10 Po kurio laiko mirė amonitų karalius+ ir vietoj jo ėmė karaliauti Hanūnas, jo sūnus.+ 2 Dovydas sakė: „Būsiu maloningas Nahašo sūnui Hanūnui, kaip kad jo tėvas buvo maloningas man.“* Todėl Dovydas siuntė dvariškius pareikšti jam užuojautos dėl tėvo mirties. Bet kai Dovydo dvariškiai atkeliavo į amonitų kraštą, 3 amonitų didžiūnai savo valdovui Hanūnui ėmė kalbėti: „Nejaugi manai, kad pasiuntinius su užuojauta Dovydas atsiuntė norėdamas tavo tėvą pagerbti? Argi ne tam Dovydas savo dvariškius atsiuntė, kad išžvalgytų ir iššnipinėtų miestą, o paskui sunaikintų?“ 4 Tad Hanūnas, pastvėręs Dovydo vyrus, nuskuto jiems po pusę barzdos,+ nukirpo drabužius iki pat sėdmenų ir juos išvarė. 5 Kai ta žinia pasiekė Dovydą, jis tuojau siuntė jų pasitikti, nes vyrai buvo labai pažeminti. Karalius jiems perdavė: „Pasilikite Jeriche,+ kol ataugs barzda. Tada galėsite sugrįžti.“