7 Gyvybei gęstant, Jehovą mintyse turėjau.+

Tada mano malda pasiekė tave šventykloje, šventoje tavo buveinėje.+

38 Jis tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite su manimi.“+ 39 Kiek paėjęs, jis parpuolė ant kelių, nusilenkė iki žemės ir meldėsi:+ „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė.+ Tačiau tebūna ne kaip aš noriu, bet kaip tu.“+

34 Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eli̇̀, Eli̇̀, lemà sabachtãni?!“, tai išvertus reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“+

7 Kai gyveno žemėje, Kristus garsiai šaukdamas liejo ašaras ir siuntė karštas maldas ir prašymus+ tam, kuris galėjo išgelbėti jį nuo mirties, ir dėl savo dievobaimingumo buvo išklausytas.