisti uka esclavot wal sinteqtʼasïna, manum phoqañamajj janiw wakisjjeti sasaw säna. Uka esclavosti mä esclavo masiparuw jikjjatäna, jupasti 100 denarionak manupänwa. Ukatjja niyas jiwayirjamaw kunkat katuntasin akham säna: “Manüktas uk taqpach churjjeta” sasa. Uk satasti killptʼasisaw uka esclavojj akham ruwtʼasïna: “Mä qhawqha tiempo suytʼakitaya, nayajj phoqatpach kuttʼayjjäma” sasa (Mateo 18:28, 29). Ukampis uka esclavojj reyit yateqasisin perdonañat sipansa, esclavo masiparojj manup phoqañapkamaw carcelar llawintayäna. Uka esclavon manupajja, jupajj reyir manükäna ukat sipansa minusakïnwa.
Ukanak uñjasasti mayni esclavonakajj wal llaktʼasipjjäna, reyiruw yatiyir sarapjjäna. Reyisti uka esclavor jawsayasajj akham sänwa: “Jan wali esclavo, nayar ruwtʼasista ukhajja, janiw manumat phoqañamajj wakisjjeti sasaw jumar sissmajja. Ukhamajj ¿janit esclavo masimat khuyaptʼayasiñamajj wakiskänjja, kunjamtï nayajj jumar khuyaptʼayksma ukhama?” sasa. Ukatsti reyejj walpun colertʼasïna. Ukatwa carcelan uñjir jaqenakar katuyjjäna, taqpach manup phoqañapkama. Tuktʼayañatakejj Jesusajj sänwa: “Cheqpachansa janitï jumanakajj jilatamar taqe chuyma perdonapkäta ukhajja, alajjpachankir Awkijajj ukhamarakiw jumanakar uñjapjjätam” sasa (Mateo 18:32-35).
¡Uka uñachtʼäwejj perdonañatak wal yanaptʼistu! Jehová Diosajj walja juchanak perdonistu. Diosajj perdonkistu uka juchanakasat sipansa, mä jilatana jan ukajj mä kullakana jiwas contra juchachasitapajj jiskʼakiwa. Ukhamarus Diosajj walja kutiw perdonarakistu. Ukhamasti jilat kullakanakajj chuyma ustʼayapkistani ukhajja, Jehová Diosat yateqasisin walja kutiw perdonañasa. Jesusajj mä qollun yatichkäna ukhajja, jumanakatï manüpktam ukanakar perdonapjjäta ukhajja, Diosajj perdonapjjarakïtamwa sasaw säna (Mateo 6:12).