2 O Jehonatanas Dovydą labai mylėjo,+ todėl perspėjo: „Mano tėvas Saulius nori tave nužudyti. Tad rytoj rytą pasisaugok! Susirask saugią vietą ir tenai slėpkis.

17 Jis paprašė Dovydą patvirtinti jųdviejų draugystės* įžadą, nes mylėjo jį kaip save patį.+

41 Tarnui pasišalinus, išėjo Dovydas iš savo slėptuvės, esančios netoliese, pietų pusėje. Jis puolė ant kelių ir tris kartus žemai nusilenkė. Jehonatanas ir Dovydas vienas kitą pabučiavo. Abu jie apsiverkė, o ypač graudžiai verkė Dovydas.

26 Kaip aš liūdžiu tavęs, mano broli Jehonatanai!

Koks brangus tu man buvai!+

Tavoji meilė man buvo nuostabesnė už moters meilę.+