11 Nuo ašarų aptemo man akys,+

mano viduje sumaištis*.

Sielvartas mane kamuoja,* nes dukra, manoji tauta, sugniuždyta,+

nes jos vaikai ir kūdikiai alpsta miesto aikštėse.+

Ištiesusi į jį rankas melsk pagailėti gyvasties tavo vaikų,

mirštančių iš bado visuose gatvių kampuose.+