14 Lotui nuo Abromo atsiskyrus, Jehova šiam tarė: „Pakelki akis ir pažvelki į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus. 15 Visą kraštą, kiek tik užmatai, atiduosiu tau ir tavo palikuoniams kaip amžiną paveldą.+

3 Apsistok šioje žemėje.+ Aš būsiu su tavimi ir tave laiminsiu. Visus šituos kraštus atiduosiu tau ir tavo palikuoniams+ ir ištesėsiu, ką prisiekiau tavo tėvui Abraomui:+ 4 ‘Padarysiu, kad tavo palikuonių* bus tiek, kiek žvaigždžių danguje,+ ir atiduosiu tavo palikuoniams* visus šiuos kraštus;+ per tavo palikuonius* bus palaimintos visos žemės tautos.’+

4 Tada Jehova Mozei tarė: „Štai kraštas, dėl kurio prisiekiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui: ‘Tavo palikuoniams jį atiduosiu.’+ Leidau tau jį pamatyti savo akimis, tačiau ten tu neįžengsi.“+

4 Taigi Abraomas iškeliavo iš chaldėjų žemės ir apsigyveno Harane. Po tėvo mirties+ Dievas atvedė jį į kraštą, kuriame dabar gyvenate.+ 5 Paveldo jame Dievas Abraomui nedavė – nė pėdos žemės, bet davė pažadą, kad tas kraštas kaip nuosavybė atiteks jam ir jo palikuoniams,+ nors tuomet vaikų Abraomas dar neturėjo.