Gima Kohorona INTANET LAIBRI
Gima Kohorona
INTANET LAIBRI
Hiri Motu
  • BAIBEL
  • PABLIKEISEN
  • HEBOUDIA
  • w06 4/1 rau 26-30
  • Keristani Bapatiso Totona Oi Hegeregere Ena Dala

Oi abia hidi kahana ena vidio ia noho lasi.

Sori, hekwakwanai ia vara vidio ia loud totona.

  • Keristani Bapatiso Totona Oi Hegeregere Ena Dala
  • 2006 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia—2006
  • Sinado maragidia
  • Inai Bamona Atikol
  • Gwauhamata
  • Hegaegae Namonamo Bapatiso Totona
  • Oi Bapatiso Totona Gau ta ese Oi Ia Koua, A?
  • Hemataurai Negana
  • Bapatiso Taudia ese Idia Moalelaia Hahenamo
  • Dahaka ese Oiemu Bapatiso Ia Koua?
    1989 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Bapatiso​—⁠Keristani Taudia Ibounai ese Idia Abia be Namo
    Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia (Stadi)—2018
  • Bapatiso​—Tahua Gauna Namona!
    Mauri Moalelaia Hanaihanai!—Baibel Stadi Amo Unai Oi Dibaia
  • Bapatiso Bona Emu Hetura Karana Dirava Ida
    Baibel be Dahaka ia Hadibaia?
Ma Haida Itaia
2006 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia—2006
w06 4/1 rau 26-30

Keristani Bapatiso Totona Oi Hegeregere Ena Dala

“Dahaka ese egu bapatiso ia koua?”​—⁠KARA 8:⁠36.

1, 2. Filipo ese edena dala ai Etiopia tauna ia haroro henia, bona dahaka ese ia hamomokania unai tauna be lauma gaudia ia laloa bada?

IESU ia mase bena lagani ta o rua idia ore murinai, kariota ai ia guia gavamani tauna ta be Ierusalema amo Gasa ia lao henia. Ia lao henia gabuna be daudau momokani, reana kilomita 1,500 bamona. Unai tauna be tomadiho karana ia laloa bada dainai, Etiopia amo ia lao Ierusalema dekenai, Iehova ia tomadiho henia totona. Ita itaia, ia be abidadama tauna, badina Etiopia dekenai ia lao noho lalonai, ena nega ia gaukaralaia namonamo Dirava ena Hereva ia duahia totona. Iehova ese unai tau namona ia itaia, bona aneru ta amo Ia ese Filipo ia siaia unai tauna ia haroro henia totona.​—⁠Kara 8:​26-28.

2 Filipo ese haroro herevana ia hamatamaia be auka lasi badina, vaia unai nega taudia edia kara, Etiopia gavamani tauna be Dirava ena Hereva ia duahia badabada noho. Filipo ia kamonai unai tauna be Isaia ena lokua toretorena ia duahia noho. Filipo ese auka lasi henanadai ta amo Etiopia tauna ena ura ia habadaia: “Oi diba dahaka oi duahia, a?” Unai amo idia ese Isaia 53:​7, 8 idia kikilaia, bona Filipo ese “Iesu ena Sivarai Namona ia hadibaia.”​—⁠Kara 8:​29-35.

3, 4. (a) Dahaka dainai Etiopia tauna ese bapatiso ia abia haraga? (b) Edena henanadai edia haere do ita tahua?

3 Nega kwadogina lalonai, Etiopia tauna ia laloparara Iesu be edena dala ai Iehova ena ura do ia hagugurua. Danu ia laloparara, Keriso ena hahediba tauna ai ia lao totona, ia bapatiso be namo. Ia be ranu gabuna ia itaia neganai, Filipo ia nanadaia: “Dahaka ese egu bapatiso ia koua?” Oibe, mai anina bada gaudia haida dainai, ia hegeregere bapatiso ia abia totona. Ia be Iuda tomadiho ia abia dae vadaeni, bona Dirava ia abidadama henia tauna. Bona danu, unai be nega namona bapatiso ia abia totona. To, mai anina bada gauna be, Etiopia tauna ia laloparara Dirava ena ura ia dekenai be dahaka, bona mai ena lalona ibounai ida unai ia karaia. Filipo ese bapatiso ia karaia murinai, Etiopia tauna be “ena dala dekenai ia lao, mai moale danu.” Reana, ia be iena hanua dekenai sivarai namona ia harorolaia goadagoada tauna ai ia lao.​—⁠Kara 8:​36-39.

4 Ena be gwauhamata bona bapatiso be ita karaia kava karana lasi, to Etiopia tauna ena haheitalai ese ia hahedinaraia, nega haida taunimanima be Dirava ena Hereva idia kamonai murinai, karaharaga bapatiso idia abia.a Vadaeni, namona be inai henanadai haida ita laloa: Ta be bapatiso ia abia totona, edena dala ai ia hegaegae be namo? Bapatiso abia totona, ta ena mauri lagani be gau badana, a? Ta ia do bapatiso lasi neganai, dahaka gaudia ese idia hahedinaraia ia be lauma dalanai ia goada ia lao? Bona mai anina bada henanadai be, dahaka dainai Iehova ia ura ena hesiai taudia ese bapatiso do idia abia?

Gwauhamata

5, 6. (a) Idaunegai, Dirava ena taunimanima ese Iena lalokau karana be edena bamona idia laloa? (b) Ita bapatiso murinai, Dirava ida edena bamona hetura karana ita moalelaia diba?

5 Iehova ese Israela besena be Aigupito amo ia ruhadia murinai, idia be Iena “abia hidi besena,” ia lalokau henidia, ia gimadia bona ena “bese helagana” ai idia lao. To, unai hahenamo idia abia totona, namona be Israela taudia ese dala haida amo do idia hamomokania Dirava ena lalokau idia abia dae. Unai idia karaia totona, idia gwau ‘Lohiabada ena hereva ibounai do ai karaia,’ bena Iehova ida gwauhamata idia karaia. (Esodo 19:​4-9) Iesu be ena murinai idia raka taudia ia hamaoroa bese ibounai taudia be diba tahua taudia ai do idia halaoa, bona ena hadibaia herevadia idia abia dae taudia do idia bapatiso henia. Dirava idia tura henia namonamo totona, Iesu Keriso do idia abidadama henia bena bapatiso idia abia be namo.​—⁠Mataio 28:​19, 20; Kara 2:​38, 41.

6 Unai Baibel sivaraidia ese idia hahedinaraia, Iehova ese ia idia gwauhamata henia bona idia badinaia taudia ia hanamoa. Keristani taudia be Iehova dekenai gwauhamata idia karaia bona bapatiso idia abia neganai, Iehova ena hahenamo idia abia. Ita ura Iehova ena dala do ita badinaia bona ena sisiba ita tahua. (Salamo 48:14) Unai ita karaia neganai, Iehova ese iseda imana ia dogoatao bona dala maorona dekenai ita ia hakaua lao bamona.​—⁠Salamo 73:23; Isaia 30:21; 41:​10, 13.

7. Dahaka dainai gwauhamata bona bapatiso totona, ita sibona ese abia hidi ita karaia be namo?

7 Namona be ita ura bapatiso ita abia ena badina be, Iehova ita lalokau henia bona ita ura Ia ita hesiai henia. Namo lasi ta ia ura bapatiso ia abia badina iena turadia idia bapatiso, eiava badina ta ia gwau ia be nega daudau ia stadi vadaeni. Oibe, vaia tama sina bona lo Keristani taudia ma haida ese ta do idia hagoadaia gwauhamata bona bapatiso karana ia laloa totona. Aposetolo Petero be Pentekoste ai iena hereva idia kamonai taudia ia hamaorodia ‘bapatiso idia abia’ totona. (Kara 2:38) To, gwauhamata be ita sibona ita karaia gauna, ma ta ese ita dainai ia karaia diba lasi. Dirava ena ura do ita karaia ena abia hidi be, ita sibona ese ita karaia gauna.​—⁠Salamo 40:⁠8.

Hegaegae Namonamo Bapatiso Totona

8, 9. (a) Dahaka dainai beibi idia bapatiso be Baibel ena hahediba herevana hegeregerena lasi? (b) Matamata taudia idia do bapatiso lasi neganai, dahaka idia karaia be namo?

8 Natudia maragidia be mai laloparara ida gwauhamata idia karaia diba, a? Baibel be bapatiso idia abia diba taudia edia mauri lagani ia gwauraia lasi. Momokani, beibi maragidia be idia hegeregere lasi abidadama idia hahedinaraia eiava Dirava dekenai gwauhamata idia karaia totona. (Kara 8:12) Histori torea tauna, Augustus Neander ese aposetolo taudia edia negai idia noho Keristani taudia edia kara ia herevalaia neganai, ena buka (General History of the Christian Religion and Church) lalonai ia gwau: “Matamanai, taunimanima badadia sibona ese bapatiso idia abia, badina idia laloparara abidadama karana bona bapatiso be mai anina bada.”

9 Ena be natudia idia do matamata, to haida be Dirava ena ura bona ena hahediba hereva badadia idia lalopararalaia diba, bona idia ura unai idia badinaia. Haida be idia bada neganai idia laloparara namonamo. To, matamata taudia idia do bapatiso lasi neganai, taunimanima badadia hegeregerena Iehova idia tura henia, Baibel ena hereva badadia idia lalopararalaia, bona gwauhamata ena anina idia diba be namo.

10. Kamonai tauna ia do bapatiso lasi neganai, dahaka ia karaia be namo?

10 Iesu ese iena hahediba taudia ia hamaoroa kamonai matamata taudia dekenai ia ese ia henia hereva ibounai do idia hadibaia. (Mataio 28:20) Unai dainai gau ginigunana be, kamonai taudia ese hereva momokani idia diba be namo, unai amo Iehova bona iena Hereva do idia abidadama henia. (Roma 10:17; 1 Timoteo 2:4; Heberu 11:⁠6) Bena, Baibel ena hereva momokani ese ta ena lalona ia hamarerea neganai, ia helalo-kerehai bona ena mauri gunana ia rakatania. (Kara 3:19) Unai murinai, Iesu ia hereva hegeregerena, unai tauna be do ia ura ena mauri ia gwauhamatalaia Iehova dekenai bona bapatiso ia abia.

11. Ita do bapatiso lasi neganai, dahaka dainai haroro gaukara ita karaia hanaihanai be mai anina bada?

11 Bapatiso ia ura abia tauna ese do ia karaia mai anina bada gauna ta be, Basileia ena sivarai namona do ia harorolaia. Inai nega dokona ai, Iehova ese ena taunimanima dekenai unai mai anina bada gaukarana ia henia. (Mataio 24:14) Bapatiso lasi pablisa taudia ese mai moale ida ma haida dekenai edia abidadama idia gwauraia hedinarai diba. Unai bamona idia karaia neganai, idia manada bona bapatiso murinai mai goada ida nega ibounai haroro gaukara do idia karaia diba.​—⁠Roma 10:​9, 10, 14, 15.

Oi Bapatiso Totona Gau ta ese Oi Ia Koua, A?

12. Haida be dahaka dainai idia ura lasi bapatiso idia abia?

12 Haida idia ura lasi idia bapatiso badina idia ura lasi maduna idia huaia. Idia laloparara Iehova ena taravatu idia badinaia totona, edia mauri lalonai gau momo do idia haidaua be namo. Eiava idia gari badina idia laloa, idia bapatiso murinai, Dirava ena taravatu idia badinaia totona be auka. Reana haida idia laloa, “Sedira nega ta kara dika ta do lau karaia bona kongrigeisen amo lau do idia atoa siri.”

13. Iesu murinai idia raka lasi totona, haida be dahaka ekskius idia gwauraia?

13 Iesu ena nega ai, haida be iena hahediba taudia ai idia lao lasi, badina edia ruma bese bona sibodia edia ura idia laloa bada. Taravatu hadibaia tauna ta ia gwau, herevana Iesu be edeseniai ia lao, ia ese do ia bamoa. To, Iesu ia gwau nega momo taunimanima ena Natuna be mahuta gabuna lasi. Iesu ese kamonai tauna ma ta ia boiria iena murinai do ia raka neganai, unai tauna ia gwau namona be ena tamana ia “guria” guna. Ia ura lasi Iesu murinai do ia raka bena ena tamana ia mase neganai ia giroa lou. To, ia ura do ia noho bona naria ela bona ena tamana ia mase bena ia guria. Dokonai, ma tau ta ia gwau Iesu murinai ia do raka lasi neganai, do ia lao ena ruma taudia ia “bamahuta” henia guna. Iesu ia gwau, abia hidi ia karaia haraga lasi tauna be ‘iena matana ia negea murina kahana dekenai’ bamona. Ia hahedinaraia idia ura lasi edia Keristani maduna idia huaia taudia be ekskius momo do idia gwauraia.​—⁠Luka 9:​57-62.

14. (a) Iesu ese Petero, Andrea, Iamesi bona Ioane ia boiridia taunimanima haoda henia gaukara do idia karaia neganai, dahaka idia karaia? (b) Dahaka dainai Iesu ena huaia auna ita abia dae be namo?

14 Petero, Andrea, Iamesi bona Ioane edia kara be idau. Iesu ese ia boiridia iena murinai do idia raka bona taunimanima haoda henia gaukara do idia karaia neganai, Baibel ia gwau: “Nega tamona idia ese edia reke idia rakatania, iena murinai idia raka.” (Mataio 4:​19-22) Unai abia hidi idia karaia haraga dainai, Iesu ese gabeai ia hamaoroa gauna idia mamia: “Egu huaia auna be emui pagana dekenai do umui atoa, lau dekenai diba do umui tahua, badina lau be dagedage lasi bona manau tauna. Vadaeni emui laumana be do idia laga-ani. Badina be lauegu huaia auna be ia metau lasi, bona huaia neganai danu hekwarahi lasi.” (Mataio 11:​29, 30) Ena be ita bapatiso neganai maduna haida ita huaia, to Iesu ese ita ia hamaoroa unai maduna be ia metau lasi bona laga-ani do ita davaria diba.

15. Edena dala ai Mose bona Ieremia edia sivarai ese ia hahedinaraia, ita be Dirava ena heduru dekenai ita tabekau diba?

15 Nega momo bapatiso murinai ita mamia ita hegeregere lasi bapatiso ena maduna ita huaia totona. Mose bona Ieremia danu idia laloa idia be hegeregere lasi Iehova ese ia henia gaukarana idia karaia totona. (Esodo 3:11; Ieremia 1:⁠6) Dirava ese edena dala ai idia ia hagoadaia? Mose ia hamaoroa: “Momokani, dohore lau durua oi.” Bona Ieremia dekenai ia gwauhamata: “Lau ese oi do lau naria.” (Esodo 3:12; Ieremia 1:⁠8) Oibe, Iehova ese ita do ia durua bona naria danu. Dirava lalokau bona abidadama henia karana ese ita do ia durua ita daradaralaia gaudia​—⁠iseda gwauhamata do ita badinaia eiava lasi⁠—​ita hanaia totona. Aposetolo Ioane ia gwau: “Lalokau tauna be gari lasi tauna, badina be lalokau momokani ese gari ia lulua siri momokani.” (1 Ioane 4:18) Mero maragina ta be sibona ia raka neganai reana do ia gari, to iena tamana ena imana ia dogoatao bona idia raka hebou neganai, ia gari lasi. Unai hegeregerena, bema mai iseda kudouna ibounai ida Iehova ita abidadama henia, Iehova ia gwauhamata ia be ita ida do ia raka bona ‘ia ese dala maorona be ita dekenai do ia hadibaia.’​—⁠Aonega Herevadia 3:​5, 6.

Hemataurai Negana

16. Dahaka dainai ta ia bapatiso neganai, ena tauanina ibounai be ranu lalonai idia atoa diho?

16 Bapatiso dinana ai, nega momo tadikaka be tok ta amo Keristani bapatiso karana ena anina ia herevalaia guna. Unai tok dokonai, bapatiso abia taudia ia noia bapatiso ena henanadai rua be helai taudia ibounai vairanai idia haerelaia totona. (Roma 10:10; rau 22 dekenai ia noho maua itaia.) Bena, bapatiso idia ura abia taudia be ranu lalonai idia atoa diho, Iesu dekenai idia karaia hegeregerena. Baibel ia hahedinaraia, Iesu ia bapatiso murinai, “ranu dekena amo ia daekau” eiava “ranu ia rakatania.” (Mataio 3:16; Mareko 1:10) Ia hedinarai, Ioane Bapatiso ese Iesu ena tauanina ibounai be ranu lalonai ia atoa diho.b Tauanina ibounai be ranu lalonai ia diho anina be iseda mauri dalana ita haidaua​—⁠anina be iseda mauri gunana ita masetania bona Dirava hesiai henia maurina ita noholaia matamaia.

17. Bapatiso idia ura abia taudia bona tadikaka taihu ma haida be edena dala ai hemataurai idia hahedinaraia diba?

17 Bapatiso be mai anina bada bona ia be moale negana. Baibel ia gwau, Iesu be ia guriguri noho lalonai Ioane Bapatiso ese Ioridane Sinavai ena ranu lalonai ia atoa diho. (Luka 3:​21, 22) Unai haheitalai hegeregerena, hari inai negai bapatiso idia ura abia taudia ese hemataurai do idia hahedinaraia be namo. Bona Baibel ese ita ia sisiba henia dina ta ta ai hemataurai dabua do ita hahedokilaia dainai, bapatiso negana ai unai sisiba ita badinaia danu be namo! (1 Timoteo 2:⁠9) Tadikaka bona taihu ma haida be mai hemataurai ida bapatiso ena tok do idia kamonai bona bapatiso idia itaia.​—⁠1 Korinto 14:⁠40.

Bapatiso Taudia ese Idia Moalelaia Hahenamo

18, 19. Bapatiso karana ese dahaka hahenamo ia mailaia?

18 Gwauhamata ita karaia bona ita bapatiso murinai, ita be bese hereadaena ta dekenai ita vareai. Gau ginigunana be, Iehova be iseda Tamana bona iseda Turana ai ia lao. Ita do bapatiso lasi neganai, ita be Dirava amo ita daudau, to hari, ita be Dirava ida ita turana karaia diba. (2 Korinto 5:19; Kolose 1:20) Keriso ena boubou gauna amo, ita be Dirava kahirakahira ita lao bona Ia be ita kahirakahira ia mai. (Iamesi 4:⁠8) Peroveta tauna Malaki ia gwau Iehova be ena ladana idia gaukaralaia taudia edia hereva ia kamonai, bona edia ladana be ena buka lalonai ia torea. Dirava ia gwau: “Inai taudia be lauegu taunimanima momokani. . . . Bona lau ese idia do lau hamauria, tau ta ese iena natuna, iena ura ia karaia merona, ia hamauria bamona.”​—⁠Malaki 3:​16-18.

19 Ita bapatiso neganai, ita be tanobada hegegemadai tadikaka oreana lalonai ita vareai. Aposetolo Petero bona ma haida be Iesu murinai idia raka totona gau momo idia rakatania. Unai dainai, Petero ese Iesu ia nanadaia dahaka hahenamo do idia davaria neganai, Iesu be inai gwauhamata ia karaia: “Ruma, o iena tadikakana, o iena taihuna, o iena tamana, o iena sinana, o iena adavana, o iena natuna, o tano, lau totona ia rakatanidia tauna ese unai do ia abia lou, ma momo herea momokani danu. Bona mauri hanaihanai danu do ia abia.” (Mataio 19:29) Lagani momo murinai, Petero ese “Keristani varavara taudia tanobada kahana ibounai dekenai” ia herevalaidia. Petero ese unai Keristani varavara taudia edia lalokau bona heduru ia mamia, bona hari inai negai ita ese unai ita mamia diba danu.​—⁠1 Petero 2:17; 5:⁠9.

20. Bapatiso karana ese vaira negana totona, dahaka hahenamo do ia mailaia?

20 Iesu ese ia hahedinaraia danu, ia murinai ia raka tauna be “mauri hanaihanai danu do ia abia.” Oibe, gwauhamata bona bapatiso karana ese Dirava ena tanobada matamatana lalonai, “mauri korikori” ita abia dalana ia kehoa. (1 Timoteo 6:​19, NW ) Namona be ita bona iseda ruma bese taudia ita hegaegae, nega vaira ai unai mauri korikorina ita abia totona. Unai helaro ese ita do ia durua “iseda Dirava do ita tomadiho henia, bona kamonai henia, ela bona hanaihanai.”​—⁠Mika 4:⁠5.

[Footnotes]

a Pentekoste dinana ai, Petero ena haroro herevana idia kamonai Iuda taudia bona Iuda tomadiho idia abia dae taudia 3,000 mai kahana be bapatiso idia abia haraga danu. Oibe, Etiopia tauna hegeregerena, idia danu be Baibel ena hakaua bona hahediba herevadia idia diba vadaeni.​—⁠Kara 2:​37-41.

b Vine’s Expository Dictionary of New Testament Words ia gwau, Greek gado herevana baʹpti·sma (bapatiso) ese “ranu lalonai diho, ranu lalonai noho bona ranu amo daekau” karana ia herevalaia.

Anina Oi Gwauraia Diba, A?

• Edena dala ai bona dahaka dainai Dirava ita lalokau henia be namo?

• Ta ia ura bapatiso ia abia neganai, lauma dalanai edena bamona ia goada ia lao be namo?

• Dahaka dainai Iehova ena taravatu do ita makohia garina eiava ita ura lasi Keristani maduna do ita huaia dainai, bapatiso ita dadaraia be lalohadai kererena?

• Bapatiso idia abia vadaeni taudia be dahaka hahenamo idia moalelaia diba?

[Picture on page 26]

“Dahaka ese egu bapatiso ia koua?”

[Pictures on page 29]

Bapatiso be mai anina bada bona moale negana danu

    Hiri Motu Pablikeisen (1987-2025)
    Log aut
    Login
    • Hiri Motu
    • Ta dekenai siaia
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Gaukaralaia Taravatudia
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Login
    Ta dekenai siaia