22 Bet į tai karalius Saliamonas atsakė: „Kodėl Adonijui tik šunemietės Abišagos prašai? Prašyk jam ir karalystės.+ Jis juk mano vyresnis brolis,+ jį palaiko kunigas Abjataras ir Cerujos sūnus Joabas.“+

23 Tada karalius Saliamonas Jehovos vardu prisiekė: „Tenubaudžia mane Dievas ir dar teprideda, jei Adonijas už šį prašymą neužmokės savo gyvybe! 24 Kaip gyvas Jehova, kuris pasodino mane į mano tėvo Dovydo sostą ir įtvirtino mano valdžią+ ir kuris, tesėdamas savo pažadą, įkūrė man namus*,+ – dar šiandien pat Adonijas bus nubaustas mirtimi!“+