21 Jehova pakils kaip seniau ant Peracimų kalno,

rūstybė jį apims kaip kadaise slėnyje prie Gibeono,+

ir jis padarys vieną dalyką – keistą dalyką,

įvykdys savo užmojį – neįprastą užmojį.+

14 Todėl aš ir vėl nustebinsiu šią tautą+ –

padarysiu nepaprastą, keistą dalyką.

Jų išminčių išmintis niekais pavirs,

supratimas bus paslėptas nuo jų galvočių.“+

11 Jehova išliejo savo pyktį,

savo degančio įniršio nesulaikė.+

12 Nei žemės karaliai, nei pasaulio gyventojai nebūtų patikėję,

kad nedraugas ir priešas peržengs Jeruzalės vartus.+