29 Paversiu kraštą negyvenama dykviete,+ nes jie darė visokias bjaurystes.+ Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.’

12 Tu įvykdei nuosprendį, ištartą mums+ ir mus valdantiems valdovams*, – siuntei didžią nelaimę. Tai, kas nutiko Jeruzalei, daugiau niekam nėra nutikę po dangumi.+

6 Tačiau ar mano žodžiai ir įsakai, kuriuos per savo tarnus pranašus buvau perdavęs, nepasivijo jūsų tėvų?+ Užtat jie pas mane sugrįžo ir sakė: „Kareivijų Viešpats Jehova pasielgė su mumis taip, kaip ir buvo nutaręs, – pagal tai, kokiais keliais ėjome, kokius darbus darėme.“’“+