2 „Įsakyk izraelitams, kad lieptų išeiti iš stovyklos visiems, kurie raupsuoti,+ kuriems teka išskyros+ ir kurie yra susitepę numirėliu*.+

14 Jehova Mozei atsakė: „Jeigu jos tėvas spjautų jai į veidą, argi ji neraustų iš gėdos septynias dienas? Tepasilieka ji septynias dienas už stovyklos,+ o tada galės grįžti.“

3 Prie miesto vartų sėdėjo keturi raupsuoti vyrai.+ „Negi taip ir sėdėsim, kol numirsim? – šnekėjosi jie tarpusavyje. –

20 Vyriausiasis kunigas Azarijas ir visi kunigai pažvelgė į jį ir mato – jo kakta raupsuota! Tad jie skubinosi jį iš ten išvesti, ir jis pats nedelsė išeiti, nes buvo Jehovos nubaustas.

21 Karalius Uzijas liko raupsuotas iki pat mirties. O kadangi buvo raupsuotas, gyveno atskiruose namuose;+ į Jehovos Namus eiti jis nebegalėjo. Karaliaus rūmų reikalais rūpinosi ir krašto žmones teisė jo sūnus Jotamas.+