18 Ėmiau bodėtis tuo, dėl ko taip plūkiausi po saule,+ nes turėsiu tai palikti žmogui, ateinančiam po manęs.+ 19 Ir kas žino, ar jis bus išmintingas ar kvailas?+ Tačiau jis valdys viską, į ką įdėjau tiek jėgų ir išminties po saule. Tai irgi tuštybė.

8 Būna, kad vienišas žmogus, neturintis nei draugo, nei sūnaus ar brolio, vargsta, dirba be galo ir jo akys niekaip nepasisotina turtais.+ Argi jis susimąsto: „Ko aš tiek dirbu? Dėl ko pats atsisakau gėrybių?“+ Tai irgi tuštybė, apgailėtinas užsiėmimas.+