15 Jehova, jų protėvių Dievas, gailėjo savo tautos ir savo buveinės, todėl vis siuntė pasiuntinius, kad žmones įspėtų. 16 Bet žmonės Dievo pasiuntinius išjuokdavo.+ Jo žodžius jie niekino,+ šaipėsi iš jo pranašų,+ ir kai nebeliko vilties, kad tauta bus pagydyta, ant jų išsiliejo Jehovos rūstybė.+

24 Bet jie neklausė, nenorėjo girdėti,+ visur ėjo savo užmačių vedami, užsispyrę traukė paskui savo nedorą širdį+ – atgal, o ne pirmyn. 25 Taip buvo nuo pat dienos, kai jūsų protėviai išėjo iš Egipto žemės, ir tebėra iki šiandien.+ Todėl siunčiau pas jus savo tarnus, savo pranašus, siunčiau kasdien, vis iš naujo.+ 26 Bet žmonės nenorėjo nei manęs klausyti, nei girdėti,+ buvo kietasprandžiai ir elgėsi blogiau už savo protėvius!

15 Vis siunčiau pas jus savo tarnus pranašus, siunčiau nuolatos+ ir sakiau: „Prašau jūsų, grįžkite visi iš savo nedoro kelio,+ darykite tai, kas teisinga. Nesekite paskui kitus dievus ir jų negarbinkite. Tada gyvensite krašte, kurį jums ir jūsų protėviams daviau.“+ Bet jūs nekreipėte dėmesio, manęs neklausėte.