22 Dėl savo didžio vardo+ Jehova savosios tautos neatmes,+ nes pats Jehova nusprendė padaryti jus savo tauta.+

25 Todėl štai ką sako Jehova: ‘Kaip nekintama yra mano sandora su diena ir su naktimi,+ kaip nekintami mano nustatyti dangaus ir žemės įstatai,+ 26 taip nekintamas mano žodis, kad neatmesiu Jokūbo ir savo tarno Dovydo palikuonių ir kad Dovydo palikuoniams duosiu valdyti Abraomo, Izaoko ir Jokūbo sūnus. Parvesiu jų tremtinius,+ jų pasigailėsiu.’“+