2 Jehova Gideonui tarė: „Karių su tavimi yra per daug, kad atiduočiau Midjaną jiems į rankas.+ Juk Izraelis galėtų girtis prieš mane ir sakyti: ‘Savo paties jėgomis išsigelbėjau.’+

15 Dievo vyro tarnas, anksti rytą atsikėlęs, išėjo laukan ir žiūri: aplink miestą – kariuomenė su žirgais ir kovos vežimais. „Vargas mums, šeimininke! Ką darysime?!“ – klausė jis. 16 „Nebijok,+ – ramino jį Eliziejus, – su mumis yra daugiau negu su jais.“+

11 Asa šaukėsi Jehovos, savo Dievo,+ ir sakė: „Jehova, juk tau nėra skirtumo – tu gali padėti ir galingam*, ir bejėgiui.+ Padėk mums, Jehova, mūsų Dieve, nes mes tavimi kliaujamės+ ir tavo vardu išžygiavome prieš šią daugybę.+ Jehova, tu mūsų Dievas! Tenenugali tavęs joks mirtingasis!“+