15 Jehova, jų protėvių Dievas, gailėjo savo tautos ir savo buveinės, todėl vis siuntė pasiuntinius, kad žmones įspėtų. 16 Bet žmonės Dievo pasiuntinius išjuokdavo.+ Jo žodžius jie niekino,+ šaipėsi iš jo pranašų,+ ir kai nebeliko vilties, kad tauta bus pagydyta, ant jų išsiliejo Jehovos rūstybė.+

7 Aš perspėjau jūsų protėvius tą dieną, kai išvedžiau juos iš Egipto žemės, ir iki šiandien vis perspėju: „Klausykite mano balso.“+ 8 Bet jie neklausė, dėmesio nekreipė*. Jie užsispyrę ėjo paskui savo nedorą širdį.+ Jie nenorėjo laikytis sandoros nuostatų, kurių buvau liepęs laikytis, todėl daviau jiems patirti visa, kas toje sandoroje užrašyta.’“