27 Geriau parduokime jį+ izmaelitams, rankos prieš jį nekelkime. Juk jis mūsų brolis, mūsų kūnas.“ Broliai jo paklaũsė.

35 Visi sūnūs ir dukterys guodė savo tėvą, bet paguodos jis nepriėmė. „Gedėsiu sūnaus, kol nueisiu į kapą*!“+ – sakė jis. Ir Jokūbas toliau raudojo savo sūnaus.

20 Mes atsakėme savo šeimininkui: ‘Taip, turime senyvą tėvą, taip pat ir jaunėlį brolį,+ gimusį jam senatvėje. Jo brolis mirė,+ ir jis vienas liko iš savo motinos vaikų,+ todėl tėvas jį labai myli.’