24 O savo tarną Kalebą,+ visai kitokios dvasios žmogų, man visa širdimi atsidavusį, tikrai įvesiu į kraštą, į kurį jis buvo įžengęs, ir jo palikuoniai jį paveldės.+

34 Girdėdamas jūsų kalbas Jehova užsirūstino ir prisiekė:+ 35 ‘Nė vienas iš šios piktos kartos nepamatys puikiojo krašto, kurį prisiekiau atiduoti jūsų protėviams.+ 36 Tik Jefunės sūnus Kalebas tą kraštą matys. Žemę, į kurią buvo įžengęs, atiduosiu jam ir jo palikuoniams, nes jis visa širdimi yra su Jehova.’+ 37 Per jus Jehova supyko net ant manęs ir tarė: ‘Tu irgi ten neįžengsi.+ 38 Nūno sūnus Jozuė, tavo tarnas,+ įžengs į kraštą.+ Padrąsink jį,*+ nes jis įves izraelitus į jiems skirtą žemę.’

8 Mano broliai, kurie ėjo su manimi, savo kalbomis žmonėms atėmė drąsą*, o aš visa širdimi buvau su Jehova, savo Dievu.+