SIB THAM LUS | FAN YU
Ib Tug Kws Tsim Twj Rau Koos Pis Tawj Piav Nws Txojkev Ntseeg
THAUM DR. FAN YU kawm ntawv tiav, nws mus ua haujlwm ze lub tuam ceeb Beijing hauv Suav teb. Nws ua haujlwm rau lub koom haum China Institute of Atomic Energy. Thaum ntawd nws ntseeg tias txhua yam yog txia los xwb, tiamsis nimno Dr. Yu pom tias txojsia yuav tsum yog Vajtswv ua tus tsim. Peb tau nug txog nws txojkev ntseeg.
Thov qhia peb seb thaum ub nej tsev neeg nyob qhovtwg.
Kuv yug xyoo 1959, nyob rau lub nroog Fuzhou xeev Jiangxi, Suav teb. Thaum kuv muaj 8 xyoo xwb luag tabtom sib txeeb tebchaws ntxhov quav niab. Luag muab lub caij ntawd hu ua Cultural Revolution. Vim kuv txiv txoj haujlwm yog npaj tsim tej kev tsheb, nom tswv thiaj kom nws mus ua haujlwm deb heev hauv ib lub hav zoov. Ib xyoos nws los xyuas peb 1 zaug xwb. Kuv niam yog ib tug xibhwb qhia ntawv rau menyuam yaus, peb thiaj tau nyob hauv lub tsev kawm ntawv uas nws qhia. Xyoo 1970 peb txawm khiav mus rau lub zos Liufang uas nyob hauv koog Linchuan. Lub caij ntawd tibneeg txom nyem heev, coob tus tsis muaj txaus noj txaus haus.
Nej coj kevcai dabtsi xwb?
Kuv txiv tsis coj ib txoj kevcai dab qhuas li, nws kuj tsis koom nrog nom tswv thiab. Kuv niam coj kevcai Npus Das. Kuv ho ntseeg tias txhua yam txia los xwb vim kuv mus kawm ntawv cov xibhwb qhia li ntawd.
Vim li cas koj ho nyiam kawm lej?
Kuv nyiam kawm lej heev vim tias kev kawm lej pab tau kom kuv pom qhov tseeb txog lub ntiajteb ib ncig kuv. Tom qab tus nom Mao Tse-tung tuag xyoo 1976, kuv tau mus kawm lej hauv tsev kawm ntawv qeb siab. Kuv kawm tiav daim master thiab pib ua haujlwm tshawb nrhiav txog tej tshuab phua cov keeb atom.
Thaum koj xub nyeem phau Vajlugkub koj xav li cas xwb?
Xyoo 1987 kuv tuaj kawm ntawv qeb siab hauv Texas A&M University, tebchaws U.S.A., kom tau daim ntawv doctor. Kuv hnov tias tibneeg Amelikas ntseeg Vajtswv thiab nyiam phau Vajlugkub heev, thiab hnov tias phau Vajlugkub muaj tswvyim zoo heev uas pab tau lub neej. Kuv thiaj pib nyeem phau Vajlugkub.
Tej uas kuv nyeem yeej pab tau kuv lub neej tiag. Tiamsis tshuav ntau yam kuv tsis to taub, kuv cia li tso tseg lawm.
Ua li cas koj ho rov nyeem Vajlugkub?
Thaum wb kawm tias muaj ib tug Tswv Tsim txhua yam, wb xav tias puas muaj tiag. Kuv thiaj tshawb nrhiav ntxiv.
Xyoo 1990, Yehauvas Cov Timkhawv tuaj ntsib kuv. Lawv muab phau Vajlugkub los piav tias yav tom hauv ntej yuav muaj tej yam zoo kawg nkaus rau noob neej. Muaj ob niam txiv txawm tuaj nrog kuv kawm Vajlugkub. Kuv pojniam kuj pib kawm thiab. Thaum nws nyob Suav teb nws yog ib tug xibhwb qhia ntawv, nws los tsis ntseeg tias muaj Vajtswv li. Thaum wb kawm tias muaj ib tug Tswv Tsim txhua yam, wb xav tias puas muaj tiag. Kuv thiaj tshawb nrhiav ntxiv.
Koj tshawb nrhiav li cas?
Kev kawm lej qhia rau yus paub txog lub ntiajteb. Yus paub laij tias ua li cas thiaj muaj tej ub tej no. Yog li ntawd, kuv thiaj laij seb txojsia puas muaj peevxwm txia tau los tiag. Ua ntej ib yam yuav ciaj sia, yuav tsum muaj plhaus thees (protein). Tiamsis yog tsis muaj leejtwg tsim tej plhaus thees ntawd, nws puas txia tau los? Plhaus thees ua tau ntau yam, thiab nyob hauv tej noob ntsha muaj ntau txhiab hom plhaus thees. Kuv laij pom tias yeej txia tsis tau ib zaug li! Coob tus kuj nrhiav pom li ntawd lawm thiab. Kuv nyeem ntau phau ntawv uas qhia tias txhua yam yog txia los xwb, tiamsis tsis muaj ib phau piav tau tias ua li cas ho muaj plhaus thees, thiab ua cas ho dhos tau zoo ua luaj thiaj xeeb tau txojsia. Tej uas kuv tshawb pom no qhia rau kuv tias yuav tsum muaj ib tug Tswv Tsim xwb xwb li.
Vim li cas koj ho ntseeg tias phau Vajlugkub yog los ntawm Vajtswv?
Thaum Yehauvas Cov Timkhawv qhia Vajlugkub rau kuv, kuv pom tias phau Vajlugkub tej lus faj lem muaj tiav txhua lo. Tsis tas li ntawd xwb, thaum kuv coj raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus, yeej pab tau kuv lub neej tiag. Kuv xav tias phau Vajlugkub qub tas npaud, ua cas ho tseem muaj tej tswvyim zoo ua luaj rau peb tiam no. Kuv yim kawm yim pom tias phau Vajlugkub yeej yog Vajtswv Txojlus tiag.
Koj puas tseem ntseeg tias muaj ib tug Tswv Tsim tiag?
Ib puas tsav yam qhia rau kuv tias yuav tsum muaj ib tug Tswv Tsim xwb. Nimno kuv ua haujlwm tsim tej twj rau koos pis tawj, kuv pom tias tibneeg lub hlwb khiav tau zoo tshaj tej twj ntawd ntau npaug. Muab xav li no: Thaum peb hnov leejtwg lub suab, peb lub hlwb mloog tau tej uas nws hais. Txawm tus neeg ntawd luag, txhub, hais tsis meej, hais ib lo xwb, hais hauv xov tooj, ua suab ntxhe, thiab txawm peb hnov tsis meej los peb yeej mloog tau. Tej no yoojyim heev rau peb, tiamsis yuav kom tsim tau ib lub twj mloog tau li no mas nyuaj kawg. Tej twj zoo tshaj plaws uas mloog tau tibneeg lub suab twb zoo tsis npaum li peb lub hlwb.
Peb lub hlwb tsis yog mloog tau xwb, tiamsis kuj paub tias yog hais luag ntxhwb ntxhi los hais npau taws vog. Peb mloog tau tias nws nyob lub tebchaws twg tuaj, thiab yog peb hnov ib tug phoojywg lub suab xwb peb twb paub tias yog nws lawm. Cov kws tsim twj rau koos pis tawj tabtom nrhiav seb yuav xyaum tibneeg lub hlwb li cas xwv tej twj thiaj mloog tau tibneeg lub suab. Kuv paub tseeb tias tej uas tibneeg xyaum no twb yog lawv xyaum tej uas Vajtswv tsim ntag.