22 Tada jiedu parpuolė ant kelių ir nusilenkę iki žemės maldavo: „O Dieve! Dieve, teikiantis gyvybę visiems žmonėms!+ Nejau dėl vieno žmogaus nuodėmės užsirūstinsi ant visos bendruomenės?“+

7 Tada dulkės sugrįš į žemę,+ kurioje ir buvo, o dvasia* – pas Dievą, kuris ją davė.+

4 Kiekvieno siela* man priklauso. Ir tėvo siela, ir sūnaus siela priklauso man. Mirs ta siela*, kuri nusideda.