15 Jehova, jų protėvių Dievas, gailėjo savo tautos ir savo buveinės, todėl vis siuntė pasiuntinius, kad žmones įspėtų. 16 Bet žmonės Dievo pasiuntinius išjuokdavo.+ Jo žodžius jie niekino,+ šaipėsi iš jo pranašų,+ ir kai nebeliko vilties, kad tauta bus pagydyta, ant jų išsiliejo Jehovos rūstybė.+

Ar ne Jehova, kuriam tauta nusidėjo?

15 O ant tautų, kurios jaučiasi saugios, labai rūstauju.+ Juk buvau tik truputį supykęs,+ tačiau jos padidino jūsų vargus.’+