14 Buvo vienas miestas, žmonių jame gyveno nedaug. Atžygiavo galingas karalius, apsupo jį ir apsiautė dideliais apgulos įtvirtinimais. 15 Vienas to miesto gyventojas – neturtingas, bet išmintingas žmogus, – savo išmintimi miestą išgelbėjo. Vis dėlto žmonės tą neturtėlį netrukus pamiršo.+

2 Jeigu į jūsų sueigą ateitų žmogus, apsimaustęs aukso žiedais, prašmatniai apsirengęs, ir ateitų vargšas, vilkintis nevalyvais drabužiais, 3 nejau būtumėte prielankūs tam, kuris išsipuošęs, ir jam sakytumėte: „Sėskis štai čia, patogiai“, o vargšui tartumėte: „Tu pastovėk“ arba: „Sėskis čia, prie mano pakojo“?+