17 Tenai jam padavė pranašo Izaijo ritinį. Atvyniojęs tą ritinį, Jėzus susirado vietą, kur buvo parašyta: 18 „Jehovos dvasia ant manęs – jis patepė mane skelbti gerą naujieną vargšams, siuntė skelbti belaisviams laisvės, akliesiems praregėjimo, išlaisvinti prislėgtųjų+ 19 ir pranešti apie Jehovos palankumo metus.“+ 20 Tuomet jis ritinį suvyniojo, grąžino patarnautojui ir atsisėdo, o visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. 21 Ir Jėzus ėmė sakyti: „Raštų žodžiai, kuriuos ką tik girdėjote, šiandien yra išsipildę.“+

22 Ir aniems vyrams jis atsakė: „Eikite, papasakokite Jonui, ką matėte ir girdėjote: aklieji regi,+ luošieji vaikšto, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi,+ mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama geroji naujiena.+

17 Aš gelbėsiu tave nuo tautiečių ir nuo kitataučių. Siunčiu tave pas juos+ 18 atverti jiems akių,+ išvesti iš tamsos+ į šviesą,+ vaduoti iš Šėtono valdžios+ ir atgręžti į Dievą, kad jie dėl tikėjimo manimi gautų nuodėmių atleidimą+ ir paveldą kartu su pašventintaisiais.’