10 Štai sudarau su jumis sandorą, kurios laikysiesi tu ir tavo būsimi palikuoniai: kiekvienas jūsų vyras bus apipjaustytas.+

23 Tą pačią dieną Abraomas apipjaustė apyvarpę savo sūnui Izmaeliui ir visiems kitiems vyrams – tiek gimusiems jo namuose, tiek ir tiems, kuriuos buvo nusipirkęs už pinigus, – kiekvienam savo namų vyrui, kaip Dievas jam buvo paliepęs.+

3 Taigi atsikėlęs anksti rytą Abraomas pabalnojo asilą, pasiėmė du tarnus ir savo sūnų Izaoką. Pasiskaldęs malkų deginamajai aukai, jis leidosi keliauti į vietą, kurią Dievas nurodė.

12 Angelas tarė: „Nekelk rankos prieš berniuką, nieko jam nedaryk. Dabar žinau, kad esi dievobaimingas, nes nepagailėjai atiduoti man savo sūnaus, savo vienintelio.“+

8 Dėl tikėjimo Abraomas+ Dievo pašauktas pakluso ir iškeliavo į kraštą, kurį turėjo paveldėti. Jis iškeliavo, nors nežinojo, kur.+

21 Argi mūsų tėvas Abraomas ne dėl darbų buvo pripažintas teisiu? Ar ne dėl to, kad aukojo savo sūnų Izaoką ant aukuro?+