ZAJ KAWM 52
Pab Lwm Tus Thaum Lawv Raug Kev Nyuaj Siab
“Yog muaj tej yam uas koj pab tau lwm tus, cia li pab tsis txhob muab khaws cia.”—PAJLUG 3:27.
ZAJ NKAUJ 103 Cov Txwj Laus
ZAJ NO THAM TXOG DAB TSI?a
1. Feem ntau Yehauvas teb nws cov tib neeg tej lus thov li cas xwb?
KOJ puas paub tias Yehauvas yuav siv koj mus pab lwm tus thaum lawv quaj hu thov txog nws? Txawm tias koj yuav yog ib tug txwj laus, ib tug tub leg num, ib tug tho kev, ib tug tshaj tawm hauv lub koom txoos, ib tug laus, ib tug hluas, ib tug kwv tij los sis nkauj muam, Yehauvas yuav siv koj. Thaum Yehauvas ib tug tib neeg quaj hu thov nws pab ces nws yuav tshoj cov txwj laus los sis cov ntseeg ib tug twg los mus “txhawb” tus ntawd lub zog. (Kaulauxais 4:11) Peb yeej txaus siab hlo cia Yehauvas siv peb mus pab cov kwv tij nkauj muam yam li no. Tej zaum kuj zoo rau peb mus pab lawv thaum muaj kab mob kis, muaj xwm txheej los sis raug tsim txom.
PAB LWM TUS THAUM MUAJ KAB MOB KIS
2. Vim li cas thaum muaj kab mob kis ho nyuaj rau peb pab lwm tus?
2 Thaum muaj kab mob kis, yeej tsis yooj yim rau peb mus pab lwm tus. Xws li peb twb xav xav mus saib peb cov phooj ywg los peb mus tsis tau tsam sib kis mob. Peb xav caw cov uas raug kev txom nyem tuaj noj ib pluag mov los peb caw tsis tau ib yam nkaus. Peb yeej muaj lub siab xav pab lwm tus los peb tsev neeg twb muaj peb kev nyuaj siab txaus peb ev lawm. Txawm li ntawd los peb yuav tau pab peb cov kwv tij nkauj muam. Yog peb ua li no, Yehauvas yuav txaus siab heev rau peb. (Pajlug 3:27; 19:17) Ua li muaj tej twg peb pab tau?
3. Peb khaws tau cov txwj laus hauv Dawb lub koom txoos tus yam ntxwv li cas? (Yelemis 23:4)
3 Tej yam cov txwj laus ua tau. Yog tias koj yog ib tug txwj laus, nrog cov nyob hauv lub koom txoos sib raug zoo. (Nyeem Yelemis 23:4.)b Dawb uas yog tus muam hauv zaj kawm tag los no hais tias, “Cov txwj laus nyob hauv kuv pawg mus qhia Vajlugkub, yeej nrog kuv thiab lwm tus mus qhia Vajlugkub thiab mus ua si ua ke.”c Vim cov txwj laus ncawg cov nyob hauv lub koom txoos, lawv thiaj pab tau Dawb thaum muaj tus kab mob khaus viv-19 (COVID-19) los raug thiab nws tsev neeg ib txhia tau tag sim neej lawm.
4. Vim li cas cov txwj laus ho pab tau Dawb, thiab peb khaws tau li cas?
4 Dawb hais tias, “Vim kuv paub cov txwj laus zoo zoo, thiaj yooj yim rau kuv qhib siab qhia kuv tej kev txhawj xeeb rau lawv.” Cov txwj laus khaws tau li cas? Ua ntej yuav muaj ib yam xwm txheej twg, cov txwj laus yuav tau nrog cov uas nyob hauv lub koom txoos sib raug zoo. Yog muaj kab mob kis es koj mus cuag tsis tau cov kwv tij nkauj muam tim ntsej tim muag, nrhiav lwm txoj hau kev kom cuag tau lawv. Dawb hais ntxiv tias, “Tej thaum mas tib hnub xwb, ob peb tug txwj laus kuj hu tuaj rau kuv los sis ntaus ntawv hauv xov tooj tuaj rau kuv. Cov txwj laus kuj muab tau qho nqe Vajlugkub mas txhawb tau kuv kawg li tab txawm kuv twb paub cov nqe Vajlugkub ntawd lawm.”
5. Yuav ua li cas cov txwj laus thiaj li paub tias cov kwv tij nkauj muam tu ncua dab tsi thiab yuav pab lawv li cas?
5 Muaj ib yam uas koj yuav pab tau cov kwv tij nkauj muam yog ua zoo nug seb lawv tseem tshuav qhov twg tsis txawm peem. (Pajlug 20:5) Tej zaum yuav zoo rau koj nug lawv li no tias: Nej puas muaj zaub mov, tshuaj thiab lwm yam txaus kom tau noj tau siv? Nej puas tseem muaj hauj lwm ua los sis puas muaj nyiaj txaus them vaj them tsev? Nej puas xav tau ib tug twg pab nej mus hais seb nom tswv puas pab tau nej li cas? Hais txog Dawb, cov kwv tij nkauj muam kuj pab qho yam kom nws tau siv. Tiam sis qhov uas txhawb tau nws lub zog tshaj plaws yog cov txwj laus hlub tshua txog nws thiab muab qho nqe Vajlugkub los pab nws. Nws hais tias: “Cov txwj laus thov Vajtswv pab kuv. Txawm kuv tsis nco qab tej uas lawv hais lawm los kuv yeej nco ntsoov qhov uas lawv txhawb tau kuv lub zog. Tej no zoo cuag li Yehauvas hais rau kuv tias, ‘Tsis yog koj ib leeg xwb.’”—Yaxayas 41:10, 13.
Tus kwv tij uas coj zoo siab kawg li thaum nws hnov sawv daws tsa tes teb tom kev sib txoos thiab hnov tus kwv tij uas muaj mob teb saum huab saum cua (Saib nqe 6)
6. Txhua tus hauv lub koom txoos sib pab li cas? (Saib daim duab.)
6 Tej yam lwm cov ua tau. Peb kheev cia cov txwj laus ua cov saib xyuas cov kwv tij nkauj muam hauv lub koom txoos. Tiam sis Yehauvas xav kom txhua tus sib txhawb thiab ib leeg pab ib leeg. (Kalatias 6:10) Txawm peb ua tsis tau ntau los pab ib tug neeg muaj mob los, peb pab qho me ntsis xwb twb txhawb tau tus ntawd lawm hov ntau. Txawm yog ib tug me nyuam yaus xwb los yeej sau tau los sis kos tau duab xa mus txhawb ib tug kwv tij twg. Tej zaum ib tug hluas kuj pab khiav hauj lwm rau ib tug muam. Los sis lwm cov hauv lub koom txoos kuj ua zaub mov nqa mus rau ib tug kwv tij nkauj muam uas muaj mob. Nco ntsoov tias thaum muaj kab mob kis, txhua tus hauv lub koom txoos yeej xav tau kev txhawb zog. Tej zaum tom qab kev sib txoos, zoo rau peb nyob ib pliag xwv thiaj tau nrog sawv daws sib txuas lus me ntswb me ntsis, tsis hais saum huab saum cua los sis tim ntsej tim muag. Tsis tas li ntawd, cov txwj laus los kuj xav kom lwm tus txhawb lawv lub zog thiab. Thaum muaj kab mob kis mas lawv khwv kawg nkaus li. Tau muaj ib txhia sau ntawv qhia rau cov txwj laus tias lawv ris cov txwj laus txiaj ntsig heev. Cia peb ua peb feem es ib tug “txhawb ib tug zog, thiab ib tug pab ib tug.”—1 Thexalaunikes 5:11.
PAB LWM TUS THAUM MUAJ XWM TXHEEJ
7. Muaj li cas tom qab ib qho xwm txheej twg?
7 Ib ntsais muag xwb, ib qho xwm txheej yeej hloov hlo yus lub neej. Muaj ib txhia plam lawv tej cuab txhiaj cuab tam, vaj tse los sis cov neeg uas lawv hlub poob rau kev ploj tuag. Tej yam zoo li hais no kuj los raug peb cov kwv tij nkauj muam thiab. Ua li peb ho pab tau lawv li cas?
8. Cov txwj laus thiab cov txiv tsev yuav tau ua li cas ua ntej muaj xwm txheej?
8 Tej yam cov txwj laus ua tau. Cov txwj laus, kav tsij pab cov uas nyob hauv lub koom txoos npaj ua ntej muaj xwm txheej los raug. Qhia rau lawv seb yuav ua li cas rau li cas thiab kom nco ntsoov hu rau cov txwj laus. Mab uas yog tus muam hauv zaj kawm tag los no hais tias: “Peb cov txwj laus cev ib zaj lus qhia txog tej uas lub koom txoos cheem tsum. Lawv hais tias lub caij ntawd muaj hluav taws kub toj kub pes. Yog tej nom tswv kom peb khiav tawm ces peb yuav tau tawm tam sid.” Tsib lub lim tiam tom qab cov kwv tij qhia li no tas, txawm muaj hluav taws los kub rau lawv thaj tsam. Thaum tsev neeg pe hawm Vajtswv ua ke, cov txiv tsev yuav tau qhia kom txhua tus hauv lub cuab lub yig npaj li cas rau li cas. Yog txhua tus hauv lub cuab yig npaj zoo zoo lawm ces sawv daws yuav muaj lub siab tus thaum xwm txheej los raug.
9. Cov txwj laus yuav tau npaj ua ntej thiab tom qab muaj xwm txheej li cas?
9 Yog tias koj yog ib tug kwv tij uas saib xyuas ib pawg mus qhia Vajlugkub, ua zoo saib kom muaj sawv daws hauv koj pawg tej xov tooj thiab chaw nyob ua ntej muaj xwm txheej los raug. Thaum koj muab sau los sis ntaus tseg cia lawm, ib sij rov mus muab xyuas ib zaug seb tej xov tooj thiab chaw nyob puas tau hloov li cas. Ua li no ces thaum muaj xwm txheej los raug, koj thiaj hu tau lawv thiab muab xa mus rau tus dhia haujlwm ntawm pab txwj laus ces nws thiaj muab xa tau rau tus saib xyuas thaj tsam. Yog sawv daws sib koom tes ua li no, txhua yam thiaj ntws tau zoo zoo. Tom qab muaj hluav taws kub Mab lawv thaj tsam, tus saib xyuas thaj tsam nyob tau 36 txoos teev tsis tsaug zog vim nws npaj seb cov txwj laus yuav ua li cas rau li cas hos cov txwj laus hu mus nug 450 tus kwv tij nkauj muam seb lawv noj nyob li cas. (2 Kauleethaus 11:27) Thaum ua li no, cov uas xav tau chaw nyob thiaj muaj chaw mus nyob.
10. Vim li cas cov txwj laus ho xam pom tias mus txhawb cov ntseeg ho tseem ceeb? (Yauhas 21:15)
10 Cov txwj laus tes hauj lwm yog muab Vajtswv Txoj Lus coj mus txhawb cov kwv tij nkauj muam thiab cov uas muaj kev nyuaj siab ntxhov plawv. (1 Petus 5:2) Thaum muaj xwm txheej los raug, cov txwj laus yuav tau saib xyuas seb cov kwv tij nkauj muam puas noj qab nyob zoo, muaj zaub mov noj, muaj khaub ncaws hnav, thiab muaj lub chaw nyob. Tom qab tej xwm txheej dua tau ob peb lub hlis lawm los cov kwv tij nkauj muam haj tseem ntxhov siab hnyo thiab lawv kev ntseeg los qaug zog zis ces cov txwj laus yuav tau mus txhawb lawv lub zog. (Nyeem Yauhas 21:15.) Helaus (Harold) uas yog ib tug ntawm Pab Uas Saib Xyuas Ib Ceg mus ntsib coob leej ntau tus kwv tij nkauj muam uas raug xwm txheej. Nws hais tias: “Yeej yuav lauj sij hawm ntev me ntsis lawv lub neej thiaj rov qab zoo li qub. Txawm lawv rov ua neej li qub lawm los lawv yeej ras duj dheev txog cov uas nruam sim, tej cuab txhiaj cuab tam uas lawv plam los sis qhov xwm txheej ntawd. Thaum lawv xav txog tej no yuav ua rau lawv quaj los, tsis los kua muag. Qhov no tsis tau txhais hais tias yog lawv tsis muaj kev ntseeg tiam sis lawv tsuas yog neeg muaj roj muaj ntshav xwb.”
11. Tej cuab yim neeg uas raug xwm txheej xav tau kev pab li cas?
11 Cov txwj laus yuav tau coj raws li nqe Vajlugkub uas hais tias “nrog cov uas quaj, quaj.” (Loos 12:15) Cov txwj laus yuav tau hais lus txhawb cov uas raug xwm txheej tias Yehauvas thiab cov kwv tij nkauj muam yeej hlub tshua lawv kawg li. Tsis tas li ntawd, cov txwj laus yuav tau pab tej cuab yim neeg uas raug xwm txheej kom rau siab ntso thov Vajtswv, kawm Vajlugkub, mus kev sib txoos, thiab mus qhia Vajlugkub. Cov txwj laus yuav tau txhawb cov niam txiv kom pab lawv cov me nyuam xav txog tej yam uas xwm txheej rhuav tsis tau. Xws li qhia rau cov me nyuam tias Yehauvas yeej yuav nrog nraim lawv ib yam li ib tug phooj ywg kwv luag thiab yuav pab lawv. Tsis tas li ntawd, piav rau cov me nyuam tias lawv kuj muaj ib tsoom kwv tij nkauj muam nyob thoob plaws ntiaj teb tos tsis hnyu yuav pab lawv.—1 Petus 2:17.
Koj puas pab tau yog muaj xwm txheej nyob tsis deb tsis ze? (Saib nqe 12)f
12. Tej yam uas lwm tus pab tau thaum muaj xwm txheej yog dab tsi? (Saib daim duab.)
12 Tej yam lwm cov ua tau. Yog muaj xwm txheej nyob tsis deb tsis ze, nug cov txwj laus seb koj pab tau yam twg. Tej zaum koj kuj pab qhib vaj qhib tsev rau cov uas raug xwm txheej los sis cov uas pab ua vaj ua tsev rau lub koom haum tau so. Tej zaum koj kuj pab xa zaub mov thiab khoom ub khoom no rau cov raug xwm txheej tau siv. Yog tias ho muaj xwm txheej nyob ntuj ncua kev deb lawm los koj haj tseem pab tau tib yam nkaus. Koj kuj thov tau Vajtswv mus pab lawv. (2 Kauleethaus 1:8-11) Koj kuj muab tau dej siab mus pab tes hauj lwm thoob qab ntuj. (2 Kauleethaus 8:2-5) Yog koj mus pab tau rau ntawm qhov chaw muaj xwm txheej, nug cov txwj laus seb koj mus pab tau qhov twg rau qhov twg. Yog tias lawv xaiv koj mus pab ces lawv yuav cob qhia kom koj txawj mus ua yam uas koj yuav mus pab ntawd.
PAB COV UAS RAUG TSIM TXOM
13. Nyob rau tej lub teb chaws uas txwv Yehauvas tes hauj lwm, cov kwv tij nkauj muam raug li cas?
13 Nyob tej teb chaws uas txwv Yehauvas tes hauj lwm, thaum raug kev tsim txom mas yeej tsis yooj yim kiag li. Cov kwv tij nkauj muam uas nyob rau tej lub teb chaws li no kuj khwv tsis tau los koob lub cuab lub yig, muaj mob muaj nkeeg, thiab cov uas lawv hlub kuj tau tag sim neej. Vim tej nom tswv txwv Yehauvas tes hauj lwm, ua rau cov txwj laus mus cuag los sis nrog tsis tau cov uas xav tau kev txhawb zog sib txuas lus. Nruas uas yog tus kwv tij hauv zaj kawm tag los no yeej pom li no. Muaj ib tug muam nyob hauv nws pawg mus qhia Vajlugkub yeej txom nyem nyiaj txiag los nws haj tseem ua tsheb sib nraus. Nws yuav tau mus phais mob, thiab mus ua tsis tau hauj lwm. Vim nom tswv txwv Yehauvas tes hauj lwm thiab muaj kab mob kis ces cov kwv tij ua npaum li lawv ua tau los mus pab nws thiab Yehauvas yeej paub tias nws raug tej yam no.
14. Cov txwj laus tso siab li cas rau Yehauvas?
14 Tej yam cov txwj laus ua tau. Nruas thov Yehauvas thiab ua npaum li nws ua tau los mus pab. Ces Yehauvas txawm tshoj cov nyob hauv lub koom txoos siab los pab tus muam ntawd. Ib txhia kuj pab thauj tus muam ntawd mus saib kws tshuaj. Hos ib txhia muab nyiaj pab nws. Yehauvas yeej saib xyuas nws thiab ua rau cov kwv tij nkauj muam siab kom pab tej uas nws xav tau kev pab. (Henplais 13:16) Yog li ntawd thaum Yehauvas tes hauj lwm raug txwv, cov txwj laus yeej nug tau kom lwm tus pab thiab. (Yelemis 36:5, 6) Tiam sis qhov tseem ceeb tshaj yog tso siab plhuav rau Yehauvas. Nws yeej yuav pab kom nej mus pab tau cov kwv tij nkauj muam.
15. Thaum raug kev tsim txom, yuav ua li cas peb thiaj sib koom siab?
15 Tej yam lwm cov ua tau. Thaum Yehauvas tes hauj lwm raug txwv, tej zaum peb yuav tau sib ntsib ua tej pawg me me. Yog li ntawd, peb yuav tau muaj kev sib haum xeeb. Nco ntsoov tsis txhob sib tawm tsam tiam sis tsuas tawm tsam Xatas xwb. Yog muaj kev tsis sib haum xeeb rau qhov twg, kav tsij muab kho kom sai li sai tau los sis tsis txhob muab khaws chim. (Pajlug 19:11; Efexus 4:26) Ib leeg cia li txaus siab hlo mus pab ib leeg. (Titus 3:14) Qhov uas sawv daws sib hloo ntso pab tus muam hais tas los no, pab tau nws pawg mus qhia Vajlugkub sib raug zoo cuag li ib tse neeg.—Phau Ntawv Nkauj 133:1.
16. Raws li Kaulauxais 4:3, 18, peb pab tau cov kwv tij nkauj muam uas raug tsim txom li cas?
16 Txawm nom tswv txwv Yehauvas tes hauj lwm los haj tseem muaj txhiab txhiab leej kwv tij nkauj muam teev tiam Yehauvas. Ib co raug kaw yeeb vim yog lawv txoj kev ntseeg. Zoo rau peb thov Yehauvas pab lawv, lawv tsev neeg, thiab pab cov uas phoom lawv txoj sia kom mus txhawb tau cov kwv tij nkauj muam uas raug kaw. Cov uas phoom lawv txoj sia txhawb kom cov kwv tij nkauj muam raug kaw tso siab rau Yehauvas, lawv nqa khoom mus rau cov raug kaw tau siv, thiab pab cov raug kaw hais lawv tshaj plaub.d (Nyeem Kaulauxais 4:3, 18.) Nco ntsoov tias nej tej lus thov yuav pab tau cov kwv tij nkauj muam no.—2 Thexalaunikes 3:1, 2; 1 Timautes 2:1, 2.
Koj yuav pab koj tsev neeg npaj ua ntej raug kev tsim txom li cas? (Saib nqe 17)
17. Koj yuav npaj ua ntej raug kev tsim txom li cas?
17 Zoo rau koj tsev neeg npaj ua ntej muaj kev tsim txom. (Tes Haujlwm 14:22) Tsis txhob xav txog tej yam phem uas yuav los raug nej tiam sis tsav nej txoj kev sib raug zoo nrog Yehauvas thiab txhawb kom nej cov me nyuam ua li ntawd. Yog muaj tej lub sij hawm koj ntxhov siab, qhib siab lug thov Yehauvas. (Phau Ntawv Nkauj 62:7, 8) Nrog koj tsev neeg sib txuas lus seb vim li cas nej ho tso siab tau rau Yehauvas.e Zoo tib yam li nej npaj ua ntej xwm txheej los raug, qhov uas nej npaj ua ntej muaj kev tsim txom thiab qhia kom nej cov me nyuam tso siab rau Yehauvas, yuav pab kom lawv muaj siab tus thiab ua siab tawv.
18. Peb lub neej tom hauv ntej yuav zoo li cas?
18 Vajtswv txoj kev siab tus yuav pab kom peb tsis txhob txhawj ntshai. (Filipis 4:6, 7) Nws txoj kev siab tus yuav pab kom peb lub siab tswm tab txawm muaj kab mob kis, xwm txheej, thiab raug kev tsim txom. Nws yuav siv cov txwj laus los txhawb peb. Nws kuj tshoj peb ib leeg kom pab ib leeg. Zoo rau peb npaj ua ntej kev sim siab yuav los raug yav tom ntej xws li lub sij hawm uas “muaj kev txom nyem loj kawg nkaus.” (Mathais 24:21) Lub sij hawm muaj kev txom nyem ntawd, peb yuav tau nyob sib haum xeeb thiab ib leeg pab ib leeg kom sib haum. Tom qab lub sij hawm ntawd dua tag lawm, peb yuav tsis ntxhov siab tiam sis peb yuav ua neej nyob tso siab plhuav yam li Yehauvas ib txwm xav kom peb ua.—Yaxayas 26:3, 4.
ZAJ NKAUJ 109 Txawj Sib Hlub Tuaj Nruab Siab
a Feem ntau Yehauvas siv nws cov tib neeg mus pab tej tug uas muaj kev nyuaj ntxhov plawv. Yehauvas kuj rub koj lub siab kom mus txhawb cov kwv tij nkauj muam ntseeg. Cia peb mus piav seb peb ho pab tau lwm tus rau txoj ke twg.
b Yelemis 23:4 (TT ): “‘Kuv yuav tsa cov yug yaj los kav lawv yog cov uas mob siab saib xyuas lawv thiab lawv yuav tsis ntshai li lawm, yuav tsis poob siab nthav thiab tsis muaj ib tug ploj li.’ [Yehauvas] hais li no ntag.”
c Tau muab cov npe hauv zaj no ib txhia hloov lawm.
d Ceg Npe-ee los sis lub hauv paus koom haum loj muab tsis tau cov ntaub ntawv uas sawv daws xa coj mus rau cov kwv tij nkauj muam uas raug kaw hauv tsev loj cuj.
e Mus saib Phau Tsom Faj lub 7 Hli xyoo 2019, ntawm lub ntsiab “Npaj Tamsim No Rau Kev Tsim Txom.”
f DAIM DUAB: Muaj ib khub txij nkawm nqa zaub mov rau ib tse neeg uas raug xwm txheej tau noj.