Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • wp18 Núm. 1 págs. 6-7
  • Bibliajj nayra librökchisa jichha tiempot sum qhanañchäna

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Bibliajj nayra librökchisa jichha tiempot sum qhanañchäna
  • Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (yatiyir sarañataki) 2018
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • Uka toqet jukʼamp yatjjatañataki
  • CIENCIA
  • QOLLASIÑ TOQETA
  • Ciencia toqejj kunanakas jikjjatasiwayi
    Yatiyañataki, Jehová Diosan Apnaqäwipat yatiyaski 2015
Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (yatiyir sarañataki) 2018
wp18 Núm. 1 págs. 6-7
Matemática, numeronaka

Bibliajj nayra librökchisa jichha tiempot sum qhanañchäna

CIENCIA

BIBLIAJJ JANIW CIENCIA TOQET YATICHAÑATAK LURASKÄNTI, UKAMPIS CIENCIA TOQET CHEQWA PARLI. UKA TOQET JICHHAJJ YATJJATAÑÄNI.

¿Alajjpachasa aka oraqes qalltanïpjjeti?

Wali yatjjattʼat cientificonakajja, janiw qalltanïpkiti sasaw sapjjäna. Ukampis jichha tiemponjja, jilaparte cientificonakaw alajjpachasa aka oraqes qalltanïpjjewa sasin sapjje. Bibliajja walja maranak nayraw ukanak qhanañchjjäna (Génesis 1:1).

¿Oraqejj kunjamasa?

Nayra tiempon jakasir jaqenakajja, oraqejj janiw moroqʼökiti sasaw amuyapjjäna. Ukampis 400 (antes de Cristo [a.C.]) maranakanjja, griego cientificonakajj oraqejj moroqʼowa sasaw sapjjarakïna. Walja maranak nayrajja, 700 (a.C.) maranakanjja, Isaías libro qellqerejj ‘oraqejj moroqʼowa’ sasaw qhanañchjjäna (Isaías 40:22, NM).

¿Alajjpachajj janit tukuskaspa?

Khä 300 (a.C.) nayra maranakanjja, Aristóteles griego cientificojj oraqekiw tukusispa, kunanakatï alajjpachan utjki (alajjpachankir cuerponaka) ukanakajj janiw mayjtʼkaspati ni tukuskaspasa sasaw yatichäna. Walja maranakaw ukham amuyasïna, ukampis 1800 maranakanjja, ukajj cheqäskapuniti janicha ukwa cientificonakajj yatjjatapjjäna. Yatjjataskäna ukarjamajja, oraqesa alajjpachan kunanakatï utjki ukanakas tukusipjjewa sasaw amuyapjjäna. Lord Kelvin cientificojja, Bibliajj oraqetsa alajjpachatsa kamsänsa ukwa amuytʼäna. Bibliajj akham siwa: “Ukanakajj isir uñtataw merqʼesipjjani” sasa (Salmo 102:25, 26). Kelvin chachajja, Diosakiw ukanak jan tukusiñapatakejj yanaptʼaspa sasaw amuyarakïna (Eclesiastés 1:4).

¿Kunas planetanakarojj katjjasi?

Aristóteles chachajja, oraqejj taypinkiwa ukjjaruw yaqha planetanakajj muytapjje, sapa planetarojj jan uñjkañ moroqʼonakaw muyuntaraki sasaw yatichäna. 1700 (después de Cristo) maranakanjja, planetanakajj jan kunjjar warktʼatawa sasaw cientificonakajj amuyañ qalltjjapjjäna. Ukampis Job libro qellqerejja, 1400 (a.C.) maranak nayraw “Diosajj [...] akapachsa jan kunjjarukiwa warktʼarakejja” sasin yatichjjäna (Job 26:7).

QOLLASIÑ TOQETA

BIBLIAJJ JANIW QOLLASIÑ TOQET PARLAÑATAK LURASKÄNTI, UKAMPIS WALJA YANAPTʼANAKANIWA, UKANAKAJJ WALI NAYRAW QELLQASJJÄNA.

Usutanakajj yaqha cheqanwa jakapjjañapäna

Moisesan Leyipanjja, lepra usun jaqenakajj yaqha cheqanwa jakapjjañapäna, ukhamat usup jan yaqhanakar apkatapjjañapataki. Jichhürunakanjja, uka ewjjanakajj yanaptʼarakistaspawa. Cheqansa 700 maranak nayrajja, walja usunak utjipan doctoranakajj ukhamwa lurapjjäna (Levítico 13, 14 capitulonaka).

Mä jiwatar llamktʼasajj jareqasiña

Doctoranakajj 1800 maranak tukuyanjja, mä jiwat cuerpo llamktʼasajj janiw ampar jareqasipjjerikänti. Ukhampachaw yaqha jaqenakar qollapjjarakïna, ukhamatwa usunak apkatapjjäna, waljaniw jiwapjjarakïna. Ukampis Moisesan Leyiparjamajja, mä jiwatan cuerpop maynejj llamktʼkäna ukhajj qʼañut uñjatänwa. Ukatjja, umampiw jareqasiñapäna. Ukajja israelitanakarojj wal yanaptʼpachäna (Números 19:11, 19).

Necesidad lurañ toqeta

Sapa maraw 500.000 jila wawanakajj diarrea (jan ukajj kursiya) usumpi jiwapjje. Ukajja jaqenakajj necesidadanakap lurapki uka cheqanak jan sum qʼomachasitapat utji. Moisesan Leyiparjamajja, jaqenakajj jaya cheqanakaruw necesidadanakap lurir sarapjjañapäna, allintapjjañaparakïnwa (Deuteronomio 23:13).

Circuncidañ toqeta

Moisesan Leyiparjamajja, yoqall wawanakarojj kimsaqallqo ururuw circuncidapjjañapäna (Levítico 12:3). Nasipki uka wawanakan wilapajja, mä seman pasatatwa sum thaytʼi. Bibliajj qellqaskäna uka tiemponjja, janiw jichha tiemponjam qollayasiñatak yanaptʼanakajj utjkänti. Wawanakar kimsaqallqo urur circuncidañajj jarkʼaqänwa.

Kusisit jakasiñajj yanaptʼistuwa

Wali yatjjattʼat doctoranakampi cientificonakampejja, kusisit jakasiñasa, jutïr urunak suma chuymamp suytʼañasa, yuspärasirïñasa, perdonasirïñas jan usuntañatakiw yanaptʼi sasaw sapjje. Bibliajj akham siwa: “Kusisit chuymajj jaqen jakañapawa sumaptayi, ukampis llakisit chuymajj jan chʼaman tukuyi” sasa (Proverbios 17:22).

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki