20 Tada Nojus pastatė Jehovai aukurą.+ Paėmęs keletą švariųjų gyvulių ir švariųjų paukščių,+ paaukojo juos ant aukuro kaip deginamąją auką.+ 21 Jehova užuodė malonų kvapą. Ir tarė Jehova sau širdyje: „Daugiau niekada neprakeiksiu žemės*+ dėl žmogaus kaltės, nes žmogaus širdis nuo pat jaunumės linkusi į bloga.+ Daugiau niekada nenaikinsiu visos gyvybės, kaip kad padariau.+

2 „Kalbėk izraelitams, sakyk jiems: ‘Kai įeisite į kraštą, kurį duodu jums gyventi,+ 3 ir aukosite Jehovai ugninę atnašą iš savo bandų ar kaimenių – ar tai būtų deginamoji auka,+ ar įžado auka, ar geros valios auka,+ ar švenčių auka,+ – kad tos atnašos kvapas Jehovai būtų malonus,+