34 Tada Jehova Mozei tarė: „Paimk lygiomis dalimis šių kvapiųjų medžiagų:+ natofo*, onychų*, kvapiųjų ferulos sakų ir grynų smilkomųjų sakų. 35 Pagamink iš jų smilkalus.+ Kvapusis mišinys turi būti kruopščiai sumaišytas*, pasūdytas,+ tyras ir šventas.

39 Taigi kunigas Eleazaras surinko ugnyje pražuvusių vyrų varines smilkykles ir išplojo jas į lakštus aukurui apdengti, 40 kaip kad Jehova buvo liepęs per Mozę. Tai tapo priminimu izraelitams, kad joks pašalietis, joks žmogus ne iš Aarono palikuonių, nedrįstų artintis prie šventovės deginti Jehovai smilkalų+ ir kad nė vienam nenutiktų kaip Korachui ir jo bendrams.+

27 Pas Elį atėjo Dievo vyras ir jam kalbėjo: „Taip sako Jehova: ‘Argi ne tavo protėvio namams aš apsireiškiau, kai jie dar buvo faraono namų vergai Egipte?+ 28 Iš visų Izraelio giminių jį išsirinkau,+ kad tarnautų man kunigu, žengtų prie mano aukuro+ aukų atnašauti, smilkalus smilkytų* ir vilkėtų efodą mano akivaizdoje. Tavo protėvio namams atidaviau visas ugnines izraelitų atnašas.+

9 ir pagal kunigams įprastą tvarką* jam atėjo eilė eiti į Jehovos šventyklą aukoti smilkalų.+