22 Mano pyktis uždegė ugnį,+

jos liepsna sieks pačias kapo* gelmes,+

nuniokos žemę ir jos derlių,

padegs net kalnų pamatus.

24 Kas atidavė Jokūbą apiplėšti,

kas paliko Izraelį grobikams?

Jo keliais jie nepanoro eiti,

jo įstatymui* nepakluso.+

25 Todėl jis liejo savo rūstybę, įniršį

ir davė patirti karo baisumus.+

Liepsna surijo visa, kas aplinkui, bet jie nesusiprato,+

ugnis suliepsnojo prieš juos, bet jie to širdin nepaėmė.+

Jūs įžiebėte mano rūstybę tarsi ugnį,*+

ir ji niekada neužges.“