13 Kai man gulint lovoje į galvą atėjo regėjimai, išvydau ir šventąjį sargą, žengiantį iš dangaus.+ 14 Jis garsiai šaukė: „Nukirskite medį,+ nukapokite jo šakas, nudraskykite lapus ir nupurtykite vaisius! Teišsilaksto iš po jo žvėrys, padangių paukščiai teskrenda šalin nuo jo šakų. 15 Palikite tik kelmą su šaknimis žemėje. Geležimi ir variu sukaustytas, telieka jis lauko žolėje. Temerkia jį rasa iš dangaus, tebūna jis tarp lauko augalų – ten pat, kur žvėrys.+ 16 Vietoj žmogaus širdies tebūna jam duota žvėries širdis, ir taip tepraeina septyni laikai.+