8 Taigi ji parašė laiškus Ahabo vardu, užantspaudavo jo antspaudu+ ir pasiuntė to miesto, kur gyveno Nabotas, seniūnams+ ir didžiūnams. 9 Laiškuose ji rašė: „Paskelbkite pasninką, duokite Nabotui atsisėsti matomiausioje vietoje tarp žmonių, 10 o priešais jį pasodinkite du niekšelius, kad prieš jį liudytų,+ sakydami: ‘Tu keikei Dievą ir karalių!’+ Tada jį išveskite ir užmėtykite akmenimis.“+

11 Miesto, kuriame Nabotas gyveno, vyrai – seniūnai ir didžiūnai – padarė taip, kaip savo laiškuose jiems buvo liepusi Jezabelė:

4 Didžiūnai karaliui sakė: „Nubausk šitą vyrą mirtimi.+ Matai, ką jis kalba. Dėl tokių kalbų mieste likusiems kareiviams ir kitiems žmonėms rankos visai nusvirs. Jam nerūpi žmonių gerovė, jis nori nelaimę užtraukti.“ 5 Karalius Zedekijas atsakė: „Gerai. Jis jūsų rankose. Karalius negali jūsų sulaikyti.“