17 Izraelitų akimis Jehovos šlovė atrodė it visa ryjanti ugnis kalno viršūnėje.

11 Taigi jūs atėjote ir sustojote kalno papėdėje. Visas kalnas liepsnojo, ugnis kilo ligi pat dangaus. Jį gaubė tamsūs debesys ir tiršta migla.+ 12 Ir iš tos ugnies į jus prabilo Jehova.+ Girdėjote žodžių aidesį, bet jokio pavidalo nematėte,+ skambėjo tik balsas.+

7 Saliamonui baigus melstis,+ plykstelėjo ugnis iš dangaus+ ir prarijo deginamąją auką bei atnašas, o Namai prisipildė Jehovos šlovės.+ 2 Kunigai negalėjo įeiti į Jehovos Namus, nes Jehovos Namus buvo pripildžiusi Jehovos šlovė.+ 3 Visi Izraelio žmonės, pamatę, kaip plyksteli ugnis ir kaip Namus pripildo Jehovos šlovė, parpuolė ant grindinio, nusilenkė iki žemės ir Jehovai dėkojo: „Nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina.“