34 Jokūbas persiplėšė drabužius ir, susijuosęs ašutine, dienų dienas raudojo sūnaus. 35 Visi sūnūs ir dukterys guodė savo tėvą, bet paguodos jis nepriėmė. „Gedėsiu sūnaus, kol nueisiu į kapą*!“+ – sakė jis. Ir Jokūbas toliau raudojo savo sūnaus.

36 Jokūbas pradėjo aimanuoti: „Paliksite mane visai be vaikų!+ Nebėra Juozapo,+ jau ir Simeono nebeturiu!+ Dar ir Benjaminą atimsite! Ir visa tai užgriuvo mane!“

30 Izraelis Juozapui pasakė: „Dabar jau galiu ir numirti, nes išvydau tavo veidą ir žinau, kad esi gyvas.“