5 Kai pakelsiu ranką prieš Egiptą ir išvesiu iš ten izraelitus, egiptiečiai sužinos, kad aš esu Jehova.“+

9 Mozė faraonui tarė: „Tegul valdovas teikiasi pasakyti, kada turėčiau maldauti Dievą, kad tu, tavo tarnai, visi žmonės ir namai būtų išvaduoti nuo varlių ir kad jos liktų Nilo upėje.“ 10 Faraonas atsakė: „Rytoj.“ – „Tebus, kaip sakai, – tarė Mozė. – Tada tu žinosi, kad nėra kito tokio kaip mūsų Dievas Jehova.+

22 Tačiau Gošeno kraštą, kuriame gyvena mano tauta, tą dieną aš išskirsiu. Ten sparvų nebus,+ ir tu žinosi, kad aš, Jehova, esu čia, šiame krašte.+

29 Mozė jam atsakė: „Kai tik išeisiu iš miesto, kelsiu rankas į Jehovą. Griausmai paliaus ir kruša baigsis, idant suprastum, kad Jehovai priklauso visa žemė.+

4 Aš leisiu, kad faraono širdis užkietėtų,*+ ir jis puls juos vytis. Tada pakilsiu prieš faraoną ir visą jo kariuomenę ir parodysiu savo šlovę.+ Visi egiptiečiai supras, kad aš esu Jehova.“+ Izraelitai taip ir padarė.