LUB NTIAJ TEB PUAS YUAV NYOB TAU MUS LI?
DEJ
YOG tsis muaj dej, txhua yam hauv ntiaj teb yuav ciaj tsis taus. Dej yog yam uas yug txoj sia. Yuav kom tib neeg thiab tej tsiaj muaj txoj sia nyob thiab muaj qoob loo noj, yuav tsum muaj hav dej, muaj dej ntws, muaj hav iav, thiab muaj dej nyob hauv nruab tiv txwv av.
Puas Yuav Muaj Dej Huv Txaus Siv?
Muaj dej nyob puv ntia qhov txhia chaw. Tiam sis raws li ib lub koom haum hais, “tsuas muaj 0.5 feem pua thiaj yog cov dej huv zoo siv xwb.” (World Meteorological Organization) Txawm yog muaj cov dej zoo siv tsawg npaum li no los yeej tseem yug tau txoj sia. Tab sis, muaj neeg ua qias tsis huv rau cov dej no thiab muaj huab cua phem, thiaj tsis muaj cov dej huv txaus rau tib neeg siv. Cov neeg txawj ntse thiaj hais tias 30 xyoo tom ntej no yuav tsis muaj dej huv txaus rau tsib txhiab plhom tus neeg siv.
Lub Ntiaj Teb Nyob Tau Mus Ib Txhis
Lub ntiaj teb yeej txawj ua kom muaj dej tas li tsis paub tu. Tsis tas li ntawd, tej av, tej tsiaj hauv hav dej, thiab lub hnub ci, tag nrho cov no ua ke pab lim dej kom huv si. Muaj pov thawj qhia tias lub ntiaj teb yeej tsim los nyob mus ib txhis.
Av muaj peev xwm tshem tau tej yam qias tsis huv uas los paug cov dej. Nyob rau tej hav iav, muaj tej yam nroj tshem tau ib hom pa hu ua nai rhau ntsees (nitrogen), tshem tau ib yam hu ua foxifau-as (phosphorus), thiab tshem tau tshuaj tua kab.
Cov kws tshawb txuj kawm tias yeej muaj tej yam hauv lub ntiaj teb txawj lim kom dej huv. Xws li thaum muaj tej yam qias tsis huv mus rau hauv cov dej uas ntws, cov dej ntws muab yam uas qias tsis huv ntawd ua kom sab. Ces muaj ib co kab me me ho ua kom tej yam qias ntawd ploj mus, dej thiaj li huv.
Cov pias deg muaj peev xwm nqus tau tej yam qias tsis huv nyob hauv dej. Cov tsiaj no tsuas siv ob peb hnub nqus xwb. Thaum lawv nqus, tseem huv tshaj li tej twj uas tib neeg tsim los lim dej.
Lub ntiaj teb yeej txawj khaws dej cia kom tsis txhob txawj tag. Qhov uas lub ntiaj teb txawj ua li no pab tau kom dej thiaj tsis yaj mus rau saum nruab ntug los sis ploj mus.
Tib Neeg Ua Dab Tsi Los Pab
Yog kho tsheb kom tsis txhob los roj thiab muab tej taub tshuaj coj mus pov tseg kom yog chaw ces yuav pab tau tej dej kom nyob huv si
Cov neeg txawj ntse hais tias peb yuav tsum txawj txuag dej. Lawv kuj hais ntxiv tias yuav kom dej tsis txhob qias, peb yuav tau tshuaj ntshis seb peb tej tsheb puas los roj. Tsis tas li ntawd xwb, peb yuav tsum tsis txhob muab ib yam tshuaj twg pov los sis hliv rau hauv chav dej.
Cov neeg tsim ub tsim no tsim tau lub twj kom tshem tau ntsev tawm ntawm cov dej hiav txwv. Lawv lub hom phiaj yog ua kom muaj dej huv txaus rau tib neeg siv.
Txawm li los, qhov uas tshem ntsev tawm ntawm dej hiav txwv siv nyiaj siv txiaj tag ntau heev thiab siv hluav taws xob ntau dhau. Thiab hauv ib zaj xov xwm uas tawm xyoo 2021, lub koom haum ntiaj teb UN (United Nations) hais tias sawv daws yuav tau siv dag siv zog tshaj ob npaug kom thiaj muaj dej huv txaus haus.
Muaj Kev Cia Siab Li Cas Hauv Phau Vajlugkub?
‘Vajtswv yog tus nqa tej dej hauv ntiaj teb no mus thiab tso ua nag los rau lub ntiaj teb. Vajtswv tso nag hauv tej tauv huab los rau neeg ntiaj teb.’—Yauj 36:26-28.
Vajtswv tsim kom lub ntiaj teb muaj dej tsis paub tu.—Tej Lus Qhia 1:7.
Yog Vajtswv twb tsim lub ntiaj teb kom txawj lim thiab tu kom muaj dej huv si rau peb siv, ces txawm tib neeg yuav ua qias tsis huv rau tej dej los peb yeej tso siab tau tias Vajtswv muaj peev xwm ua kom dej rov huv tau. Mus saib zaj “Vajtswv Cog Lus Tias Lub Ntiaj Teb Yuav Nyob Mus Li,” uas nyob sab 15.