6 Dabar visus šiuos kraštus atiduodu į savo tarno Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas.+ Atiduodu net laukų žvėris, kad jam tarnautų.

37 Tu, o karaliau – karalių karaliau, kuriam dangaus Dievas davė karalystę,+ galybę, stiprybę ir šlovę, 38 į kurio rankas atidavė žmones, kad ir kur jie gyventų, laukų žvėris ir padangių paukščius ir kurį padarė visų jų valdovu,+ – tu esi ta auksinė galva.+