Phau Tsom Faj LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Phau Tsom Faj
LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Hmoob Dawb
  • VAJLUGKUB
  • NTAUB NTAWV
  • TEJ KEV SIB TXOOS
  • w21 Lub 6 Hli Ntuj sab 26-30
  • Kuv Muab Yehauvas Tso Ua Ntej Hauv Kuv Lub Neej

Tsis muaj yeeb yaj kiab rau yam uas koj xaiv.

Thov txim, muaj teeb meem li cas thiaj tso tsis tau tawm.

  • Kuv Muab Yehauvas Tso Ua Ntej Hauv Kuv Lub Neej
  • Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2021
  • Ntsiab Me
  • KEV TSHAJ TAWM NYOB LENPANOO
  • PEB TSIV MUS RAU LWM LUB TEBCHAWS
  • PEB TSEV NEEG TAU KEV TSAUS NTUJ
  • PIB THO KEV
  • THAUM KUV PIB XAV TXOG KUV LUB NEEJ
  • WB LUB NEEJ HLOOV LI CAS?
  • TSIV MUS RAU LWM LUB ZOS
  • KUV YEEJ TXAUS SIAB RAU KUV LUB NEEJ
Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2021
w21 Lub 6 Hli Ntuj sab 26-30

KUV LUB NEEJ

Kuv Muab Yehauvas Tso Ua Ntej Hauv Kuv Lub Neej

DIAS YANPES PIAV TXOG NWS LUB NEEJ

Thaum Dias Yanpes tseem hluas.

XYOO 1984, muaj ib tagkis thaum kuv tabtom mus ua haujlwm kuv txawm xav txog ib zaj hauv Phau Tsom Faj uas hais txog peb cov neeg zej zog pom peb zoo li cas. Kuv thiaj xav tias ua li kuv cov neeg zej zog pom kuv zoo li cas? Lawv pom kuv zoo li ib tug neeg ua haujlwm tom lub tsev tso nyiaj lossis lawv pom tias kuv yog ib tug uas ua haujlwm rau Vajtswv? Kuv paub lawv yeej pom tias kuv yog ib tug ua haujlwm tom lub tsev tso nyiaj xwb. Yog li ntawd kuv thiaj xav hais tias kuv yuav tau ua li cas. Thaum ntawd peb nyob ntawm lub nroog Kalakas tebchaws Venexila (Caracas, Venezuela) thaj tsam uas cov neeg nplua nuj nyob.

Kuv yug lub 5 Hlis tim 19 xyoo 1940 hauv lub zos Amiyoos tebchaws Lenpanoo (Amioûn, Lebanon). Ob peb xyoos tom qab ntawd peb tsev neeg tsiv mus rau lub nroog Rhipolis (Tripoli). Kuv loj hlob hauv lub nroog no. Kuv niam thiab kuv txiv nkawd muaj peb 5 tug menyuam, 3 tug ntxhais thiab 2 tug tub. Kuv yog tus tub ntxawg. Peb tsev neeg sib hlub heev vim qhov uas tseem ceeb tshaj plaws rau peb yog kawm Vajlugkub ua ke, mus tej kev sib txoos, thiab mus tshaj tawm. Kuv niam thiab kuv txiv nkawd yeej mus ua haujlwm tiamsis nkawd tsuas mus ua kom txaus los yug peb xwb.

Hauv peb lub koom txoos muaj ob peb tug uas yog cov xaiv tseg. Ib tug yog kwvtij Misees Anpav (Michel Aboud), nws yog tus coj peb pab kawm Vajlugkub ua ke. Kwvtij Misees los paub qhov tseeb thaum nws tseem nyob Nus Yauj thiab nws pib tshaj tawm txoj xov zoo hauv tebchaws Lenpanoo xyoo 1921. Kuv nco qab thaum Es thiab Nku-ees Npivawm (Anne thiab Gwen Beavor) nkawd ob viv ncaus kawm tiav Kile-a es lawv xa nkawd tuaj pab peb. Kwvtij Misees txais tos nkawd thiab pab nkawd. Thaum ntawd peb sib raug zoo heev tiamsis peb ho sib ncaim lawm. Ntev tom qab no kuv mam ntsib Es nyob Mekas teb. Kuv kuj ntsib Nku-ees thiab nws tus txiv Vefalej Kwm (Wilfred Gooch) uas ua haujlwm hauv ceg Npe-ee nyob Loodoos tebchaws Askiv thiab. Kuv zoo siab uas kuv rov pom nkawd ob viv ncaus dua.

KEV TSHAJ TAWM NYOB LENPANOO

Nyob tebchaws Lenpanoo, thaum kuv tseem yau tsis muaj Yehauvas Cov Timkhawv coob tiamsis peb yeej tsis ntshai mus tshaj tawm txawm hais tias cov thawj coj ntawm lwm txojkev ntseeg tawm tsam peb. Muaj tej yam kuv tseem nco ntsoov los txog niaj hnub no.

Muaj ib hnub kuv thiab kuv tus muam Xanam (Sana) wb mus qhia Vajlugkub rau ntawm ib lub tsev uas muaj ob peb tshooj. Txawm muaj ib tug txiv plig tuaj. Tej zaum muaj neeg hu kom nws tuaj ntag. Tus txiv plig no txawm ua kub ua heev rau kuv tus muam thiab muab nws thawb poob ntaiv raug mob. Muaj neeg hu tub ceev xwm, lawv thiaj tuaj pab kuv tus muam thiab coj tus txiv plig mus lawm. Thaum mus txog tom tsev tub ceev xwm lawv pom tias nws coj ib rab phom. Tus thawj tub ceev xwm thiaj nug nws tias: “Koj qhia kom neeg paub Vajtswv los koj qhia kom neeg ua phem?”

Muaj ib zaug peb caij ib lub npav mus qhia Vajlugkub rau ib lub zos nyob deb deb heev. Ib tug txiv plig txawm coj ib pab neeg tuaj ua phem rau peb. Lawv cem thiab txawb pob zeb rau peb, kuv txiv thiaj raug mob ntsej muag lo ntshav tag. Kuv niam thiaj coj kuv txiv mus rau tom lub npav ces peb mam maj mam lawd nkawd qab. Thaum kuv niam tabtom tu kuv txiv, kuv nco qab kuv niam hais tias: “Yehauvas, thov koj zam txim rau lawv rau qhov lawv tsis paub hais tias lawv ua dabtsi.”

Muaj dua ib zaug thaum peb mus xyuas kuv yawg ntawm peb qub zos, muaj ib tug npis sov (bishop) uas nws paub hais tias kuv niam thiab kuv txiv nkawd yog Timkhawv. Nws nug kuv tias ua cas kuv tsis tau ua kevcai raus dej. Thaum ntawd kuv muaj 6 xyoo xwb kuv teb nws tias rau qhov kuv tseem yog menyuam yaus xwb ces kuv tseem yuav tau kawm kom kuv paub phau Vajlugkub thiab kom kuv muaj kev ntseeg tso kuv mam li ua kevcai raus dej. Qhov no ua rau nws chim heev, nws thiaj mus qhia rau kuv yawg tias kuv hais lus saib tsis taus nws li.

Nyob tebchaws Lenpanoo tibneeg feem coob siab zoo heev ces tsuas yog zaum puav xwb peb thiaj ntsib tej co neeg phem li no. Thaum peb mus qhia Vajlugkub peb yeej tau nrog tibneeg tham coob coob thiab muaj neeg kawm Vajlugkub coob kawg.

PEB TSIV MUS RAU LWM LUB TEBCHAWS

Thaum kuv tseem kawm ntawv muaj ib tug kwvtij tuaj Venexila tuaj xyuas tebchaws Lenpanoo. Nws tuaj koom peb tej kev sib txoos thiab ntsib kuv tus muam Uafas (Wafa). Tom qab nkawd sib yuav ces nkawd tsiv mus nyob Venexila lawm. Kuv tus muam nco peb heev nws thiaj ib sij sau ntawv tuaj hais kuv txiv ib zaug tias kom kuv txiv coj peb sawvdaws mus nrog nkawd nyob hauv Venexila ces peb thiaj tsiv lawm.

Peb mus txog Venexila xyoo 1953. Peb nyob tsis deb ntawm tus nom kav lub tebchaws ntawd lub tsev. Thaum ntawd kuv tseem yog menyuam yaus xwb ces thaum kuv pom tus nom ntawd caij nws lub tsheb zoo zoo nkauj tuaj dhau ntawm peb lub tsev xwb mas kuv zoo siab kawg. Tiamsis kuv niam thiab kuv txiv nkawd tsis swm lub tebchaws no li. Thaum nkawd nyuam qhuav pib swm xwb ces peb txawm ntsib kev nyuaj siab.

Saib sab laug rau sab xis: Kuv txiv. Kuv niam. No yog kuv, thaum kuv tsev neeg peb tsiv mus nyob tebchaws Venexila xyoo 1953

PEB TSEV NEEG TAU KEV TSAUS NTUJ

Kuv txiv ib txwm tsis muaj mob tiamsis xyov ua li cas kuv txiv cia li mob lawm. Tus kws kho mob qhia rau peb tias kuv txiv mob kheeb xawm ces yuav tsum tau coj mus phais. Lawv phais kuv txiv tag li 1 lub lim tiam xwb ces kuv txiv txawm tso peb tseg lawm.

Thaum ntawd kuv muaj 13 xyoos xwb, peb tsis tau xav tias kuv txiv yuav tso peb tseg thiab cia peb ua ntsuag li no. Kuv niam nyuaj siab tau ib ntu. Txawm li ntawd los peb paub hais tias peb cov uas tseem ua neej nyob yuav tsum ua peb lub neej lawm yav tom hauv ntej. Yog peb cia Yehauvas pab peb ces peb yeej yuav ua tau. Thaum kuv muaj 16 xyoo kuv kawm ntawv tiav ces kuv yeej xav pab kuv tsev neeg kawg.

Kuv tus muam Xanam thiab kuv tus yawm yij Lunpees, nkawd yog ob tug uas pab kuv muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas

Tib lub sijhawm ntawd kuv tus muam Xanam kuj mus yuav txiv lawm thiab. Nws yuav ib tug kwvtij hu ua Lunpees Alauhaus (Rubén Araujo) uas nyuam qhuav kawm tiav Kile-a thiab rov qab los nyob hauv Venexila. Thaum nkawd sib yuav tag ces nkawd tsiv mus rau Nus Yauj lawm. Kuv tsev neeg xav kom kuv mus kawm ntawv qib siab ces kuv thiaj xav hais tias yog kuv mus kawm ntawv nyob Nus Yauj ces kuv mam nrog kuv tus muam thiab kuv tus yawm yij nyob xwb. Nkawd yog ob tug uas pab kom kuv muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas. Tsis tas li ntawd xwb lub koom txoos uas kuv mus koom muaj cov kwvtij paub tab coob tus xws li kwvtij Metoos Heetshaus (Milton Henschel) thiab Fedeliv Faleexis (Frederick Franz) uas ua haujlwm hauv ceg Npe-ee hauv Npluavlees.

Thaum kuv ua kevcai raus dej xyoo 1957

Thaum kuv mus kawm ntawv qib siab thawj xyoo yuav luag tag, kuv txawm pheej xav txog tej uas Phau Tsom Faj hais txog cov kwvtij Khixatia uas xav teev tiam Yehauvas. Thiab kuv pom tias cov tho kev thiab cov ua haujlwm hauv Npe-ee uas nyob hauv kuv lub koom txoos muaj kev zoo siab heev. Kuv thiaj xav ua li lawv thiab tiamsis thaum ntawd kuv twb tsis tau tau ua kevcai raus dej. Kuv paub hais tias kuv yuav tsum muab kuv lub neej cob rau Yehauvas. Yog li ntawd xyoo 1957 lub 3 Hlis tim 30 kuv thiaj ua kevcai raus dej.

PIB THO KEV

Thaum kuv ua kevcai raus dej tag kuv xav mus ua ib tug tho kev tiamsis kuv paub hais tias yog kuv tseem mus kawm ntawv thiab ces yeej yuav tsis yoojyim. Kuv thiaj sau ntawv mus ua tib zoo piav rau kuv niam lawv tias kuv yuav rov qab mus Venexila es mus ua ib tug tho kev xwb, kuv yuav tsis kawm ntawv lawm.

Lub 6 Hli xyoo 1957, kuv rov los txog Kalakas. Kuv pom tias peb tsev neeg tu ncua ntau yam kuv thiaj mus ua haujlwm tom ib lub tsev ceev nyiaj. Tiamsis kuv tseem xav ua ib tug tho kev thiab. Kuv thiaj ua haujlwm thiab tho kev ua ke tau ob peb lub xyoos. Tsis tau muaj ib zaug uas kuv khwv npaum li no tiamsis kuv kuj zoo siab kawg!

Kuv kuj zoo siab heev thaum kuv ntsib kuv tus pojniam uas tsiv los nyob hauv Venexila. Nws hu ua Xauvias (Sylvia). Nws yog neeg Ntsaws Me Nis thiab nws hlub Yehauvas heev. Wb muaj ib tug tub hu ua Misees (Michel) thiab ib tug ntxhais hu ua Xamilas (Samira). Thaum kuv niam los nrog wb nyob lawm ces kuv ua tsis tau ib tug tho kev lawm tiamsis kuv yeej tseem rau siab ntso mus tshaj tawm npaum li kuv ua tau. Muaj tej lub caij kuv pojniam wb kuj ua tus pab tho kev thiab.

THAUM KUV PIB XAV TXOG KUV LUB NEEJ

Wb ob tug menyuam tseem kawm ntawv tsis tau tiav. Kuv txoj haujlwm tom lub tsev ceev nyiaj yeej pab tau peb kawg, peb tsev neeg yeej tsis txom nyem. Cov neeg nrog kuv ua haujlwm ua ke los yeej saib taus kuv tiamsis kuv yeej tseem xav kom lawv pom tias kuv yog Yehauvas ib tug Timkhawv. Kuv pojniam wb thiaj los zaum tham seb wb yuav ua li cas rau qhov yog hais tias hnub twg kuv tsis ua haujlwm tom tsev ceev nyiaj lawm ces lawv yeej yuav muab ib pob nyiaj ntau tsawv rau wb. Yog wb ua zoo txuag ces yeej yuav kav wb ntev heev.

Yeej tsis yoojyim rau kuv tso kuv txoj haujlwm tseg es mus ua ib tug tho kev. Tiamsis kuv tus pojniam thiab kuv niam nkawd txhawb kuv lub zog kawg. Kuv zoo siab kawg uas kuv yuav tau rov qab mus ua ib tug tho kev dua. Tiamsis ua ntej kuv mus ua ib tug tho kev, wb lub neej ho hloov mentsis lawm.

WB LUB NEEJ HLOOV LI CAS?

Dias thiab nws tus pojniam thiab nkawd tus tub ntxawg Nkenpli-aus.

Wb tus tub ntxawg Nkenpli-aus

Muaj ib hnub tus kws kho mob hais tias Xauvias xeeb tub lawm. Qhov no ua rau wb ceeb tag. Tiamsis wb kuj zoo siab kawg tias wb yuav tau ib tug menyuam ntxiv. Zaum no kuv yuav tau rov ua zoo xav seb kuv puas tseem ua tau ib tug tho kev.

Thaum kuv pojniam wb sib tham tas wb thiaj txiav txim siab tias txawm li cas los kuv kavtsij mus ua ib tug tho kev. Wb tus tub Nkenpli-aus (Gabriel) yug lub 4 Hlis xyoo 1985 hos kuv tawm haujlwm los ua ib tug tho kev lub 6 Hli xyoo 1985. Tom qab ntawd kuv tau ua ib tug ntawm Pab Uas Saib Xyuas Ib Ceg hauv Npe-ee. Kuv mus ua haujlwm hauv Npe-ee ib lub lim tiam li ob peb hnub. Tiamsis ceg Npe-ee nyob deb li 50 mais lossis 80 kilumev ntawm Kalakas ces kuv yuav tau mus deb heev.

TSIV MUS RAU LWM LUB ZOS

Ceg Npe-ee nyob rau lub zos Las Vitaulia (La Victoria) ces peb tsev neeg thiaj txiav txim siab tsiv mus nyob rau lub zos ntawd. Qhov no yeej tsis yoojyim rau peb tiamsis kuv zoo siab heev rau kuv tsev neeg thiab ua lawv tsaug uas lawv txhawb kuv. Kuv tus muam Npahas (Baha) zoo siab hlo coj kuv niam mus nrog nws nyob. Wb tus tub Misees muaj neej lawm tiamsis Xamilas thiab Nkenpli-aus tseem nrog wb nyob ces thaum peb tsiv, nkawd yuav tau tso nkawd cov phoojywg tseg. Hos kuv pojniam yuav tau swm ua neej hauv lub zos me. Thiab lub tsev uas peb tsiv mus nyob los tsis loj npaum li lub tsev qub ces yeej muaj ntau yam uas peb yuav tau hloov.

Thaum kuv tus tub ntxawg yuav pojniam thiab kuv tus ntxhais tawm tsev lawm ces xyoo 2007 kuv pojniam wb mus ua haujlwm hauv Npe-ee los txog niaj hnub no. Wb tus tub hlob Misees yog ib tug txwj laus thiab nws tho kev nrog nws tus pojniam Monikas (Monica). Hos wb tus tub ntxawg Nkenpli-aus los kuj yog ib tug txwj laus thiab. Nws thiab nws tus pojniam Avnplam (Ambra) nkawd nyob tebchaws Ithali (Italy). Hos wb tus ntxhais Xamilas yog ib tug tho kev thiab pab ua haujlwm rau Npe-ee.

Saib sab laug rau sab xis: Kuv thiab kuv pojniam nyob ntawm ceg Npe-ee hauv Venexila. Wb tus tub hlob Misees thiab nyab Misees. Wb tus ntxhais Xamilas. Wb tus tub ntxawg Nkenpli-aus thiab nyab Nkenpli-aus

KUV YEEJ TXAUS SIAB RAU KUV LUB NEEJ

Txhua yam uas kuv ua hauv kuv lub neej yeej tsis muaj ib yam uas kuv khuv xim li. Yog hais tias kuv rov qab ua dua los kuv yeej ua ib yam li qub. Kuv ua Yehauvas tsaug rau txhua yam uas Yehauvas muab rau kuv. Kuv pom tias kuv txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas yog qhov tseem ceeb tshaj plaws. Thiab txhua yam uas peb ua hauv peb lub neej txawm loj thiab me los yog peb tso siab rau Yehauvas ces nws yuav pub kom peb muaj kev kaj siab. (Filipis 4:6, 7) Kuv pojniam wb zoo siab heev thaum wb tau tuaj ua haujlwm hauv Npe-ee thiab wb paub tias Yehauvas foom koob hmoov rau txhua yam uas wb ua los twb yog vim wb muab nws tso ua ntej hauv wb lub neej.

    Ntaub Ntawv Ua Lus Hmoob Dawb (1988-2025)
    Tawm Mus
    Nkag Mus
    • Hmoob Dawb
    • Xa Rau Lwm Tus
    • Nyiam Zoo Li Cas
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Tso Cai Siv Li Cas
    • Ntsig Txog Koj
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Nkag Mus
    Xa Rau Lwm Tus