5 ir ėmė burnoti prieš Dievą ir Mozę.+ Jie sakė Mozei: „Kodėl mus išvedei iš Egipto? Kad pražudytum šitoje dykumoje? Čia nėra nei maisto, nei vandens!+ O ta niekam tikusi duona mums jau nusibodo!“+

14 žiūrėk, kad tavo širdis neišpuiktų+ ir neužmirštum Jehovos, savo Dievo, juk jis išvadavo tave iš Egipto, iš vergystės krašto,+

16 ir maitino dykumoje mana,+ – tavo tėvai nebuvo jos matę, – norėdamas tave išmokyti nuolankumo+ ir išmėginti tavo paties labui.+

11 Rytojaus dieną, dieną po Paschos, jie valgė to krašto derliaus – neraugintos duonos+ ir gruzdintų grūdų. 12 Nuo tos dienos, kai jie valgė krašto derliaus, mana nebepasirodė.+ Izraelitai manos nebeturėjo ir tais metais jie ėmė valgyti Kanaano krašto derlių.+

31 Antai mūsų protėviai dykumoje valgė maną,+ kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.’“+ 32 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų jums sakau: Mozė nedavė jums tikrosios duonos iš dangaus – duoną iš dangaus, tikrąją duoną, jums duoda mano Tėvas.

58 Štai kas yra duona, nusileidusi iš dangaus. Ir ji ne tokia, kokią jūsų protėviai valgė ir vis tiek mirė. Kas valgo šitą duoną, gyvens amžinai.“+

10 Broliai, noriu, kad žinotumėte: mūsų protėviai visi buvo po debesimi,+ visi perėjo jūrą,+

3 ir visi valgė tą patį dvasinį maistą,+