Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr18 diciembre págs. 1-8
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2018)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • DICIEMBRE 3-9
  • DICIEMBRE 10-16
  • DICIEMBRE 17-23
  • DICIEMBRE 24-30
  • DICIEMBRE 31-ENERO 6
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2018)
mwbr18 diciembre págs. 1-8

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

DICIEMBRE 3-9

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HECHOS 9-11

“Cristianonakar tʼaqesiyiri jaqësajja, suma cristianoruw tuküna”

(Hechos 9:1, 2) Ukampis Saulojj Tatitun discipulonakapar tʼaqesiyañsa jiwayañsa munaskakïnwa, ukatwa jachʼa jilïr sacerdoten ukar saräna, 2 ukatjja Damasco markankir sinagoganakatakiw cartanak mayïna, ukhamat khitinakatï Diosan Thakipankapki uka chachanakar warminakar ñachʼantasin Jerusalenar apañataki.

bt-S pág. 60 párrs. 1, 2

“La congregación [...] entró en un período de paz”

LOS viajeros se aproximan a Damasco con siniestras intenciones: quieren sacar de sus casas a los discípulos de Jesús, humillarlos y llevárselos atados a Jerusalén para que los castigue el Sanedrín.

2 A la cabeza de la comitiva va Saulo, quien ya tiene las manos manchadas de sangre. Hace poco observó complacido cómo sus correligionarios, cegados por el fanatismo, lapidaban a Esteban, fiel discípulo de Cristo (Hech. 7:57–8:1). Y, más tarde, lanzó un feroz ataque contra los cristianos de Jerusalén. No contento con eso, ahora está decidido a erradicar de todo lugar a ese grupo al que tanto detesta, conocido como el Camino (Hech. 9:1, 2).

(Hechos 9:15, 16) Tatitojj jupar sarakïnwa: “Jumajj saraskakim, jupasti nayatakejj mä ajllit vasowa, ukhamat yaqha markanakaru reyinakaru ukhamarak Israel markaru sutij apañapataki. 16 Qhawqsa nayan sutij laykojj tʼaqesiñapäki ukjja, nayaw jupar qhan uñachtʼayäjja” sasa.

w16.06 pág. 7 párr. 4

Sañu Luriri Jehová Diosamp yanaptʼayasipjjañäni

4 Jehová Diosajja, jaqenakarojj janiw jiwasjam uñjkiti, jan ukasti jaqen chuymapwa uñji, kunjam jaqesa uksa yatirakiwa (1 Samuel 16:7 liytʼañataki). Ukajj nayra tiempon cristiano tamar uttʼaykäna ukhaw qhan amuyasïna. Khitinakarutï yaqhepanakajj jan kunatak servirinakjam uñjapkäna uka jaqenakarojja, Diosajj Juparu ukhamarak Yoqaparu jakʼachasipjjañapatakiw yanaptʼawayi (Juan 6:44). Ukanakat maynïrejj judío religionan pʼeqtʼiri Saulo chachänwa. Jupasti jachʼa jachʼa tukuri, cristianonakar arknaqeri, cristianonakat kʼarinak parliri jaqënwa (1 Tim. 1:13). Ukhamäkchïnsa, Saulo chachajj kunjam chuymanïnsa ukjja Jehová Diosajj sum yatïna, janiw jan kunatak servir jaqëkaspas ukham uñjkänti (Pro. 17:3). Ukatwa akham säna: “Nayaw juparojj ajllista nayjjat parlañapataki yaqha markankirinakaru, reyinakaru, israelit jaqenakampiru” sasa (Hech. 9:15). Diosajj janiw juparuk ajllkänti, jan ukasti yaqhanakarus munañap lurapjjañapatakejj yanaptʼarakïnwa (Rom. 9:21). Jupanakat yaqhepasti lunthatasiri, machjasiri, qʼañu luräwinakan sarnaqeri ukhamapjjänwa (1 Cor. 6:9-11). Ukampis Diosar uñtʼasajja, Jupar confiyañwa yateqapjjäna, yanaptʼayasipjjarakïnwa.

(Hechos 9:20-22) jankʼakiw sinagoganakanjja Jesusat yatiyañ qalltäna, jupajj Diosan Yoqapawa sasaw yatiyäna. 21 Ukampis taqe khitinakatï jupar istʼapkäna ukanakajja, wal musparapjjäna, sapjjarakïnwa: “¿Janit aka jaqejj Jesusan sutip artʼasipki ukanakar Jerusalén markan wal tʼaqesiykänjja? ¿Janit jupanakar katuntañ amtamp akar jutkaraki, ukhamat jilïr sacerdotenakan ukar apañataki?” sasa. 22 Ukampirus Diosaw Saulorojj chʼam churäna, Damasco markan jakir judionakarus walpun musparayäna, Jesusajj Cristowa sasaw jupanakar qhan uñachtʼayäna.

bt-S pág. 64 párr. 15

“La congregación [...] entró en un período de paz”

15 Cuando el anterior perseguidor comenzó a predicar en las sinagogas acerca de Jesús, ¡qué sorprendidos, atónitos e incluso enojados se debieron de sentir los judíos! De hecho, se preguntaban: “¿No es este el hombre que en Jerusalén asolaba a los que invocan este nombre[?]” (Hech. 9:21). Para explicarles por qué había modificado su postura, tuvo que “probar lógicamente que [Jesús] es el Cristo” (Hech. 9:22). Pero la lógica no es una llave maestra que sirva para todas las puertas. Por eso, no logró abrir las mentes cerradas por la tradición ni los corazones atrancados por el orgullo. Con todo, Saulo no se dio por vencido.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hechos 9:4) Jupajj oraqeruw jaqosïna, ukatjja mä aru istʼarakïna, akham siri: “¿Saulo, Saulo, kunatsa jan waltʼayañatak nayar arknaqesta?” sasa.

bt-S págs. 60, 61 párrs. 5, 6

“La congregación [...] entró en un período de paz”

5 Cuando Jesús detuvo a Saulo en el camino de Damasco, no le preguntó: “¿Por qué estás persiguiendo a mis discípulos?”, sino: “¿Por qué me estás persiguiendo?” (Hech. 9:4). Como vemos, Cristo siente como suyos los problemas de sus seguidores (Mat. 25:34-40, 45).

6 Por eso, si uno está sufriendo dificultades por ser leal a Cristo, puede estar seguro de que tanto él como su Padre están al corriente de la situación (Mat. 10:22, 28-31). Claro, es posible que no eliminen la prueba de inmediato. Recordemos que el Hijo de Dios vio a Saulo colaborar en la matanza de Esteban y sacar a rastras de sus hogares a los cristianos de Jerusalén (Hech. 8:3). Y, sin embargo, en esos momentos no intervino, aunque sí les infundió el poder de Dios que les permitiría mantenerse fieles.

(Hechos 10:6) Jupajj lipʼichinak qoñachasa trabajir Simonan utapan alojatäskiwa, uka Simonajj qota jakʼan mä utaniwa” sasa.

nwtsty Hch 10:6 textotak nota

lipʼichinak qoñachasa trabajir Simonan: Lipʼichinak qoñachas trabajirinakajja, qʼatäwi (cal) umampiw lipʼichin jiltʼir aychanaksa, likʼinaksa, tʼawranaksa apaqapjjerïna. Ukat lipʼichit lurat cosasanak lurañatakejja, yaqhep arbolanakata, alinakat apsut umampiw lipʼichinak qoñaptayapjjerïna. Taqe ukanak lurañajj wal tujsirïna, walja umatakirakïnwa. Ukatwa Simón chachajj qota jakʼan jakpachäna, inas Jope marka anqäjjan jakchïna. Moisesan Leyiparjamajja, jiwat animalanakan cuerpopamp trabajirinakajj qʼañut uñjatäpjjänwa (Le 5:2; 11:39). Ukatwa jilaparte judionakajj lipʼichinak qoñachas trabajirinakar jiskʼachapjjerïna, janiw utanakapansa alojasipkaspänti. Talmud sat qellqatarjamajja, lipʼichinak qoñachas trabajiñajj animalanakajj khuchichapkäna ukanak apthapis trabajiñat sipansa, jukʼamp jan walïnwa. Ukham amuyunakas utjchïnjja, Pedrojj Simonan utapanwa alojtʼasïna. Pedrojj janiw jaqenakar yaqhachir jaqëkänti, ukham chuymanïñajj kuna luräwtï Diosat katoqañapäkäna ukatakiw wakichtʼäna, ¿uka luräwejj kunänsa? Diosajj jan judío mä chachar predicañapatakiw Pedror khitäna. Yaqhep yatjjattʼat jaqenakajja, ‘lipʼichinak qoñachasa trabajiri’ (byrseús) sasin griego arut jaqokipasiwayki ukajja, Simonan sutiñchäwipänwa sasaw sapjje.

Biblia liyiñataki (Hechos 9:10-22)

DICIEMBRE 10-16

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HECHOS 12-14

“Bernabeampi Pablompejj jaya markankiri jaqenakaruw Jesusan discipulopar tukuyapjjäna”

(Hechos 13:2, 3) Jupanakajj Jehová Diosar adorasipkäna, ayunasipkarakïna ukhajja, akham sasaw espíritu santojj säna: “Bernabeampir Saulompir nayatak yaqhacharapipjjeta, ukhamat kuna lurañarutï jupanakar jawskta uk lurapjjañapataki” sasa. 3 Jupanakajj ayunapjjänwa, oracionsa lurapjjarakïnwa, amparampi jupanakar loqjjatasajja khitjjapjjarakïnwa.

bt-S pág. 86 párr. 4

“Llenos de gozo y de espíritu santo”

4 ¿Por qué indicó el espíritu santo que Bernabé y Saulo eran los elegidos? (Hech. 13:2.) La Biblia no lo explica. De lo que sí estamos seguros es de que el espíritu intervino en su elección. Y nada da a entender que los profetas y maestros de Antioquía de Siria cuestionaran el nombramiento. Por el contrario, lo respaldaron incondicionalmente. ¡Qué conmovidos debieron de sentirse los dos predicadores al ver que sus hermanos, sin envidia de ningún tipo, “ayunaron y oraron y les impusieron las manos y los dejaron ir”! (Hech. 13:3.) Nosotros también debemos apoyar a quienes han sido designados para cumplir determinadas funciones en la congregación, entre ellos los superintendentes cristianos. Lejos de sentir celos, les demostramos nuestro amor teniendo con ellos una “consideración más que extraordinaria [...] por causa de su trabajo” (1 Tes. 5:13).

(Hechos 13:12) Proconsulasti kunatï paskäna uk uñjasajj creyiñwa qalltäna, Jehová Diosan yatichäwipat wal musparatap layku.

(Hechos 13:48) Uk istʼasajja yaqha markankirinakajj wal kusisipjjäna, Jehová Diosan arunakaparus jachʼañchapjjarakïnwa. Taqe khitinakatï wiñay jakañatak suma chuymanïpkäna ukanakajj creyentëjjapjjänwa.

(Hechos 14:1) Iconio markanjja, judionakan sinagogaparuw Pablompi Bernabeampejj mantapjjäna, niyakejjay jupanakajj sum parlapjjchïnjja, judionakatsa griegonakatsa waljanipuniw creyentëjjapjjäna.

bt-S pág. 95 párr. 5

“Hablando con denuedo por la autoridad de Jehová”

5 La primera parada fue Iconio, enclave helenista y uno de los principales municipios de la provincia de Galacia. Esta ciudad albergaba una influyente población hebrea y gran número de gentiles que se habían hecho prosélitos. De acuerdo con su costumbre, los dos evangelizadores fueron a predicar a la sinagoga (Hech. 13:5, 14). “Hablaron de tal manera que una gran multitud tanto de judíos como de griegos se hicieron creyentes.” (Hech. 14:1.)

(Hechos 14:21, 22) Uka markanwa jupanakajj suma yatiyäwinak yatiyapjjäna, waljaniruw Jesusan discipulopar tukuyapjjarakïna. Uka qhepatjja Listra, Iconio, Antioquía markanakaruw kuttʼjjapjjäna. 22 Ukansti discipulonakaruw chʼamañchtʼapjjäna, Tatitur confiyasipkakiñapatakiw jupanakar chʼamañchtʼapjjäna, akham sasa: “Diosan Reinopar mantañatakejj walja tʼaqesiñanak pasañasawa” sasa.

w14 9/15 pág. 13 párrs. 4, 5

Tʼaqhesiñanakansa Jehová Diosar serviskakiñäni

4 Derbe markar sarasinjja, wasitampiw Pablompi Bernabeampejj Listraru, Iconioru, Antioquiampiru kuttʼapjjäna. “Uka markanakansti Tatitur iyawsirinakarojj chʼamañchtʼapjjänwa. Sapjjarakïnwa: ‘Tatitur iyawsañanakamanjja chʼaman saytʼapjjam. Diosan markapar [jan ukajj “Reinopar”, NM] mantañatakejja, tʼaqhesiñajj wakisipuniwa’ sasa” (Hech. 14:21, 22). Uka arunak istʼasajj inas maynejj mayjtʼaschispa. Cheqas janiw khitis tʼaqhesiñ munktanti. Ukampis ¿kunjamatsa Pablompi Bernabeampejj tʼaqhesiñat parlasin mayni cristianonakarojj chʼamañchtʼapjjpachäna?

5 Uk sum amuytʼañatakejja, Pablon arunakap sum uñakiptʼañäni, Pablojja, janiw “walja tʼaqhesiñanakwa aguantañasa” sasakejj siskänti, jan ukasti ‘Diosan Reinopar mantañatakejja, tʼaqhesiñajj wakisipuniwaʼ sasaw säna. Mä arunjja, Diosat jan jitheqtapkäta ukhajja, bendicionjja katoqapjjätawa sasaw Pablojj cristianonakarojj chʼamañchtʼäna, uka bendicionajj janiw aleq arunakakïkänti. Jesusasti akham sarakïnwa: “Khititejj tukuykama saytʼkani ukawa qhespiyatäni” sasa (Mat. 10:22).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hechos 12:21-23) Mä urojja, kunapachatï walja jaqenakajj tantachasipjjäna ukhajja, reyi isimpiw Herodesajj isthapisïna, juzgañatak qonuñar qontʼasisaw jaqenakar parlañ qalltarakïna. 22 Tantachasipkäna uka jaqenakajj akham sasaw jachʼat arnaqasipjjäna: “¡Ukajj mä diosan arupawa, janiw jaqen arupäkiti!” sasa. 23 Ukaratpachaw Jehová Diosan angelapajj Diosar jan jachʼañchatap laykojj jupar usuntayäna. Ukatsti laqʼonakan tukuntataw jupajj jiwjjäna.

w08 6/1 pág. 10 párr. 7

Hechos libron aski yatichäwinakapa

12:21-23; 14:14-18. Diosarukiw jachʼañchasiñapa, ukampisa Herodesajja jachʼañchatäsajj katoqasïnwa. Ukampis Pablompi Bernabeyampejja ¡janipuniw ukham jachʼañchayasiñ munapkänti! Jehová Diosar loqtkasin kun jikjjatasasa janiw jachʼañchatäñ munañasäkiti.

(Hechos 13:9) Pablo satäki uka Saulojja, espíritu santompi phoqtʼataw jupar wal uñkatäna,

nwtsty Hch 13:9 textotak notanaka

Pablo satäki uka Saulojja: Ukhat uksaruw Saulojj Pablo sutimp uñtʼatäjjäna. Uka apostolojj hebreo jaqënwa, Roma markan nasirirakïnwa (Hch 22:27, 28; Flp 3:5). Ukhamajj jiskʼatpachaw pä sutinïpachäna, Saulo sat hebreo sutini, Pablo sat romano sutiniraki. Uka tiempon jakir judionakajj pä sutinïpjjarakïnwa, yamas Israelan jan jakapkäna ukanakat jilapartejj pä sutinïpjjapunïnwa (Hch 12:12; 13:1). Pablon yaqhep familiaranakapajja, ukhamarakiw hebreo sutinïsajj romano jan ukajj griego sutinïpjjäna (Ro 16:7, 21). ‘Niyakejjay Pablojj yaqha markanakar khitat apostolöchïnjja’, jan judío jaqenakaruw suma yatiyäwinak yatiyañapäna (Ro 11:13). Amuyatajja, yaqha markankir jaqenakampi jan yaqhachatäñatakiw Pablojj romano sutipamp uñtʼayasïna (Hch 9:15; Gál 2:7, 8). Yaqhep yatjjattʼat jaqenakajja, Pablojj Sergio Paulo sat procónsul laykuw romano sutipamp uñtʼayaspachäna sasaw sapjje. Ukajj janjamakiw ukhamäkiti, ¿kunatsa ukham sistanjja? Pablojj Chipre markat sarjjäna ukhajja, romano sutipamp uñtʼayasiskakïnwa. Yaqhepajj akham sapjjarakiwa, “Pablon hebreo sutipajj griego arun arsusïna ukhajja, jachʼa jachʼa tukus sarnaqeri mä jaqeta, jan ukajj mä animalat parlañatak griego arun mä arojj utjkäna niya ukhamarakwa arsusïna, ukatwa Pablojj uka hebreo sutip jan apnaqañ munkpachänti” sasa.

Pablo: Griego Arun Qellqatanakanjja, Paulos (latín arunjja, Paulus) siski uka sutejj “jiskʼa” sañwa muni, 157 kutirakiw apóstol Pablot parlañatak uñsti, Chipre markankiri Sergio Paulo sat procónsul chachat parlañatakejja, mä kutiw uñstaraki (Hch 13:7).

nwtsty Hch 7:58 textotak nota

Saulo: Jan ukajja, “Saúl”. Uka sutejj “Diosar mayita” sañwa muni. Saulo chachajj Pablo sutimp uñtʼatarakïnwa, ukajj romano sutipänwa. Saulojj ‘Benjaminan tribupat jutirïnwa, awk taykapas hebreöpjjarakïnwa, jupas hebreorakïnwa’ (Flp 3:5). Saulojj Roma markan nasir jaqënwa (Hch 22:28), ukatwa judío awk taykapajj Paulus jan ukajj Pablo sat romano suti uskupjjäna. Uka sutejj “jiskʼa” sañwa muni. Ukhamajj jiskʼatpachaw Saulojj pä sutinïpachäna. ¿Kunatsa awk taykapajj Saulo sasin sutiyapjjpachäna? Benjaminan tribupanjja, Saulo sutejj wali uñtʼatänwa, kuna laykutejj Israelan nayrïr reyipajj uka tributänwa, Saúl satarakïnwa (1Sa 9:2; 10:1; Hch 13:21). Inas Saulo sutejj kamsañsa muni uk yatisin awk taykapajj uka suti uchañ amtapjjchïna. Jan ukajj inas tatapajj Saulo satächïna, ukatwa jupan sutip apaspäna (Lu 1:59 uñjjattʼarakïta). Kunatsa awk taykapajj uka suti uchapjjäna uk janiw yatktanti. Ukampis Saulojj judío jaqenakamp sarnaqkäna, fariseöñatak yatjjatkäna, ukhamarak fariseo jaqjam jakkäna ukhajja, Saulo sat hebreo sutipampiw uñtʼayasïna (Hch 22:3). Cristianöjjäna uka qhepatsa, niya 10 maranak jilaw uka sutimp uñtʼatäskakïna (Hch 11:25, 30; 12:25; 13:1, 2, 9).

Biblia liyiñataki (Hechos 12:1-17)

DICIEMBRE 17-23

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HECHOS 15, 16

“Diosan Aruparjamaw mä amtar puripjjäna”

(Hechos 15:1, 2) Ukatjja mä qhawqha chachanakaw Judeat saraqanipjjäna, akham sasaw jilatanakar yatichañ qalltapjjarakïna: “Janitï jumanakajj Moisesan Leyiparjam circuncidasipkätajja, janiw salvasipkasmati” sasa. 2 Pablompi Bernabeampejj wal jupanakamp chʼajjwapjjäna, jiskhirasipjjarakïnwa, ukatwa Pablompiru, Bernabeampiru, jilatanak taypit mä qhawqhanimpir khitañ amtapjjäna, ukhamat Jerusalenar makatasinjja apostolonakaru jilïr irpirinakar uka toqet yatiyapjjañapataki.

bt-S pág. 102 párr. 8

“Disensión y disputa”

8 Lucas añade que “cuando hubo ocurrido no poca disensión y disputa de Pablo y Bernabé” con los “hombres [que] bajaron de Judea”, los superintendentes de la congregación dispusieron que “Pablo y Bernabé y algunos otros de ellos subieran a donde los apóstoles y ancianos en Jerusalén respecto a esta disputa” (Hech. 15:2). El clima de “disensión y disputa” se debía a que ambos sectores defendían sus posturas con apasionamiento y convicción. En aras de la paz y la unidad, los superintendentes tomaron una sabia decisión: una delegación llevaría este conflicto ante el Cuerpo Gobernante, el consejo rector formado por “los apóstoles y ancianos en Jerusalén”. ¿Qué lecciones aprendemos de los superintendentes antioquenos?

(Hechos 15:13-20) Parlañ tukuyjjapjjäna ukhajja, akham sasaw Santiagojj sarakïna: “Tatanaka, jilatanaka, istʼapjjeta. 14 Kunjamsa Diosajj yaqha markanakar jichhajj katoqe, kunjamsa sutipatakejj uka markanak taypit mä marka ajllisi ukwa Symeonajj phoqatpach qhanañchi. 15 Uka arunakajj kunjamtï Profetanakan Qellqatanakapajj siski ukarjamäskapuniwa, ukanjj akham siwa: 16 ‘Ukanak qhepatjja kuttʼanïwa, allinukutäki uka Davidan utapwa mayamp saytʼayäjja, laqayanakapsa mayamp saytʼayasaw askicharakëjja. 17 Ukhamat jiltʼirinakajj taqe markanakankir jaqenakamp chik Jehová Diosar taqe chuym thaqapjjañapataki. Jupanakaw nayan sutij apapjje sasaw ukanak luraskir Jehová Diosajj saraki, 18 ukanakajj nayratpach uñtʼatawa’ sasa. 19 Ukhamajj nayan amtajajj akawa, khitinakatï yaqha markanakat Diosar kuttanipki ukanakar jarkʼañajj janiw wakiskaspati. 20 Jan ukasti jupanakar mä carta qellqañaw wakisispa, ukhamat idolonakampi qʼañuchatäki ukanakatsa, qʼañu juchatsa, jaychjat animalanakatsa, wilatsa jitheqtapjjañapataki.

w12 1/15 pág. 5 párrs. 6, 7

Cheqpach cristianonakajj respetompiw Bibliar uñjapjje

6 Kuntï Diosan Arupajj Amós 9:11, 12 qellqatan yatichki ukarjam amuytʼasaw uka nayra jilatanakajj mä amtar puripjjatayna. Uka arunakajj may kutimpiw Hechos 15:16, 17 qellqatan akham sas uchasitayna: “Davidan tinkut utapjja saytʼayäjja. Laqay perqanakapsa askichthapirakïwa. Wasitatarakwa saytʼayäjja. Ukhamatwa [uka markan jiltʼir] jaqenakajj taqpachan Tatiturojj thaqapjjani, kawkïr markanakantejj sutejjajj aytatäki uka markankir jaqenakasa” sasa.

7 “Janiw uka cheqanjja circuncidasiñ toqet parlkiti” sasaw yaqhepajj sapjjaspa. Ukampis amuytʼañäni, kunsa uka arunakajj sañ muni ukjja sumwa judío cristianonakajj amuyapjjäna. Yaqha markat jutasin circuncidasir jaqenakarojj janiw “yaqha markankirjam” uñj-jjapjjänti, jan ukasti jupanak taypin mä judío jaqëkaspas ukhamwa uñj-jjapjjäna (Éxo. 12:48, 49). Septuaginta sat nayra qellqatarjamajja, Ester 8:17 jiskʼa tʼaqajj akham siwa: “Yaqha markankir walja jaqenakaw circuncidasipjjäna, ukat jupanakajj judío jaqëjjapjjänwa” sasa. Ukhamasti, Amós qellqatan parlki uka arunakajj qhan amuyasi. Israel markan jiltʼir jaqenakat parlkasinjja, yaqha markat jutasin circuncidasir jaqenakamp kunatwa parlaski. Ukat yaqha markankir jaqenak sasinjja, jan circuncidat jaqenakatwa parlaskaraki. Taqe jupanakaw mayachtʼasisin Diosan sutip aytapjjañapäna. Ukhamasti, qhanaw amuyasi, yaqha markat jutirinakan circuncidasiñapajj janiw wakiskänti.

(Hechos 15:28, 29) Espíritu santotakis nanakatakis jumanakar yaqha qʼepimpi apjjatañajj janiw wakiskiti, jan ukasti akanakakiw wakisi: 29 idolonakar loqtatäki ukanakatsa, wilatsa, jaychjat animalanakatsa, qʼañu juchatsa jitheqtasipkakim. Jumanakatï ukanakat amuyumpi jitheqtasipkakïtajja, nayraruw sartapjjäta. ¡Suma jakasiñajj jumanakan utjpan!” sasa.

(Hechos 16:4, 5) Kunanaktï Jerusalén markankir apostolonakampi jilïr irpirinakampejj amtapkäna ukanakjja, markat marka sarkasaw jilatanakar yatiyapjjäna, ukhamat ukarjam phoqapjjañapataki. 5 Ukhamasti congregacionanakajj taqe chuymaw Diosar confiyasipkakïna, urut urutjamaw yapjjattaskarakïna.

bt-S pág. 123 párr. 18

“Fortaleciendo a las congregaciones”

18 Pablo y Timoteo colaboraron juntos muchos años. En su ministerio itinerante realizaron varias misiones a favor del consejo central de la congregación. Por ejemplo, “iban viajando por las ciudades” y “entrega[ndo] a los de allí, para que los observaran, los decretos sobre los cuales habían tomado decisión los apóstoles y ancianos que estaban en Jerusalén” (Hech. 16:4). Es obvio que las congregaciones siguieron las instrucciones procedentes de Jerusalén y por eso “continuaron haciéndose firmes en la fe y aumentando en número de día en día” (Hech. 16:5).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hechos 16:6-9) Ukatsti jupanakajj Frigia, Galacia taypnamaw sarapjjäna, Asia provincian Diosan arunakapat jan parlapjjañapatakejj espíritu santow jupanakar jarkʼäna. 7 Misiar saraqapkäna ukhajja, Bitiniar sarañatakiw jupanakajj chʼamachasipjjäna. Ukampis uksar jan sarapjjañapatakejj Jesusan espiritupaw jupanakar jarkʼäna. 8 Ukhamajj Misia mark pasasaw Troas markar saraqapjjäna. 9 Arumasti Pablojj mä visionanwa Macedoniankir mä jaqer nayraqatapan saytʼat uñjäna, uka jaqejj akham sasaw jupar ruwtʼasïna: “Macedoniar pastʼanim, yanaptʼapjjeta” sasa.

w12 1/15 pág. 10 párr. 8

Apostolanakjam amuyumpi sarnaqapjjañäni

8 ¿Kuns jupanakat yateqtanjja? Cheqas apóstol Pablojj Asia toqer sarjjäna ukhaw Diosan qollan ajayupajj jupar yanaptʼjjäna. Ukat kunapachatï Pablojj Bitinia toqer sarjjäna ukharakiw Jesusajj yanaptʼarakïna. Uka qhepatsti, Pablojj Troas markar purjjäna ukhaw Cristojj Macedoniar sarañapatakejj Pablorojj khitaskäna. Jichhürunakanjja ukhamarakiw Jesusajj taman pʼeqtʼirjamajj irparakistaspa (Col. 1:18). Amuytʼañäni, inas precursorjam irnaqtʼañ munstan, jan ukajj kawkintï yatiyirinakajj wal munaski uka cheqar sarañ munarakstan. Ukampis uka amtasarjam lurañ qalltjjañäni ukhaw Jesusajj qollan ajay toqejj yanaptʼistaspa. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Uk amuytʼañatakejj auto apnaqerit parltʼañäni: Kunapachatï mä autojj sartki ukhakiw auto apnaqerejj kupirus jan ukajj chʼeqarus auto apaspa. Cheqas kunapachatï kun amtasas ukarjam lurañ qallttan, mä arunjja Diosan arunakap yatiyañatak chʼamachastan ukhakiw Jesusajj yanaptʼistaspa.

(Hechos 16:37) Pablojj jupanakar sarakïnwa: “Nanakajj romanonakäpjjtwa, ukhampachas jupanakajj janïr juchañchkasaw jaqenakan uñjkat jawqʼjapjjetu, carcelar jaqontapjjarakitu. ¿Jichhajj jamasatti khitanukupjjetani? Cheqpachansa ¡janiw ukhamäkaspati! Antisas jupanakaw nanakar irpsurejj jutapjjañapa” sasa.

nwtsty Hch 16:37 textotak nota

Nanakajj romanonakäpjjtwa: Mä arunjja, Roma markan nasir jaqenakäpjjtwa. Pablojj romano jaqënwa, Silasajj romano jaqerakïpachänwa. Roma markan leyinakaparjamajja, uka markankir jaqenakajj janiw aleq ukhamak juchañchatäpkaspänti, jan ukasti mä juicio apasiñapwa mayipjjaspäna, janirakiw janïr juchañchatäkasin jaqenak nayraqatan castigatäpkaspänti. Mä romano jaqejja, Roma Imperion kawkir markapankkasas Roma markan leyinakapamp jarkʼaqatänwa. Mä jan wal luratapat juchañchat uñjaskäna ukhajja, markan leyinakaparjam juzgatäsajj Romankir tribunalar sarañwa mayispäna. Jiwayatäñatak juchañchat uñjasisajja, emperadoran ukar sarañwa mayirakispäna. Apóstol Pablojj taqpach Roma markanwa predicäna. Bibliarjamajja, Diosan arunakap yatiyaskakiñatakejj kimsa kutiw Pablojj romano jaqëtap aytäna. 1) Filipo markankir magistradonakajj kunjamsa jawqʼjasajj derechonakap pʼakintapjjäna, uka toqet jupanakamp parlkasaw romano jaqëtap aytäna. 2) Jerusalén markanwa jan jawqʼjatäñatakejj “romano jaqëtwa” sasin säna. 3) Mä juicion juchañchapkäna ukharakiw “¡Cesaran ukaruw nayajj sarañ munta!” sasin säna, uka arunakampejj romano emperadoramp istʼatäñwa mayiskäna (Hch 22:25; 25:11).

it-1-S pág. 1029 párr. 6

Golpes

A Pablo lo azotaron con varas en la ciudad de Filipos, un incidente que luego utilizó contra sus perseguidores, aprovechando la oportunidad para defender y establecer legalmente las buenas nuevas que predicaba. Pablo había sido azotado en público y echado en prisión, pero cuando los magistrados supieron que era ciudadano romano, tuvieron mucho temor, y no solo por haberlo azotado, sino por haberlo hecho sin ni siquiera haberlo juzgado y condenado. Además, tanto él como Silas habían sido expuestos en público como malhechores. En consecuencia, cuando los magistrados ordenaron que ambos fuesen puestos en libertad, Pablo dijo: “Nos fustigaron públicamente sin ser condenados, a nosotros que somos hombres romanos, y nos echaron en la prisión; ¿y ahora nos echan fuera secretamente? ¡No, por cierto!, antes, que vengan ellos mismos y nos saquen”. Los magistrados tuvieron que disculparse personalmente por su error, pues el relato dice: “De modo que los alguaciles informaron estos dichos a los magistrados civiles. Estos tuvieron temor al oír que los hombres eran romanos. Por consiguiente, vinieron y les suplicaron y, después de sacarlos, les solicitaron que partieran de la ciudad”. (Hch 16:22-40.) Así se pudo conseguir que la predicación de las buenas nuevas quedara vindicada y no se considerase una violación de la ley, pues al poner los propios magistrados en libertad a Pablo y Silas, la inocencia de ambos hombres llegó a ser de conocimiento público. Pablo obró de esta manera porque deseaba “establecer legalmente las buenas nuevas”. (Flp 1:7.)

Biblia liyiñataki (Hechos 16:25-40)

DICIEMBRE 24-30

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HECHOS 17, 18

“Apóstol Pablot yateqasis predicapjjañäni yatichapjjarakiñäni”

(Hechos 17:2, 3) Ukhamajj kunjam yatitäkäntï ukarjamaw Pablojj jupanakan ukar mantäna, kimsa sábado urunakaw jupanakarojj Qellqatanakat amuytʼayarakïna. 3 Criston tʼaqesiñapasa jiwatanak taypit jaktaniñapasa wakisipunïnwa sasaw jupanakarojj Qellqatanakamp qhanañchäna, uñachtʼayarakïna, Pablojj sarakïnwa: “Jupapï Cristojja, uka Jesusatwa nayajj jumanakar yatiyapjjsma” sasa.

nwtsty Hch 17:2, 3 textotak notanaka

amuytʼayarakïna: Pablojj janiw Reinon suma yatiyäwinakap aleq ukhamak yatiykänti, jan ukasti, uka suma yatiyäwinakatwa qhanañchtʼäna, Qellqatanakampi, mä arunjja, Hebreo Arut Qellqatanakampiw kuntï siskäna ukajj cheqätap uñachtʼayarakïna. Uka Qellqatanakat liytʼasajja, ukarjamaw Pablojj qhanañchtʼäna, kunatï jaqenakarojj yanaptʼkaspa ukarjamaw yaticharakïna. Dialégomai siski uka griego arojja, “maynimp mä toqet parltʼaña”, mä arunjja, maynimp aruskiptʼaña sañwa muni. Uka griego arojj Hechos 17:17; 18:4, 19; 19:8, 9; 20:7, 9 textonakanwa uñstaraki.

Qellqatanakamp [...] uñachtʼayarakïna: Griego arut “uñachtʼayarakïna” sasin jaqokipasiwayki uka arojja, “lador uchaña” sañwa muni. ¿Kunsa ukajj amuytʼayistu? Kunjamsa profecianakajj Jesusar phoqasïna uk uñachtʼayañatakejja, Pablojj kuntï Hebreo Arut Qellqatanakajj siskäna ukjja, kunanaktï Jesusajj aka oraqenkkasajj lurkäna ukampiw sum igualtʼaypachäna.

(Hechos 17:17) Ukhamajj judionakampiru Diosar adorir jaqenakampiruw jupajj sinagogan amuytʼayäna. Sapürurakiw qhatunkir jaqenakarus amuytʼayäna.

nwtsty Hch 17:17 textotak nota

qhatunkir: Uka qhatojja, Acrópolis sat lugarat noroeste cheqankänwa. Atenas markankir qhatojja (griego arun agorá), anchorojj 200 metronïnwa, largorusti 250 metroniraki. Uka cheqajj janiw aljañataki ukhamarak alañataki mä cheqakïkänti, jan ukasti, ukanwa jachʼa negocionakajj utjäna, qollqe toqetsa, política toqetsa, markan costumbrenakapatsa ukanwa uñjasirakïna. Atenas markankir yatjjattʼat jaqenakajja, uka qhatur sarasaw kunayman toqet parlakiptʼapjjerïna.

(Hechos 17:22, 23) Ukatwa Pablojj Areópago taypin saytʼasisajj akham säna: “Atenas markankir tatanaka, nayajj amuytwa, yaqhanakat sipansa jukʼampiw jumanakajj diosanakar adorapjjtajja. 23 Aka cheq paskasajja, kunanakarutï jumanakajj adorapkta ukanak nayajj uñjta, ukanak wali amuyumpi uñakipasajja mä altar uñjarakta, ukansti ‘Mä jan uñtʼat Diosaru’ sasin qellqantatänwa. Ukhamajj kuntï jumanakajj jan uñtʼkasin adorasipkta ukwa nayajj yatiyasipksma.

nwtsty Hch 17:22, 23 textotak nota

Mä jan uñtʼat Diosaru: Agnóstoi Theói siski uka griego arunakajja, Atenas markan mä altaran qellqantatänwa. Atenas markankir jaqenakajja, diosanakar wal ajjsarapjjäna, ukatwa kunayman templonaksa altaranaksa lurapjjäna. La Gloria, la Modestia, la Fuerza, la Persuasión, la Piedad ukanakajj diosanakäkaspas ukham uñjatarakïnwa, ukatwa ukanakatak altaranak lurapjjarakïna. Jan mä diosat armasiñatakisa, ni colerayañatakisa, ‘mä jan uñtʼat Diosatakiw’ mä altar lurapjjäna, ¿kunsa ukajj amuytʼayistu? Atenas markankir jaqenakajj mä jan uñtʼat Diosan utjatapwa creyipjjäna. Uk amuyasaw Pablojj jan uñtʼapkäna uka Diosata, mä arunjja, cheqpach Diosat uka jaqenakar parläna.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hechos 18:18) Walja urunakampi ukan quedasisajja, sarjjañajawa sasaw Pablojj jilatanakan ukat sarjjäna, barcor sarjjatasaw Priscilampi Aquilampi chikajj Siriar sarjjäna. Niyakejjay arsutaparjam phoqañapajj wakischïnjja, Cencreas markanwa jupajj ñikʼutap qʼal mururayasïna.

w08 6/1 pág. 10 párr. 5

Hechos libron aski yatichäwinakapa

18:18. ¿Kun phoqä sasas Pablojj arspachäna? Pablojj nazareo jaqenakjam phoqañ arspachäna sasaw Biblia toqet yaqhep yatjjatir jaqenakajj sapjje (Núm. 6:1-21). Kunsa Pablojj arspachäna uka toqetjja janiw Bibliajj siskiti, cristianöjjasati jan ukajj janïr cristianökasacha ukham arsuwaypachäna, arsüwipa phoqañ qalltaskchïna, jan ukajj tukuyjjarakchïna ukatsa janirakiw qhanañchkiti. Kunjamäskpansa, uka arsüwipajj janiw juchäkänti.

(Hechos 18:21) Jan ukasti sarjjakïwa sasaw jupanakar säna, “Jehová Diosatï munani ukhajja, mayampwa jumanakan ukar kuttʼanëjja” sasaw sarakïna. Ukatsti barcor sarjjatasaw jupajj Éfeso markat sarjjäna,

nwtsty Hch 18:21 textotak nota

Jehová Diosatï munani ukhajja: ¿Kunsa uka arunakajj amuytʼayistu? Janïr mä amtar purkasajja, kunsa Diosajj uka toqet amuyi uk yatiñatakiw chʼamachasiñasa. Apóstol Pablojj uk sum yatïna (1Co 4:19; 16:7; Heb 6:3). Santiago discipulojj ukhamarakiw cristianonakar akham sapjjañapatak chʼamañchtʼäna: “Jehová Diosatejj munani ukhajja, jakaskañäniwa, ukhamarakiw ukanaksa akanaksa lurañäni” sasa (Snt 4:15). Ukham arunakjja janiw aleq ukhamak sañasäkiti. Maynitejj “Jehová Diosatï munani” sasin sani ukhajja, Diosan munañaparjam lurañatakiw chʼamachasiñapa. Janiw uka arunak jachʼat arsuñapunejj wakiskiti, chuyma manqhan arsuñäni ukhas walikïskaniwa (Hch 21:14; 1Co 4:19; Snt 4:15 uñjjattʼäta, Rbi8-S Apéndice 1D uñjjattʼarakïta).

Biblia liyiñataki (Hechos 17:1-15)

DICIEMBRE 31-ENERO 6

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | HECHOS 19, 20

‘Jumanak pachpas wal amuyasipjjam, congregacionarus sum uñjapjjarakimʼ

(Hechos 20:28) Jumanak pachpas wal amuyasipjjam, taqpach congregacionarus sum uñjapjjarakim. Espíritu santow jumanakarojj jilïr irpirita uttʼayapjjtamjja, ukhamat Diosan congregacionapar awatipjjañamataki, jupaw uka congregacionarojj Yoqapan wilapamp alasiwayi.

w11 6/15 pág. 20 párr. 5

Jehová Diosan ‘uwijanakapsti sum awatipjjam’

5 ‘Diosan uwijanakapajj’ irpir chuymaninakar katuyatawa sasaw Pedrojj säna. Ukhamasti jilat kullakanakajj Jehová Diosampin Jesucristompin uwijanakapawa ukwa irpir chuymaninakajj amuyapjjañapäna. Ukat kunjamjjay uka uwijanakar uñjapjjchini ukarjamaw Diosarusa, Jesusarus cuenta churapjjani uksa amuyapjjañaparakïnwa. Amuytʼañäni, mä amigosajj wawanakap jaytawayistaspa ukhajj ¿manqʼa churañatakis sum uñjañatakis waljjay chʼamachasnajja? ¿Usuntaspa ukhas jankʼakejjay qollaysnajja? Niya ukhamarakiw irpir chuymaninakajj ‘Diosan tamap uñjapjjañapatak ajllitäpjjatap’ yatisipjje. Ukat Jehová Diosajj ‘Yoqapan wilapampi uka tamap alasitapsa’ yatipjjarakiwa (Hech. 20:28, NM). Sapa mayni uwijanakajj Jesucriston wilapampi alatäpjjatap janiw armapkiti. Uka uwijanakat cuenta churapjjañapätap yatisaw sum uñjapjje, manqʼayapjje, jan walinakatsa jarkʼaqapjjaraki.

(Hechos 20:31) “Ukhamajj amuyasipjjapunim. Amtapjjarakim, kimsa maranakaw nayajj uruy aruma jan qarjtasa jachtʼasisa ukham sapa maynir ewjjtʼapjjsma.

w13 1/15 pág. 31 párr. 15

Irpir chuymaninakajj kusisipjjañasatakiw yanaptʼistu

15 Tamar uñjañajj chʼamakiwa. Awisajja, irpir chuymaninakajj tamat llakisisaw Diosar mayisisa, jan ukajj Diosar yupaychañ toqet jilat kullakanakar yanaptʼas jan ikipkiti (2 Cor. 11:27, 28). Ukhamäkchisa, jupanakajj kuntï lurapjjañapäki uk Pabljamarakiw taqe chuym lurapjje. Pablosti Corintonkir cristianonakat akham sasaw qellqäna: “Taqe chuymaw [...] naya pachpasa [...] merqʼsusiskäjja jumanakan almanakaman askip layku” sasa (2 Cor. 12:15). Pablojj jupanakar chʼamañchtʼañatakiw merqʼsusïna, mä arunjja, taqe kuntï lurirjamäkäna ukwa luräna (2 Corintios 2:4 liytʼasiñapawa; Fili. 2:17; 1 Tes. 2:8). ¡Ukatwa jupar wal munasipjjpachäna! (Hech. 20:31-38.)

(Hechos 20:35) Taqe kunanwa nayajj uñachtʼayapjjsmajja, ukhamwa jumanakajj trabajipjjañama, ukhamat aynachtʼatäpki ukanakar yanaptʼañataki. Tatit Jesusan arunakapsa amtasipjjañamarakiwa, jupajj akham sasaw säna: ‘Katoqañat sipansa churañanwa jukʼamp kusisiñajj utji’ sasa”.

bt-S pág. 172 párr. 20

“Estoy limpio de la sangre de todo hombre”

20 ¡Qué diferente era Pablo de los aprovechados que saquearían al rebaño! Él había trabajado con sus propias manos para mantenerse y no imponer una carga pesada sobre las congregaciones. Nunca se lucró sirviendo a los hermanos. De hecho, animó a los ancianos efesios a que mostraran el mismo espíritu de sacrificio: “Tienen que prestar ayuda a los que son débiles, y tienen que tener presentes las palabras del Señor Jesús, cuando [...] dijo: ‘Hay más felicidad en dar que en recibir’” (Hech. 20:35).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

(Hechos 19:9) Yaqhepanakasti chuym qalarayasisajj janiw creyiñ munapkänti, jaqenak nayraqatansa jan walinakwa Diosan Thakipat parlapjjäna, ukatwa Pablojj jupanakan ukat sarjjäna, discipulonakarus jupamp chikaw irpjjäna. Sapürurakiw Tirano sat jaqen escuelapan utjki uka jachʼa utanjja discursonak arstʼirïna.

bt-S pág. 161 párr. 11

“Creciendo y prevaleciendo” pese a la oposición

11 Es muy posible que el apóstol pronunciara conferencias en ese auditorio todos los días, entre las once de la mañana y las cuatro de la tarde (Hech. 19:9, nota). Esas eran las horas más tranquilas de la jornada, pues como apretaba el calor, muchos pausaban para comer y dormir una siesta. ¿Se atuvo Pablo a ese riguroso horario durante sus dos años de estancia? En tal caso, debió de dedicar más de tres mil horas a la enseñanza. Aquí vemos otra razón por la que siguió creciendo y prevaleciendo la palabra de Jehová: el maestro fue laborioso y adaptable, ajustando su agenda a las necesidades de la comunidad local. ¿Cuáles fueron los resultados? “Todos los que habitaban en el distrito de Asia oyeron la palabra del Señor, tanto judíos como griegos.” (Hech. 19:10.) ¡Qué testimonio tan exhaustivo!

(Hechos 19:19) Cheqpachansa khitinakatï magianak lurirïpkäna ukanakatjja, waljaniw libronakap mayar apthapisajj taqe jaqenak nayraqatan phichantapjjäna. Uka libronakan preciop jaksupjjäna ukhajja, phesqa tunka waranqa qollqeruw jaksupjjäna.

bt-S pág. 162 párr. 15

“Creciendo y prevaleciendo” pese a la oposición

15 El ocultismo impregnaba hasta la médula la cultura efesia. Eran muy comunes los hechizos y amuletos, así como los encantamientos, a menudo consignados por escrito. Pero la humillación de los hijos de Esceva difundió el temor de Dios por toda la ciudad y ayudó a muchos habitantes a abrazar la verdad y abandonar la brujería. De hecho, no fueron pocos los que decidieron traer sus libros de artes mágicas y quemarlos en público, aunque costaban el equivalente a decenas de miles de dólares. “Así, de una manera poderosa, la palabra de Jehová siguió creciendo y prevaleciendo.” (Hech. 19:17-20.) ¡Qué triunfo de la verdad sobre la mentira y el demonismo! Aquellos fieles nos dejaron un magnífico modelo. Nosotros también vivimos en un mundo saturado de espiritismo y otras ciencias ocultas. Si descubrimos que algunas de nuestras pertenencias están ligadas a esas repugnantes prácticas, hagamos lo mismo que los efesios: librémonos inmediatamente de ellas. Cueste lo que cueste, huyamos de esas cosas como de la peste.

Biblia liyiñataki (Hechos 19:1-20)

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki