Aski faro Snonkaku Ḇefarmyan ḇe Allah Ḇeaski
”Aski faro kawasa Allah sediso Yahwe!”—MAZMUR 144:15.
1. Rosai ḇefnai fa Saksi-Saksi Yahwe sima kawasa ḇeaski sirya? (Mam sonin ro randak artikel ine.)
SAKSI-SAKSI YAHWE sima kawasa ḇeaski sirya. Fafisu sekayamyam ro fananjur, munara kebaktian, ḇaido sanan kayam ke, na sfarfyare ma simarafrif. Rosai ḇefnai fa sḇeaski kaku? Ḇepon kaku ya iso snaro smambir Yahwe, Allah ḇeaski. Sfarmyan ḇe I ma sisewar fa siso nyan Ḇyena. (1 Timotius 1:11; Mazmur 16:11) Yahwe iso Knam ro aski ya, inja imarisen kosmai aski, ma ḇyuk roi ḇebor kofandun na insama koḇeaski.—Ulangan 12:7; Pengkhotbah 3:12, 13.
2, 3. (a) Aski ido rosairiri? (b) Rosai ḇefnai fa na samswen kaku fa koḇeaski ya?
2 Au ido rariso? Ḇeaski ke? Snonkaku ḇeaski na ḇyaḇir imarisen, ismai doryaḇ ro kankenem ḇyedi ḇaido iryaḇ kaku. Refo fyasnaiḇair snonkaku ḇesmai barakas ro Yahwe siso sna aski ḇekaku ya. Ḇape, rosai ḇefnai fa ro baboine na samswen kaku fa koḇeaski?
3 Na napyan ḇa fa kosmai aski fafisu kokamar samswen, raris snonkaku koswar sya simar ḇaido sisae si bur sidang, rofyor farḇakḇuk koḇena namuk, ḇaido kona fararur werḇa. Na samwen kako fa kosmai aski rofyor ḇero kina yadori srakrok ker, bati ro moḇ kofararur ḇaido ro rumfarkor skoryae ko, oroḇaido sewayam ko roḇa sisun ko ro bui snar kofarmyan ḇe Yahwe I. Oso wer ido kodafdufe, imbude koduf marḇak, ḇaido koḇe depresi. Ḇape koswarepen Yesus Kristus ima Manḇepoik ḇeaski, imarisen kaku fa ḇyuk sneprei ḇe snonkaku sya ma ifrur si fa sḇeaski. (1 Timotius 6:15; Matius 11:28-30) Ro Faya ro Urek, Yesus dap rari ḇeḇeso na ḇefnoḇek ko fa koḇeaski, iba syadi wer ro fafisu samswen nabor nkur ko snar kokenem ro Setan dunya ḇyedine.
KOFANDUN YAHWE FARKANKIN ḆYENA INSAMA KOḆEASKI
4, 5. Rosai na kofrur insama koḇeaski ḇesya kwar?
4 Roi Yesus dap randak ya iso roi ḇefandun syadi. Doḇe, ”Aski faro snonkaku ḇefawi sima sfandun Allah farkankin ḇyena, snar siso nari ḇena Karajan nanki.” (Matius 5:3, NWT) Koḇaḇir fandun fa komambir Allah ma kofandun fafnoḇek ma farkankin Ḇyena. Rariso kofasnai na rai? Kuker kofarkor Refo, kosouser Allah, ma kofakapon farsamsyom ḇe I ro kankenem koḇena. Kofrur na ido nari nafnoḇek ko fa koḇeaski. Kakyar koḇena faro Allah asas Ḇyena ro ras ḇarpon iyama na nsambraḇ syadi. Ma ’saneraro ḇefo kuker aski’ kosmai ro Refo na nsambraḇser ko.—Titus 2:13.
5 Komarisen koḇeaski pdef fyor samswen nkur kankenem koḇena ido, fandun fa kosambraḇser wis koḇena kuker Yahwe I. Manwawan Paulus fyas, ”Mkoryaḇ ḇesya kwar snar Manseren! Yakofen ḇeoser wer: mkoryaḇ mura!” (Filipi 4:4) Insama kofanam syadi ḇe Yahwe I, fandun fa kona fawawinanem ḇerama ro I. Refoya doḇe, ”Aski faro snonkaku ḇesmai fawawinanem, ma rarirya kako kuker snonkaku ḇesmai fawawi. Ima imnis aiknam kankenem faro snonkaku ḇeserepen ro i, ma snonkaku ḇeserepen nako ro i nari sor si sḇeaski.”—Amsal 3:13, 18.
Insama koḇeaski pdef, fandun fa kofrur raris rosai kofarkor kwar ro Refo na ḇesya kwar
6. Rosai wer fandun fa kofrur insama koḇeaski pdef?
6 Ḇape insama koḇeaski pdef, fandun fa kofrur raris rosai kofarkor kwar ro Refo na ḇesya kwar. Yesus fyasnaibos roi ine rofyor ikofen, ”Rofyor mkofawi roi nane kam kwar, ma rofyor mkofrur na ido, aski faro mko.” (Yohanes 13:17; wasya Yakobus 1:25.) Ine nefandun kaku snar kofasnai kofawi koma kofandun Allah farkankin Ḇyena ma koḇeaski pdef. Ḇape moḇsa na koḇeaski rai rofyor roi nabor naisya nadwarek ko fa kosmai aski ya? Rwama komam rosai Yesus ikofen wer ro Faya ro Urek?
RARI-RARI NA ḆEFNOḆEK KO FA KOḆEASKI
7. Moḇsa snonkaku ḇefafardun sya na sḇeaski rai?
7 ”Aski isya faro snonkaku [ḇefafardun] sya, snar nari sisma sneprei.” (Matius 5:4) Imbude na kofuken, ’Moḇsa snonkaku ḇefafardun sya na sḇeaski rai?’ Yesus wos ḇyenane kyur ḇe snonkaku ḇefafardun syakam ḇa. Snonkaku ḇeḇarḇor sya sfafardun ḇaido sesneso snar samswen ro ’ras ḇepupes ḇerama kuker kandera nabor’ nkur si kako. (2 Timotius 3:1) Ḇape skara faro fandun sena monda mboi Yahwe I ḇa. Inja, sna wis kuker I ḇa ma sipok sakna aski ḇa. Yesus wos ḇyanane nkur ḇe snonkaku ḇefawi sima sfandun Allah farkankin Ḇyena. Sfafardun snar smam snonkaku sya spampum Allah ḇaido simewer sikenem imnis Allah marisen Ḇyena. Skarem sima snonkaku ḇesasar, ma smam roi ḇeḇyeḇa ḇeḇesya ro supswan ine bori. Yahwe myamuser snonkaku ḇefafardun kaku sya, ḇyuk sneprei faro si roro Wos Refoya, ma ḇyuk aski ma kankenem fyoro faro si.—Wasya Yehezkiel 5:11; 9:4.
8. Rariso snonkaku ḇena sne ḇesḇunek sya sḇeaski rai?
8 ”Aski isya faro snonkaku sne ḇesḇunek sya, snar siso nari ḇena supswan ine”. (Matius 5:5) Rariso snonkaku ḇena sne ḇesḇunek sya sḇeaski rai? Snonkaku ḇebor sya sḇeaḇaḇen ḇa ma sfamfaḇri ker, nane nun si ḇe samswen na. Mboi rofyor sfarkor kakaku ya, sifrur fararwei ma kenem sena ’neḇefrur babo’. Kirine sfasnai ”ḇaḇesneso, snemura, ḇaḇerun sne, ḇaḇefafir ma ḇaḇekaḇaḇaḇ”. (Kolose 3:9-12) Bon ya, sismai payamyum, skain pyum kuker ḇesesya, ma sḇeaski. Refo ḇyeasas kako siso ”nari ḇena supswan ine”.—Mazmur 37:8-10, 29.
9. (a) Rosai knam ro Yesus wos ḇyena rofyor ikofen snonkaku sne ḇesḇunek sya siso ”nari ḇena supswan ine”? (b) Rosai ḇefnai fa ”snonkaku ḇebiser ma ḇembrow snar napnapes” na sḇeaski?
9 Rosai knam ro Yesus wos ḇyena rofyor ikofen snonkaku sne ḇesḇunek sya siso ”nari ḇena supswan ine”? Snonkaku ḇesmai ramrem sya nari sakna supswan ine fafisu sḇepoik ḇe raja ma imam. (Fasasna faro Yohanes 20:6) Snonkaku riyuta ḇese ḇesmai saneraro fa sikenem ro nanki ḇa, nari sna supswan ine rofyor sḇuk swaf ḇe si fa sikenem rodiwa isof fyoro-fyoro. Nari sḇe snonkaku ḇenapes kaku ma sna payamyum ma aski. Ḇesmai saneraro fa ḇekenem ro nanki ma supswan sya siso Yesus dap si kako fyor ikofen, ”Aski isya faro snonkaku ḇebiser ma ḇembrow snar napnapes”. (Matius 5:6) Marisen sena faro roi ḇenapes ya nari ndarirya rofyor Yahwe ipyos roi ḇeḇarḇor nakam. (2 Petrus 3:13) Ro dunya babo, snonkaku ḇenapes sya nari sḇeaski ma sfafardun werḇa snar roi ḇeḇyeḇa snonkaku ḇeḇarḇor sya sifrur na.—Mazmur 37:17.
10. Snonkaku ḇesaswar kyur ḇe snonkaku ḇemnis rariso?
10 ”Aski isya faro snonkaku ḇesaswar sya, snar nari sisma fakamaman.” (Matius 5:7) Snonkaku ḇesaswar ima nari fyasnai frur pyum, mayaryaren ma iswar snonkaku ḇekandera sya. Ḇape, sawarwar ima ḇaḇaḇir monda risya ḇa. Refo fyarkor ko ḇe snonkaku ḇesawarwar ido na kofrur roi oso fa kofnoḇek snonkaku ḇesesya.
11. Farkarkor rosai kun ro wos sarḇer ḇekur snon Samaria ḇefrur pyum ani?
11 Wasya Lukas 10:30-37. Yesus wos sarḇer ḇyedi ḇekur snon Samaria ḇefrur pyum ani, fyasnai mnis kaku rosai knam ro sawarwar ya. Snon Samaria ani nya sawarwar ḇeba kaku faro snonkaku ḇekandera anya, ma ine idif i fa ifnoḇek i. Rofyor Yesus fyawar sarḇer ani raposa, doḇe, ”Wabur ma wafrur rarirya kako.” Inja na kofuken mankunko, ’Yakfrur raris snon Samaria ḇefrur pyum ani kwar ke? Rofyor snonkaku ḇesesya sekandera ido, na yafrur roi oso fa yafnoḇek si ke? Imnis raris, na yafnoḇek naek srar ḇesinan kwar ro sidang sya, kabom ḇaido romawa sinan sesya sifarmyan ḇe Yahwe I ḇa ke? Na ’yakawos sneprei faro ḇefafardun sya’ ke?’—1 Tesalonika 5:14; Yakobus 1:27.
Kosewar fa kofnoḇek snonkaku ḇesesya, ma bon ya na komam sismai aski kaku (Mam paragraf 12)
12. Rosai ḇefnai fa koḇesawarwar ido nari koḇeaski?
12 Rosai ḇefnai fa na koḇeaski rofyor koḇesawarwar? Rofyor kofasnai sawarwar ḇe ḇesesya, koisya koḇuk. Yesus doḇe koḇuk ido nari kosmai aski syadi. Oso wer ido kofawi koisya kofrur Yahwe imarisen. (Farfyar 20:35; wasya Ibrani 13:16.) Raja Daud ikofen roi ḇekur snonkaku ḇefasnai sawarwar, ”Yahwe nari myamwarek i insama ikenem pdef. Nari sap i ḇe snonkaku ḇeaski ro supswan”. (Mazmur 41:1, 2) Kofasnai sawarwar ma frur pyum faro ḇesesya ido, nari kosmai Yahwe sawarwar Ḇyena kako ma nari koḇeaski isof fyoro.—Yakobus 2:13.
ROI ḆEFNAI FA ”SNONKAKU SNE ḆESREN SYA” SḆEASKI
13, 14. Rosai ḇefnai fandun fa kakḇe ’snonkaku ḇena sne ḇesren’?
13 Yesus doḇe, ”Aski isya faro snonkaku sne ḇesren sya, snar nari smam Allah.” (Matius 5:8) Insama kona sne ḇesren, fandun fa komamwarek kakara ma marisen ro kosnesna fa nasren. Ine fyandun kaku rofyor komarisen Yahwe ḇyuk kyaremso Ḇyena faro samsyom koḇena.—Wasya 2 Korintus 4:2; 1 Timotius 1:5.
14 Snonkaku sne ḇesren sya nari sna fasfesepen ḇepyum kuker Yahwe I. Refo doḇe, ”Aski faro snonkaku ḇepap syatu ḇyedi isof isren.” (Fasasna 22:14) Rosai knam ro wos ”snonkaku ḇepap syatu ḇyedi”? Faro snonkaku Kristen ḇesmai ramrem sya, ine kyurfasnai Yahwe myam sima sisren. Nari Yahwe ḇyuk kankenem ḇepok ḇemnai ḇa faro si ro nanki ma sismai aski isof fyoro-fyoro. Faro raryur ḇeba isoine snonkaku ḇesmai saneraro fa sikenem ro supswan, ine kyurfasnai Yahwe ḇyuk fakamaman faro si fa sḇebati kuker I snar myam sima sinapes. Refo doḇe, ”Spap syatu sena kwar ma sifrurna fanapyoper kuker Rumkun Domba ani rik ḇyena.”—Fasasna 7:9, 13, 14.
15, 16. Moḇsa snonkaku sne ḇesren sya na ”smam Allah” rai?
15 Yahwe doḇe, ”Snonkaku osoḇaḇeri na ḇemam aya ḇo ikenem pdef.” (Keluaran 33:20) Ḇape, moḇsa snonkaku ḇena sne ḇesren sya nari ”smam Allah” rai? Wos Yunani sefararwei ḇe ”smam” kyurfasnai ḇe waswasen, fawawi, ḇaido mamḇaḇir. Inja, ’komam Allah’ ima kyurfasnai kofawi ima Mankun ḇemnis rariso ma komanen rari-rari Ḇyena. (Efesus 1:18) Yesus iso pyum Allah rari-rari Ḇyena, inja dakkofen, ”Rofyor mkomambaḇir aya, nari mkomambaḇir kaku mami kako.”—Yohanes 14:7-9.
16 Oso wer ido, ’komam Allah’ rofyor koḇaḇir ro mankunko rariso ifnoḇek ko ro kankenem koḇena rai. (Ayub 42:5) Na ’komam’ kako ḇaido kokarauser roi ḇepyum Yahwe ḇyeasas kwar nari ifrur faro snonkaku ḇemamwarek kankenem sena nasren ma sisoasuser fa sfarmyan ḇe I. Ma snonkaku ḇesmai ramrem sya nari smam ḇeri Yahwe I rofyor sḇeḇawes fa sikenem ro nanki.—1 Yohanes 3:2.
KOSMAI SAMSWEN MBOI NA KOḆEASKI
17. Rosai ḇefnai fa snonkaku ḇeyun aski na sḇeaski?
17 Yesus ikofen wer, ”Aski isya faro snonkaku ḇeyun aski”. (Matius 5:9) Fafisu kofrur ḇepon fa kun aski ḇe ḇesesya ido, na koḇeaski. Yakobus fyas, ”Ḇape ḇaḇenapnapesya irya bon ro askiya ma snonkaku beswar askiya siso benaisya.” (Yakobus 3:18) Inja, rofyor swewar fa wakenem pyum kuker snonkaku oso ro sidang ḇaido ro kina Bedi ido, wor Yahwe ifnoḇek Au insama ḇe snonkaku ḇeyun aski. Rarirya, Yahwe nari ḇyuk rur ḇesren Ḇyeja fa ifnoḇek Au fa wafasnai rari-rari Kristen, ma nari ḇeaski syadi wer. Yesus fyasnaibos fandun kaku fa kofrur ḇepon insama kun aski fyor ikofen, ”Inja rofyor, wun farsarser ḇena ḇe rokef farsarser fa bukfarser, ḇape kwara smai naek ḇedi imsor au, rwir farsarser ḇena ro ḇarpon rokef farsarserya ma rwa bedasi ḇepon kuker naek bedi resari, raimnai insape kwaḇer ma buk farsarser ḇena.”—Matius 5:23, 24.
Yahwe rur ḇesren Ḇyeja ifnoḇek Au fa wafasnai rari-rari Kristen, ma nari ḇeaski syadi wer
18, 19. Rosai ḇefnai fa snonkaku Kristen siryaḇ rofyor sismai wayam?
18 ”Aski isya faro mko, rofyor skoryae mko ma sifrur kandera mko ma sonef mko kuker wos ḇeḇor ḇeḇyeḇa snar Aya.” Rosai knam ro Yesus wos ḇyanane? Ikofen wer, ”Mkoryaḇ ma mkomarisen, snar ḇaḇyak mkoḇena naba ro boiyas, snar rarirya kako sifrur kandera kwar faro nabi-nabi ḇepon mko sya.” (Matius 5:11, 12) Rofyor siprer manwawan sya ma siwan si fa sḇaryas awer, ”sibur kankain [karkara agama] ani kuker raryaḇ ḇeba”. Kakuḇae, na simarisen ḇa rofyor siprer si. Ḇape siryaḇ ”snar skara kwar sikako sakḇe kandera ma san anonef snar snonsnon Yesus”.—Farfyar 5:41.
19 Yahwe kawasa Ḇyesya ro baboine sifarmku kuker raryaḇ rofyor sewayam si snar Yesus snonsnon ḇyedi. (Wasya Yakobus 1:2-4.) Raris manwawan sya, na kakmarisen ḇa rofyor koḇekandera ḇaido sewayam ko. Mboi kosoasuser pdef faro Yahwe ido, nari ḇyuk ḇe ko ḇaḇeḇri kofandun fa kofarmku. Kokarapan rosai ḇekur Henryk Dornik ma eba ḇyedi. Ro Agustus 1944, sisun su ḇe kamp konsentrasi. Ḇewayam su ansya soḇe, ”Jadi fa kofrowes su fa sufrur roi ono ḇa. Sumarisen syadi fa sumar ḇe martir.” Henryk doḇe, ”Kaku ya yamewer yamar ḇe martir indi. Mboi ayama yamkak ḇa fa yaḇekandera snar ine syowi ḇeba fa yasoasuser faro Yahwe I, ma naine nun aski kaku ḇe aya.” Ikofen wer, ”Nadi faswef nafnoḇek aya fa yafanam syadi ḇe Yahwe I, ma fyasnai kaku ima Manḇeḇuk fafnoḇek yakyar ya.”
20. Rosai ḇefnai fa koḇeaski fa kofarmyan ”Allah ḇeaski”?
20 Rofyor Yahwe ”Allah ḇeaski” imarisen faro ko ido, nari kosmai aski fafisu sewayam ko, kina koḇesya sidwarek ko, kodufe ḇaido koḇe mansar binsar kwar. (1 Timotius 1:11) Na koḇeaski kako snar Allah koḇedi ”ipok isrer ḇa”. Ikofenḇadir asas ḇepyum nabor ḇe ko. (Titus 1:2) Fafisu Yahwe ifrur mnis asas Ḇyena kam, nari koswarepen samswen ḇekur ko ro baboine werḇa. Kaku ya, moḇsa kankenem ro Firdaus isnai rai ma aski ḇeba kaku nari kosmai na, kopok kowasen na ḇa! Imbo, ’nari kosmai kaku marasrisen ḇeba snar ḇaḇeaski ḇebor’.—Mazmur 37:11.