4 Jehonatanas apie Dovydą savo tėvui kalbėjo vien gera.+ „Tegul karalius savo tarnui Dovydui nenusideda. Juk tau jis niekuo nenusidėjo, – sakė Jehonatanas. – Visa, ką Dovydas darė, išėjo tau į gera. 5 Jis statė pavojun savo gyvybę, kovėsi su filistinu,+ ir Jehova tąsyk dovanojo Izraeliui didelę pergalę*. Tu pats tai matei ir džiaugeisi, tad kodėl turėtum Dovydą nužudyti? Jis to nenusipelnė. Praliedamas nekalto žmogaus kraują, padarytum nuodėmę.“+

33 Tada Saulius sviedė į Jehonataną ietį, norėdamas jį nudurti.+ Ir šis suprato, kad tėvas tikrai yra nusprendęs Dovydą nužudyti.+

20 Argi už gera atsilyginama blogu?

O jie iškasė man duobę.+