13 „Nusidėjau Jehovai“,+ – pasakė Dovydas. Tada Natanas jam tarė: „Jehova tavo nuodėmę atleidžia.+ Tu nemirsi.+

Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus Jehovai.“+

Ir mano kaltę, mano nuodėmes tu atleidai.+ (Sela.)

21 Sūnus prabilo: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau.+ Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi.’

9 Jeigu savo nuodėmes išpažįstame, jis, būdamas ištikimas ir teisingas, jas atleis ir mus apvalys, kad nebūtume sutepti visokių nedorų darbų.+