Ausya Nwa Yahwe Karkara Ḇyena Ke?
”Buk mankundaw fa Allah ifrur fa babo wer, insa beḇesadwer.”—ROMA 12:2.
1, 2. Fafisu kosur pdef ro kakyar ya, rosai nari kofarkor ya? Fasnai fawar oso.
WAWASENPAN snonkaku oso ḇyuk roi ḇepyum faro roma mkun oso. Roma mkun ani sinan ḇyesuya sukofen yoḇ i, ”Wakofen kasumasa.” Ifrur rarirya, snar suwan i kwar fa ifrur na. Mboi, rofyor roma mkun ani iba muryase, na insape ifawi kaku rosai ḇefnai fa sinan ḇyesuya suwan i fa ikofen kasumasa fafisu ḇesesya sifrur roi ḇepyum yoḇ i. Mura ido, na mankundi ifawi ikofen kasumasa ḇe ḇesesya snar fyarkor kwar.
2 Komnis rarirya kako. Rofyor kofarkor kakaku ya kwar, kofawi fandun kaku fa kosouser Yahwe parenta Ḇyena. Mboi, fafisu kosur pdef ro kakyar ya, kofarkor nabor Yahwe karkara Ḇyena wer, roi imarisen ma imarisen ḇa na, ma moḇsa myam roi nakam rai. Rofyor korir Yahwe karkara Ḇyena nfara ko fafisu kofrur snemuk ma rosai kofrur na ido, ine nfasnai kona karkara Ḇyena.
3. Rosai ḇefnai samswen fa kokara raris moḇ Yahwe kyara raya?
3 Komarisen fa kokara raris Yahwe karkara Ḇyena. Mboi fyorno ido samswen fa kokara raris moḇ kyara raya, snaro koine snonkaku ḇenapes ḇa kaker. Imnis raris, kofawi rariso Yahwe mamam Ḇyena faro kenem ḇesren, nana arasai, fararur ḇaḇeḇaryas, sḇuk sasar rik ya, ma eḇesena. Mboi na samswen ḇe ko fa kofawi rosai ḇefnai fa myam na ryariri. Inja, moḇsa na kofarkor fa kokara raris Yahwe karkara Ḇyena rai? Ma rariso nane nafnoḇek ko fa kofrur roi ḇekaku ro kirine ma rasras naiwama?
NYAN FA KONA ALLAH KARKARA ḆYENA
4. Kofadwer karkara koḇena ima kyur ḇe rosairi?
4 Wasya Roma 12:2. Ro mnuk ine, manwawan Paulus fyasnaiḇair rosai fandun fa kofrur na insama kokara raris Yahwe karkara Ḇyena. Doḇe fandun fa ’koso awer nyan famfnom ro supswan ine’. Raris kofarkor kwar ro farkarkor ḇepon ya, ine kyurfasnai fandun fa kopampum karkara ma kenem ḇero dunya ine. Mboi Paulus ikofen kako fandun fa kofadwer karkara koḇena. Ine fyasnai fandun fa kofarkor Refo, kofawi karkara Ḇyena, kokarauser na, ma kosewar fa kona karkara Ḇyena.
5. Fasnaiḇairpan kowasya ima iḇese ro kofarkor.
5 Kofarkor ima kowasya fasawsaw ḇaido kosrik kankarem faro fakfuken na monda ḇa. Rofyor kofarkor, kokara roi kowasya na nfarkor ko manseiso Yahwe I, rosai ifrur na, ma moḇsa kyara rai. Kosewar fa kofawi rosai ḇefnai fa Yahwe iwan ko insama kofrur roi ono ma koḇinkwanbur roi ḇese. Kokara kako rosai kofandun na fa kofadwer kenem ma karkara koḇena. Kakuḇae, na kopok fa kokarauser roi nane kam ḇa rofyor kofarkor. Mboi, na ipyum kaku fa koḇuk oras kerno koḇukifarkor na fa kokarauser rosai kowasya na.—Mazmur 119:97; 1 Timotius 4:15.
6. Kokarauser Allah Wos Ḇyena ras ḇe ras ido, rosai nari kosmai ya?
6 Kokarauser Allah Wos Ḇyena ras ḇe ras ido, nari kosmai roi ḇepyum kaku. Koḇuk kakakyar ḇe mankunko snar Yahwe karkara Ḇyena namnis kaku. Na kofawi moḇsa Yahwe myam roi nakam raya, rarirya kakmarisen faro mamam Ḇyena. Inja, kofadwer karkara koḇena ma kona mamam ḇebabo. Fawawas mura, na kona Yahwe karkara Ḇyena.
KARKARA KOḆENA NAWYAE ROSAI KOFRUR NA
7, 8. (a) Rariso Yahwe myam nana arasai na rai? (Mam sonin ro randak artikel ine.) (b) Komam nana arasai raris Yahwe mamam Ḇyedi ido, rosai nari ḇe roi ḇefandun kaku ḇe ko?
7 Karkara koḇena nawyae roi kofrur na. (Markus 7:21-23; Yakobus 2:17) Mkorama kawos roi ḇeḇeso ḇefasnaibos roi nane. Oser ya, ro farfyar ḇekur Yesus kaparpar ḇyedi, nfasnai kaku Yahwe mamam Ḇyena faro nana arasai na. Allah mankundi kyinfir Yusuf ma Maria, ḇena nana nabor ḇa ansuya fa sumamfaduru Roma Ḇyedi. (Imamat 12:8; Lukas 2:24) Rofyor Maria kyapar Yesus i, ”ḇyeifa ḇyarek ro sayer dombasya sananroya, snar skosma moḇo ḇa ro rum seryar roya”. (Lukas 2:7) Yahwe imarisen ido, na myam mnis insama Maria kyapar Yesus i ro moḇ ḇepyum syadi. Mboi imarisen Yesus iba ro kina ḇefakapon samsyom faro Allah. Iso roi ḇefandun kaku faro Yahwe I.
8 Farfyar ḇekur Yesus kaparpar ḇyedine nfarkor ko rariso Yahwe myam nana arasai na raya. Sinan sino sisya simarisen romawa sesya sna nana arasai ḇepyum. Mboi, nane nafnai fa romawa sesi wis sena kuker Yahwe I namuk. Nasnaibos, Yahwe myam wis koḇena kuker I ḇe roi ḇefandun syadi. Wakmarisen nwa Yahwe mamam Ḇyedi faro roi ine ke? Rosai ḇefasnai ro fararur Bena?—Wasya Ibrani 13:5.
9, 10. Moḇsa na kofasnai komam snonkaku ḇefrur karkar ḇesesya imnis Yahwe mamam Ḇyedi rai?
9 Roi ḇesena iso rariso Yahwe myam snonkaku ḇefrur fa snonkaku ḇese skarkar, nafnai fa ḇesesya sifrur sasar ḇaido sfarmyan ḇe Yahwe werḇa. Yesus doḇe, ”Mansei ḇefarkor ninyan oso ro fandu romawa kasun ḇekyar aya sine, ipyum syadi sfes karui ḇeba ro sasuri ḇo simsaweri ro soren.” (Markus 9:42) Wos nane npakrek kaku! Kofawi Yesus ima imnis Kmari. Inja kokyar Yahwe na imewer kaku rofyor oso ifrur karkar Yesus manfamyan oso ḇyesi.—Yohanes 14:9.
10 Komam snonkaku ḇefrur karkar ḇesesya imnis Yahwe ma Yesus mamam suḇena ke? Rosai ḇefasnai ro fararur koḇena? Imnis raris, imbude kosansun ma kofamankor ko ro nyan komarisen na. Mboi rosai na kofrur rofyor roi kokinfir na nafnai fa ḇeḇeso ro sidang simarisen ḇa ḇaido ḇesesya sna karkara ḇeḇyeḇa yoḇ ko? Saswar koḇena faro naek srar sya nari nadif ko fa korir roi komarisen na ke?—1 Timotius 2:9, 10.
11, 12. Rofyor kayin rosai Yahwe dayin na ma kofarmku mankunko ido, rariso nane nekadaunwarek ko rai?
11 Roi ḇekyor ya, Yahwe dayin roi ḇekaku ḇa na. (Yesaya 61:8) Kakuḇae, Yahwe ifawi fyorno ido samswen ḇe ko fa kofrur roi ḇekaku kukro konapes ḇa kaker. Mboi, imarisen kayin roi ḇeḇyeḇa na raris I. (Wasya Mazmur 97:10.) Kokarauser rosai ḇefnai fa Yahwe dayin roi ḇeḇyeḇa na ido, nari nafnoḇek ko fa kona mamam Ḇyena ma nasambraḇser ko fa komewer kofrur roi ḇeḇyeḇa na.
Refo ikofenḇair snai ḇe ko ḇa mboi kofawi roi ono nama nsasar nairi
12 Kayin roi ḇeḇyeḇa na ido, rofyor Refo ikofenḇair snai ḇe ko ḇa mboi kofawi roi ono nama nsasar nairi. Imnis raris, roi ḇeḇyeḇa oso snonkaku ḇebor sifrur ro baboine, sap i ḇe ”fayaryer ro wesop” (lap dance). Sino skara ine imnis kuker sifrur farḇakḇuk kuker sumin sesi ḇa, inja soḇe inema roi ḇeḇyeḇa risyaḇa.a (Mam fasfas kasun ro sop.) Ḇape naiso moḇ Yahwe kyara na ke? Koswarepen, Yahwe dayin roi ḇeḇyeḇa nakam. Inja mkorama koḇinkwanbur roi ḇeḇyeḇa na kuker kofarmku mankunko ma kayin rosai Yahwe dayin na.—Roma 12:9.
KOKARA RO KIRINE ROSAI NARI KOFRUR RO RAS NAIWAMA
13. Rosai ḇefnai fa ro kirine fandun fa kokara rariso Yahwe mamam Ḇyena faro roi ono?
13 Rofyor kofarkor, fandun fa kokara rariso Yahwe mamam Ḇyena faro roi ono snar nane nafnoḇek ko fa kofrur snemuk ḇepyum. Rarirya, koro fafisu fandun fa kun snemuk fasaw ido, na kopok kokandor ḇaḇeri. (Amsal 22:3) Mkorama kawos fawar ḇeḇeso ro Refo.
14. Rosai kofarkor ro nyan Yusuf kyarem Potifar swari?
14 Rofyor Potifar swari syewar fa dembuk Yusuf i, Yusuf pyampum na ḇeri. Nasnai kaku, Yusuf kyarauser kwar moḇsa Yahwe myam farḇakḇuk ya rai. (Wasya Kejadian 39:8, 9.) Yusuf ikofen ḇe Potifar swari, ”Moḇsa na yafrur sasar ḇeba ine ma yafrur sasar faro Allah I?” Ine fyasnai Yusuf nya Yahwe karkara Ḇyena. Ko ido rariso? Rosai nari wafrur ya fyor min ro moḇ wafararur dembuk Au? Ḇaido rariso rofyor oso fyarem SMS ḇaido sonin ḇeḇyeḇa ḇe HP Beja?b (Mam fasfas kasun ro sop.) Napyan syadi fa kosoasuser faro Yahwe I fyor kofarkor kwar ma kona mamam Ḇyedi faro roi ono ma kun snemuk kwar rosai nari imbe kofrur ya.
15. Moḇsa na kofaduru sasoasuser koḇena pdef ḇe Yahwe I, raris snon Ibrani rikyor anskoya?
15 Komam kako farfyar ro snon Ibrani rikyor, snonsnon skoḇedi Syadrakh, Mesyakh, ma Abednego. Rofyor Raja Nebukhadnezar iwan sko fa skosyom amfyanir brawen ifrur anya, skomewer kaku. Kankarem ḇesnaibos skoḇuk ḇe raja nfasnai skokara ḇepon kwar rosai nari ḇekur sko fyor skosoasuser pdef ḇe Yahwe I. (Keluaran 20:4, 5; Daniel 3:4-6, 12, 16-18) Ro baboine ido rariso? Rosai nari kofrur rofyor bos koḇedi dor ko fa koḇuk pipi faro ras ḇeba agama ḇekaku ḇa sifrur na? Na kopok kowaf isof ro kosmai fafisu ḇeradine awer. Mboi ipyum ya ro kirine kokarauser moḇsa Yahwe myam roi ḇeradine na. Inja, rofyor koro fafisu ḇeradine ido, na napyan fa kofrur ma kokofen roi ḇekaku ya, raris snon Ibrani rikyor anskoya.
Wafarkor syadi wer, waser pyum dokumen hukum, ma wawos yoḇ dokter Bedi kwar ke? (Mam paragraf 16)
16. Rariso kofawi pyum Yahwe karkara Ḇyena na nafnoḇek ko fa kofasos ko ro fafisu ḇefandun fafnoḇek medis?
16 Kokarauser Yahwe karkara Ḇyena kako na nafnoḇek ko fa kosoasuser faro I rofyor koro fafisu ḇefandun fafnoḇek medis. Kakuḇae, kun snemuk kwar fa komewer sisun rik ro baken koḇena oroḇaido ḇar rifyak ḇefandun kaku ro rik ya ḇe baken koḇena. (Farfyar 15:28, 29) Mboi perawatan medis ḇeḇeso nefandun rik ya. Ro fafisu ḇeradine, snonkaku Kristen oser-oser na smam wos farkin ro Refo fa sun snemuk ro mankunsi. Fafisu ḇepyum risai kun snemuk ya? Fafisu koro rumḇeduf, fyor koduf, ma sidif ko fa kofrur snemuk fasaw ke? Oroḇa kaku. Kirine ḇeri iso fafisu fa kofarkor pyum kaku, koser pyum dokumen hukum ḇefasnaibos rosai komarisen na, ma kawos yoḇ dokter koḇesi.c (Mam fasfas kasun ro rop.)
17-19. Rosai ḇefnai fa ro kirine fandun fa kofawi Yahwe karkara Ḇyena faro roi nakam? Fasnai fawar oser.
17 Kokarapan, Yesus kyarem fasaw Petrus i fyor danun ḇe Yesus i, ”Manseren, . . . Roi ḇeḇesya ani ipok kyur awer au.” Nasnai kaku, Yesus kyarauser kwar roi ḇebor Allah imarisen fa ifrur na, ma ḇardadi ḇekur kankenem ma marmar ḇyedi ro supswan. Roi ifawi nane nsambraḇser i fa isoasuser pdef faro Yahwe ma ḇyuk kankenem ḇyedi fa imarwarek kokame.—Wasya Matius 16:21-23.
18 Baboine, Allah imarisen fa koḇebati kuker I ma kofrur roi ḇepyum ro ḇaḇeḇaryas ankankinem ḇeḇye. (Matius 6:33; 28:19, 20; Yakobus 4:8) Mboi, imbude sino sisya sna swaruser ḇepyum sisewar fa sifnai ko insama koryaḇ ḇa, raris rosai Petrus ifrur ḇe Yesus i. Imnis raris, imbude bos Bedi ḇyuk pipi nabor ḇe Au mboi wafawi fandun fa buk oras nabor syadi fa wafararure ma nwa oras nabor werḇa fa waso fananjur ḇaido wakḇaryas fnoḇek sidang ya. Ḇaido, wafarkor kaker ido, kwarapan guru Bansi sḇuk swaf ḇe Au fa rwa ḇinkwan ro rum fa wafarkor wer ro rumfarkor ḇese. Wasmai fafisu ḇeradine ido, ḇenadi, wafarkor pyum syadi Refo ya, ma wakofen ḇe kina Bansi ḇaido penatua sya rofyor wun snemuk ḇaim ke? Ḇepyum syadi ya iso ro kirine wafawi moḇsa Yahwe myam roi nane ma nwa karkara Ḇyena. Rarirya, fyor rwo fafisu ḇeradiryana, nari roi anna nafrowes kaku Au ḇa. Wafawi pyum rosai imbe wafrur ya kukro wun snemuk kwar fa mam monda faro fararmyan Bena ḇe Yahwe I.
19 Imbude na kwara fafisu ḇesena ḇefrowespan soasuser Bena faro Yahwe I. Kakuḇae, na kopok fa kofasos ko faro fafisu nakam. Mboi fyor kokarauser Yahwe karkara Ḇyena fafisu kofarkor ro mankunko ido, nari koswarepen syadi rosai kofarkor kwar na, ma kofawi moḇsa kofrur na ro fafisu sairirya kam. Inja, rofyor kofarkor, iḇye kada kosewar fa kofawi moḇsa Yahwe myam roi nakam rai, kona karkara Ḇyena, ma kokara rariso nane nafnoḇek ko fa kun snemuk ḇepyum ro kirine ma ro ras naiwama.
YAHWE KARKARA ḆYENA MA DUNYA BABO ḆERAMA YA
20, 21. (a) Rosai ḇefnai fa nari komarisen faro ḇaḇemkei koḇena ro dunya babo ya? (b) Rariso na kona raryaḇ ro kankenem koḇena ro kirine rai?
20 Kokame kowaf kaku dunya babo ya. Ḇebor ro ko, kokyar fa kokenem fyoro ro Firdaus ro supswan ine. Ro baḇ Allah Karajan Ḇyedi, nari komkei ro dafduf ma kandera kosmai ro dunya ine. Ma kakuḇae, nari komkei kaker fa kokinfir imnis marisen mankun koḇena.
21 Mboi, ine kyurfasnai ḇa kona ḇaḇemkei ḇesyadadi. Snonkaku ḇena sne ḇemyaren sya nari sun snemuk ḇeknam ro Yahwe sasoser ma karkara Ḇyena ḇesya kwar. Ma nane nun raryaḇ ḇeba ma aski ḇebor. (Mazmur 37:11) Isof ro ras ani ryama, na koryaḇ ro kankenem koḇena ro kirine snar kona Yahwe karkara Ḇyena.
a Lap dance iso fayaryer oso, ḇefyer ya na isun sansun ḇedwarek baken ḇyena kam ḇa, ma sḇak i fa ifnak baken ḇyena fa ifrur nafsu ya deke. Na ifyer ḇo kyain ro snonkaku oso wesop ḇyedi. Rofyor badan penatua smam mnis kwar roi ine ḇe fararur farḇuk ḇeḇyeḇa ido, fandun fa sifrur panitia pengadilan. Snonkaku Kristen oso dakfrur roi ḇeradine ido fandun fa dor fafnoḇek ro penatua sya.—Yakobus 5:14, 15.
b Sexting iso sfarem SMS, sonin, ḇaido vidio ḇeḇyeḇa roro HP. Badan penatua na smam mnis roi ḇeḇesya nane, insape sna wos oser fandun fa sifrur panitia pengadilan ke roḇa. Nono ido, pamarenta sya na sḇuk samamyai faro roma inai babo ḇefrur sexting sya snar smam si ḇe pelaku kejahatan seksual. Insama wafawi nabor wer, mam ro situs jw.org/id ma wasya artikel ”Kaum Muda Bertanya—Apa yang Perlu Aku Ketahui tentang Sexting?” (Mam ro ḇar AJARAN ALKITAB > ANAK MUDA.) Ḇaido mam artikel ”Mengajar Anak tentang Bahaya Sexting” ḇero Sedarlah! November 2013, ram 4-5.
c Insama wafawi nabor wer wos farkin ḇero Refo nari ḇefnoḇek Au, mam ro syap Cara agar Tetap Dikasihi Allah, ram 246-249.