33 Matėme ir milžinų* – Anako sūnų,+ milžinų palikuonių. Prieš juos jautėmės tarsi žiogai, jų akyse tokie ir buvome.“

14 Tada visa bendruomenė ėmė aimanuoti, žmonės šaukė ir dejavo kiaurą naktį.+ 2 Izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną+ ir jiems priekaištavo. „Geriau jau būtume išmirę Egipto krašte arba gavę galą šioje dykumoje! – kalbėjo jie. – 3 Kam Jehova veda mus į tą kraštą? Kad žūtume nuo kalavijo?+ Juk mūsų žmonos ir vaikai ten taps grobiu!+ Ar nebūtų geriau sugrįžti į Egiptą?!“+

9 Jie nukeliavo į Eškolo slėnį*,+ išžvalgė kraštą, kurį Jehova buvo pažadėjęs izraelitams atiduoti, ir sugrįžę visus atkalbinėjo, kad ten neitų.+

28 Kurgi mes einame? Praradome visą drąsą,+ kai broliai pasakojo: „Žmonės ten stipresni ir aukštesni už mus, jų miestai dideli, su dangų siekiančiais mūrais.+ Net Anako palikuonių+ tenai matėme!“’