Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • w24 julio págs. 20-25
  • ¿Kunsa Israel markan reyinakapat yateqsna?

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • ¿Kunsa Israel markan reyinakapat yateqsna?
  • Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (congregacionan yatjjatañataki) 2024
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • Uka toqet jukʼamp yatjjatañataki
  • TAQE CHUYMAW JEHOVÁ DIOSAR MUNASIPJJÄNA
  • JUCHANAKAPAT ARREPENTISIPJJÄNWA
  • JEHOVÁ DIOSARUKIW ADORAPJJÄNA
  • Diosat jan jitheqtir chachanakan qhepa arunakapat yateqapjjañäni
    Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (congregacionan yatjjatañataki) 2024
  • Mä amtar puriñatakejj Jehová Diosampi yanaptʼayasim
    Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki: Tantachäwin yatjjatañataki (2023)
  • Jehová Diosajj ‘jakkir Diosawa’
    Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (congregacionan yatjjatañataki) 2024
  • Mä kun jan yatisajj humildëpjjañäni
    Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (congregacionan yatjjatañataki) 2025
Jukʼamp uñjañataki
Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (congregacionan yatjjatañataki) 2024
w24 julio págs. 20-25

30 YATICHÄWI

CANCIÓN 36 Chuymas sum uñjañäni

¿Kunsa Israel markan reyinakapat yateqsna?

“Jumanakajj mayampiw ak uñjapjjäta: cheqapar sarnaqer jaqempi jan wali jaqempejj janiw igualäpkiti, Diosar servir jaqempi Diosar jan servir jaqempejj janiw igualäpkiti” (MAL. 3:18).

¿KUNANAKATSA YATJJATASKAÑÄNI?

Kunjamsa Jehová Diosajj Israel markan reyinakapar uñjäna uk yatjjatañajja, kunsa jichhürunakan Jehová Diosar kusisiyañatakejj lurañasa uk amuyañatakiw yanaptʼistani.

1, 2. ¿Kunsa Bibliajj Israel markan yaqhep reyinakapat qhanañchi?

ISRAEL markan reyinakapatjja, Bibliajj 40 jila chachanakatwa parli.a Yaqhep reyinakat jan kun imtʼasaw qhanañchi. Yaqhep suma reyinakajj kuna jan walinaks lurapjjäna uks qhanañcharakiwa. David reyit parltʼañäni. Jupajj suma reyïnwa, ukatwa Jehová Diosajj jupat akham sispachäna: “Naya nayraqatansa kunatï cheqapäki ukanak taqe chuym phoqasaw arkarakitäna” sasa (1 Rey. 14:8). Ukampis casarat mä warmimpiw ikintasïna, uka warmin chachaparojj guerran nuwaskasin jiwayapjjañapatakiw mayirakïna (2 Sam. 11:4, 14, 15).

2 Maysa toqetjja, kunatï walïki ukanak lurir jan wali reyinakajj utjarakïnwa. Rehoboam reyit amuytʼañäni. Jehová Diosajj jupat jitheqtir reyirjamaw jupar uñjäna, kuna laykutejj “kunatï jan walïki uk luräna” sasaw jupat säna (2 Crón. 12:14). Ukampis kunapachatï Jehová Diosajj Israelan 10 tribunakapamp jan nuwasiñapataki, yaqha rey ajllisipjjañapatak jaytañapatak mayïna ukhajja, jupajj istʼänwa. Ukhamarus Diosan markapar enemigonakapat jarkʼaqañatakejja, jupajj apnaqkäna uka markanakarojj jachʼa murallanakampiw muyuntayäna (1 Rey. 12:21-24; 2 Crón. 11:5-12).

3. ¿Kamsasas jisktʼassna, ukat kunsa aka yatichäwin yatjjataskañäni?

3 Inas akham jisktʼassna: “Niyakejjay taqe reyinakajj kunatï walïki kunatï jan walïki ukanak lurapjjchïnjja, ¿kunatsa Jehová Diosajj yaqhep reyinakajj nayat jitheqtapjjänwa, yaqhepajj janiw jitheqtapkänti sasin sispacha?” sasa. Uka jisktʼar jaysañajja, kunsa Jehová Diosar kusisiyañatakejj lursna uk amuyañatakiw yanaptʼistani. Amuyatajja, Israel markan reyinakapajj taqe chuymat jupar munasipjjäna janicha, juchanakapat arrepentisipjjänti janicha, juparukit adorapjjäna janicha ukarjamaw Jehová Diosajj jupat jitheqtirïpjjeti janicha uk uñjäna. Ukanakwa aka yatichäwin yatjjataskañäni.

TAQE CHUYMAW JEHOVÁ DIOSAR MUNASIPJJÄNA

4. Diosat jitheqtir reyinakampi Diosat jan jitheqtir reyinakampejj ¿kunansa jan igualäpkäna?

4 Jehová Diosajj jupat jan jitheqtir reyinakarjam uñjkäna uka reyinakajja, taqe chuymaw jupar munasipjjäna.b Jehosafat sat suma reyejja, ‘taqe chuymapampiw Jehová Diosar servïna’ (2 Crón. 22:9). Josías reyit Bibliajj akham sarakiwa: ‘Jupat nayrajj janiw jupjam reyejj utjkänti, jupajj taqe chuymapampiw Jehová Diosarojj kuttʼäna’ sasa (2 Rey. 23:25). Ukampis Salomón reyejj kunatï jan walïki ukwa qheparojj luräna, janirakiw Jehová Diosarojj “phoqat chuymamp sirvjjänti” (1 Rey. 11:4). Diosat jitheqtir Abiyam reyit Bibliajj akham sarakiwa: “Jupajj janiw Diosar phoqat chuymamp sirvkänti” sasa (1 Rey. 15:3).

5. ¿Kunjamsa maynejj Jehová Diosar phoqat chuymamp servispa?

5 Jehová Diosar phoqat chuymamp sirvki ukajja, janiw obligatakisa jan ukajj uk lurañajj walïtap yatisakis jupar adorañapäkiti, antisas taqe chuymaw Diosar munasiñapa, respetañaparakiwa. Jiwañapkamaw uk lurañaparaki.

6. ¿Kunjamsa Jehová Diosar taqe chuym munasitas uñachtʼaysna? (Proverbios 4:23; Mateo 5:29, 30).

6 ¿Kunjamatsa Jehová Diosat jan jitheqtir reyinakjamäsna, Jehová Diosarus taqe chuym munasiraksna? Kunanakatï chuymasar payachasiykaspa, Jehová Diosar munasitas aynachtʼaykaspa ukanak apanukuñasawa, sañäni: kunanakatï jan waltʼaykistaspa ukanak luraña jan ukajj uñchʼukiña, qollqe sinti munañamp apayasiña, jan wali amigonakanïña. Jiwasatï ukanakamp apayasiskatas amuyasstan ukhajja, jankʼakiw ukanak apanukuñasa (Proverbios 4:23; Mateo 5:29, 30 liytʼäta).

7. Kunanakatï jan waltʼaykistaspa ukanakat ¿kunatsa wal amuyasiñasa?

7 Janipuniw pä chuymäñasäkiti. Wal amuyasiñasawa, “Jehová Diosar wali ocupat sirvkasajj janiw kuna jan walis jupamp sum apasitaj aptʼasiykitaniti” sasin amuyasajj jiwas pachpaw engañjasisksna. Uk sum amuytʼañatakejja, wali chʼuchʼu ukat thaya uruns sarnaqkasma ukham amuytʼañäni. Utar purisajj inas kunampis juntʼuchtʼaschïta. Ukham thayïpan ¿janejjay punku jistʼanukut jaytkasmatejja? Jumatï jistʼanukut jaytasmajja, jankʼakiw thayajj utamar mantaspa. Jehová Diosamp sum apasitasampejj ukhamarakiwa, jupat jan jitheqtañatakejj janiw kunanakatï jupar serviñatakejj wakiski ukanakak lurañasäkiti. Kunjamtï utasar thayan jan mantaniñap munktanjja, ukhamarakiw kunanakatï Jehová Diosar munasitas aynachtʼaykaspa uka jan walinak chuymasar “jan mantayañasäkiti” (Efes. 2:2).

JUCHANAKAPAT ARREPENTISIPJJÄNWA

8, 9. David reyisa Ezequías reyis ¿kunsa cheqañchatäsajj lurapjjäna? (Dibujo uñjjattʼäta).

8 Kunjamtï yatjjataniwayktanjja, David reyejj mä jachʼa jucharuw purtʼasïna. Ukampis Natán profetajj kuntï lurkäna uka toqet jupamp parlir sarkäna ukhajja, Davidajj humilde chuymampiw arrepentisïna (2 Sam. 12:13). Kuntï Salmo 51 qellqatan siski ukaw qhawqsa Davidajj arrepentisïna uk uñachtʼayi. Janiw Natanamp sum uñjayasiñ laykukisa jan ukajj jan castigatäñ laykukis arrepentisitäkaspas ukham tukkänti (Sal. 51:3, 4, 17, pʼeqeñchäwi).

9 Ezequías reyejj Jehová Dios contraw juch lurarakïna. “Chuymapajj jachʼa jachʼaw tukjjäna, ukhamatwa jupa contrasa, Judá contrasa, Jerusalén contrasa Diosan colerasiñap apanïna” sasaw Bibliajj jupat qhanañchi (2 Crón. 32:25). ¿Kunatsa jupajj jachʼa jachʼa tukjjäna? Inas aka razonanakatächïna: Jehová Diosajj jupar qamiriptayänwa, asirionakar atipjañapatakiw yanaptʼäna, jiwañar apir mä usutwa qollarakïna. Inas jachʼa jachʼa tukutap laykojj kunja qamirisa uk babilonionakar uñachtʼaychïna. Ukatwa Isaías profetajj jupar cheqañchäna (2 Rey. 20:12-18). Ukampis Ezequías reyejj Davidjamarakiw humilde chuymamp arrepentisïna (2 Crón. 32:26). Jakäwipat amuytʼasajja, Jehová Diosajj jupat jan jitheqtir reyirjamaw uñjäna. Bibliajj Ezequiasat akham siwa: “Kunatï Jehová Dios nayraqatan cheqapäkäna ukanak luräna” sasa (2 Rey. 18:3).

Dibujonaka: 1. Natán chachaw Davidar parlaski, ukampis Davidajj chuym usuyasisaw alajjpach uñtaski. 2. Isaiasaw Ezequías reyir parlaski, ukampis Ezequiasajj wali llaktʼataw alintasajj pʼeqep kattʼasiski.

David reyisa Ezequías reyis humilde chuymanïpjjänwa, juchanakapat cheqañchapkäna ukhas arrepentisipjjarakïnwa. (Párrafos 8 y 9).


10. ¿Kunsa Amasías reyejj cheqañchatäsajj luräna?

10 Judá markankir Amasías reyejja, kunatï walïki ukanakwa luräna, “ukampis janiw phoqat chuymamp ukanak lurkänti” (2 Crón. 25:2). ¿Kunansa pantjasïna? Jehová Diosajj edomitanakar atipjañapatak yanaptʼkäna uka qhepatjja, Amasías reyejj uka markankir falso diosanakaruw adorañ qalltäna.c Ukat Jehová Diosan mä profetapajj jupar cheqañchir saräna ukhajja, jupar jan istʼañ munasajj khitanukjjänwa (2 Crón. 25:14-16).

11. 2 Corintios 7:9, 11 textorjamajj ¿kunsa Jehová Diosamp perdonayasiñatakejj lurañasa? (Fotonak uñjjattʼarakïta).

11 ¿Kunsa uka sarnaqäwinakat yateqsna? Juchanakasat arrepentisiñasawa, jan ukanak lurañatakiw chʼamachasiñasaraki. Ukampis ancianonakajj mä jiskʼataks cheqañchapkistaspa ukham amuystan ukhajja, Jehová Diosajj janis munasjjestaspa jan ukajj ancianonakajj jiwas conträpkaspasa ukham janiw amuyañasäkiti. Israel markan suma reyinakapar ewjjtʼañasa cheqañchañas wakisirakïnwa (Heb. 12:6). Ukhamajj cheqañchapjjestani ukhajj ¿kunsa lurañasa? 1) Humilde chuymampiw katoqasiñasa, 2) wakiskani uka cambionakwa lurañasa, 3) taqe chuymaw Jehová Diosar serviskakiñasa. Jiwasatï juchanakasat arrepentisiñänejja, Jehová Diosajj perdonistaniwa (2 Corintios 7:9, 11 liytʼäta).

Fotonaka: 1. Mä wayna anciano jilataw mä jilïr jilatamp parlaski, jilïr jilatajj alcoholani mä botellampiru mä vasompiruw uñchʼukiski. 2. Jilïr jilatajj Bibliampita “¡Wiñayatakiw kusisit jakasisma!” sat libron 43 yatichäwimpitwa yatjjataski. 3. Wayna anciano jilatampi jilïr jilatampejj juntuw utat ut predicasipki.

Cheqañchapkistani ukhajj akanak lurañasawa: 1) humilde chuymampiw katoqasiñasa, 2) wakiskani uka cambionakwa lurañasa, 3) taqe chuymaw Jehová Diosar serviskakiñasa. (Párrafo 11).f


JEHOVÁ DIOSARUKIW ADORAPJJÄNA

12. Diosat jan jitheqtir reyinakampi Diosat jitheqtir reyinakampejj ¿kunans jan igualäpkäna?

12 Jehová Diosajj jupat jan jitheqtir reyinakarjam uñjkäna uka reyinakajja, juparukiw adorapjjäna, mayninakarojj uk lurapjjañapatakiw chʼamañchapjjarakïna. Kunjamtï yatjjataniwayktanjja, jupanakajj awisajj pantjasipjjarakïnwa. Ukampis Jehová Diosarukiw adorapjjäna, uka markan falso diosanak chhaqtayañatakiw chʼamachasipjjarakïna.d

13. ¿Kunatsa Jehová Diosajj Acab reyirojj jupat jitheqtir reyirjam uñjäna?

13 ¿Jehová Diosat jitheqtir reyinakat kamsasirakispasa? Jupanakajj janiw jan walinakak lurapkänti. Acab reyit amuytʼañäni, jupajj jan wali reyïkchïnsa, mä jukʼas humilde chuymanïnwa, Nabot chachar jupa kawsa jiwayapjjatap yatisajj llakisirakïnwa (1 Rey. 21:27-29). Israel markatakejj markanak saytʼayäna, guerranakans atipjarakïnwa (1 Rey. 20:21, 29; 22:39). Ukampis Acab reyejj mä sinti jan wal luräna, janirakiw kunapachas uk luratapat arrepentiskänti: esposapan amtayatajj falso diosanakar adorasiñapatakiw chʼamañchäna (1 Rey. 21:25, 26).

14. 1) ¿Kunatsa Jehová Diosajj Rehoboam reyirojj jupat jitheqtir reyirjam uñjäna? 2) Diosat jitheqtir jilaparte reyinakajj ¿kunsa lurapjjäna?

14 Diosat jan jitheqtir Rehoboam reyit amuytʼarakiñäni. Kunjamtï yatjjataniwayktanjja, jupajj walja sumanak luräna. Ukampis wali chʼamani reyëjjäna ukhajja, janiw Jehová Diosan leyinakapar istʼjjänti, falso diosanakaruw adorjjarakïna (2 Crón. 12:1). Ukat uksarojja, awisajj Jehová Diosaruw adoräna, awisajj idolonakaruw adorarakïna (1 Rey. 14:21-24). Janiw Rehoboam reyikisa Acab reyikis cheqpach religionat jitheqtapkänti, Diosat jitheqtir jilaparte reyinakajj kunjamats falso religionarojj apoyapjjarakïnwa. Ukhamajj Jehová Diosajja, mä reyejj juparukit adoraski janicha ukarjamaw suma reyiti jan ukajj jan wali reyicha uk amti.

15. ¿Kunatsa Jehová Diosatakejj juparuk adorasiñapajj wali wakiskiri?

15 ¿Kunatsa Jehová Diosatakejj jupar adorañajj wali wakiskirïna? Mä toqetjja, reyinakaw markarojj Diosar cheqaparjam adorasiñapatakejj yanaptʼapjjäna. Maysa toqetjja, falso diosanakar adorañajj kunayman jan walinaka, jachʼa juchanak utjayi (Os. 4:1, 2). Ukhamarus reyinakas israelitanakas Diosar katuyat servirinakäpjjänwa. Ukatwa Bibliarjamajj falso diosanakar adorapkäna ukhajj adulterio juchsa lurapkaspa ukhamäna (Jer. 3:8, 9). Maynejj adulterio jucha luri ukhajja, esposop contra jan ukajj esposap contraw juch luri. Jehová Diosar katuyaski ukampejj ukhamarakiwa, falso diosanakar adorasajj Jehová Dios contraw juch luri (Deut. 4:23, 24).e

16. Jehová Diosatakejj cheqapar sarnaqer jaqempi jan wali jaqempejj ¿kunans jan igualäpki?

16 ¿Kunsa ukanakat yateqsna? Falso religionanakarojj janipuniw akchʼas mitisiñasäkiti. Antisas Jehová Diosarukiw kunjamtï munki ukarjam adorañasa, juparukiw serviñasaraki. Mä suma jaqempi mä jan wali jaqempejj kunansa Jehová Diosatakejj jan igualäpki ukjja, Malaquías profetajj akham sasaw qhan säna: “Jumanakajj mayampiw ak uñjapjjäta: cheqapar sarnaqer jaqempi jan wali jaqempejj janiw igualäpkiti, Diosar servir jaqempi Diosar jan servir jaqempejj janiw igualäpkiti” sasa (Mal. 3:18). Ukhamajj janipuniw kunasa ni pantjasitanakasas Diosat jitheqtayañkamajj aynachtʼayañapäkiti. Cheqas Jehová Diosar jan sirvjjañajj mä jachʼa juchamp sasiwa.

17. Khitimpis casarasiñäni uk janïr ajllkasajj ¿kunatsa wal amuytʼasiñasa?

17 ¿Jumajj solterösktati, casarasiñt munarakta? Malaquiasan arunakapaw khitimpis casarasïta uk ajlliñatakejj yanaptʼätam. Ak amuytʼañäni: maynejj suma chuymanïskaspawa, ukampis janitï Jehová Diosar sirvkchi ukhajj ¿Jehová Diosajj cheqapar sarnaqer jaqet jupar uñjaspati? (2 Cor. 6:14). ¿Jumatï jupamp casarasisma ukhajj Diosar serviñan yanaptʼiristamti? Salomón reyit amuytʼañäni, extranjera warminakapajj inas suma chuymanïpjjchïna, ukampis janiw Jehová Diosar servipkänti. Jukʼat jukʼatwa juparojj yaqha diosanakar arkañapatakejj chuymap mayjtʼayapjjäna (1 Rey. 11:1, 4).

18. ¿Kunsa awk taykanakajj wawanakapar yatichapjjañapa?

18 Awk taykanaka, wawanakaman Jehová Diosar serviñ munapjjañapatakejja, reyinakan sarnaqäwinakapatwa yatjjatapjjasma. Ak amuyapjjañapajj wali wakiskiriwa: mä reyejj Jehová Diosaruk adorasiñapatakit chʼamañchäna janicha ukarjamaw Diosajj suma reyiti jan ukajj jan wali reyicha uk amtäna. Biblia liyiñasa, tantachäwinakar sarañasa, predikir mistuñasa, yaqha ukhamanakas jakäwinakaman nayrankatapjja, arunakamampi luratanakamamp wawanakamar yatichapjjam (Mat. 6:33). Janitï ukhamäkaspajja, awk taykapan Testigöpjjatap laykukis Testigöpjjañapajj wakiskaspa ukhamwa amuyapjjaspa. Tiempompejja, Jehová Diosajj janiw jupanakatak nayrankjjaspati jan ukajj janiw jupar sirvjjapjjaspati.

19. Maynitï Jehová Diosar serviñ jaytjjchi ukhajj ¿janit jupan ukar kuttʼanjjaspa? (“Jehová Diosan ukarojj kuttʼanismawa” sat recuadro liytʼarakïta).

19 Maynitï Jehová Diosar serviñ jaytjjchejja, arrepentisispawa, wasitampiw Jehová Diosan amigopäjjarakispa. Ukatakejj humilde chuymanïñapawa, ancianonakan yanaptʼap katoqasiñaparakiwa (Sant. 5:14). Jehová Diosan wasitat amigopäjjañatak chʼamachasiñajj janiw inamayäkaniti.

Jehová Diosan ukarojj kuttʼanismawa

Manasés reyit amuytʼañäni. Jupajj “Jehová Diosan chuymap ustʼayañatakejj kunatï jan walïkäna ukanak sintpun luräna”, ‘jan juchani jaqenakan wilap wartarakïna’, espiritunakampiw parläna, wawanakaparus falso diosanakaruw sacrificiot loqtarakïna (2 Rey. 21:6, 16). Judá markarusa, ‘yaqha markanakat sipans jukʼamp jan walinakwa lurayäna’ (2 Rey. 21:9; 2 Crón. 33:1-6). Ukampis qhepat Babiloniar preso katuntat apapkäna ukhajja, jupajj arrepentisïnwa. Niyakejjay jupajj walja maranak juchanak lurchïnjja, janiw may kutik perdón mayisiñapajj wakiskänti. Manasesajj ‘wal tʼaqesïna’, “humillasirakïnwa”, ‘oracions luraskakïnwa’ sasaw Bibliajj qhanañchi. Ukhamïpan Jehová Diosajj jupar istʼänwa, “ukham mayisitapat sinttʼasïnwa”. Perdonasajja, Jerusalenar kuttʼayanisaw wasitat reyit uttʼayäna (2 Crón. 33:12, 13).

Khitinakatï Jehová Diosar serviñ jaytapki, ukampis qhepat cheqpachapun arrepentisipjjatap uñachtʼayapki ukanakarojj ¿Jehová Diosajj yanaptʼarakpachäniti? Isaías 55:7 textojj akham siwa: “Jan wali jaqejj thakip jaytpan, yaqhanakar jan walinak lurir jaqejja jan wali amuyunakap jaytpan, Jehová Diosan ukar kuttʼanjjpan, Diosasti jupat khuyaptʼayasiniwa, Diosasan ukar kuttʼanjjpan, jupasti taqe chuymaw juparojj perdonani” sasa. Ukhamajj kunanak lurañatï Jehová Diosan ukar kuttʼañatakejj wakiski ukanak lurañatak chʼamachasim.

20. Diosat jan jitheqtir reyinakat yateqasiñäni ukhajj ¿kunjamsa Jehová Diosajj uñjistani?

20 Ukhamajj ¿Israel markan reyinakapat kunanaks yateqawaytanjja? Jehová Diosat jan jitheqtir reyinakjamäñatakejja, Jehová Diosaruw taqe chuymasamp munasiñasa. Pantjasitanakasat yateqañasawa, arrepentisiñasawa, wakiski uka cambionaks lurañasarakiwa. Ak amtapuniñäni, mä sapa cheqpach Diosar adorañajj wali importantepuniwa. Jumatï Jehová Diosat jan jitheqtkätajja, jumarojj cheqapar sarnaqer jaqerjamaw uñjarakïtam.

¿KUNJAMSA AKA JISKTʼANAKAR QHANAÑCHTʼASMA?

  • ¿Kunjamatsa Jehová Diosar taqe chuym munassna?

  • ¿Kunjams arrepentisitas uñachtʼaysna?

  • ¿Kunjamatsa Jehová Diosaruk adoratas uñachtʼaysna?

CANCIÓN 45 Lupʼitanakajajj Diosatakjamäpan

a Aka yatichäwinjja, Israel markan reyinakapat parlasajj Jehová Diosan markap apnaqapkäna taqe uka reyinakatwa parlasktanjja. Jupanakat yaqhep reyinakajj Judá markan pä tribunakap apnaqapkäna uka reyinakäpjjänwa, mayninakasti Israel markan 10 tribunakap apnaqapkäna uka reyinakäpjjänwa, yaqhepasti 12 tribunakar apnaqapkäna uka reyinakäpjjarakïnwa.

b AMTAÑATAKI: Biblian uñstki uka chuyma arojja, maynejj chuymapan kunjamasa uk qhanañchañatakiw apnaqasi, janiw ukakïkiti, kunanaks amuyi, kunanaks muni, kunanak lurtʼañs yati, kunatsa mä kuns luri, kunanak lurañs amti ukanakas uka taypinkarakiwa.

c Amuyatajja, jan israelitäpkäna uka yaqha markankir reyinakajj katuntapkäna uka markanakan diosanakaparuw adorapjjerïna.

d Asá reyejj jachʼa juchanakaruw purtʼasïna (2 Crón. 16:7, 10). Ukhamäkchïnsa, Jehová Dios nayraqatan kunatï walïki ukwa luräna sasaw Bibliajj qhanañchi. Cheqas qalltan janiw cheqañchayasiñ munkänti, ukampis qhepat inas arrepentischïna. Pantjasitanakapat sipansa, Jehová Diosajj suma chuymanïtapwa uñjäna. Asá reyejj Jehová Diosarukiw adoräna, apnaqkäna uka lugarankir idolonak tukjañatakiw chʼamachasirakïna, ukajj wali yateqaskañawa (1 Rey. 15:11-13; 2 Crón. 14:2-5).

e Moisesan Leyipankir pä nayrïr mandamientorjamajja, janiw Jehová Diosat sipans mä kunarusa ni khitirus adorasiñapäkänti (Éx. 20:1-6).

f FOTONAKAT JUKʼAMP QHANAÑCHTʼAÑATAKI: Mä anciano wayna jilataw kunatsa alcohol umatapajj llakisiyi uk mä jilïr jilatar saski. Jilïr jilatajj humilde chuymampiw uka ewjjtʼap katoqasi, wakiski uka cambionak lurasajj Jehová Diosar jan jitheqtasaw serviskaki.

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki