Izaijo
42 Štai mano tarnas,+ aš esu su juo!
Štai mano išrinktasis+ – juo aš džiaugiuosi!+
2 Jis nešūkaus, nerėkaus,
gatvėje jo balso nebus girdėti.+
3 Jis nenulauš palūžusios nendrės,
neužgesins rusenančio dagčio.+
Jis mokys tikro teisingumo.+
4 Jis nepriges, nepalūš, kol teisingumą žemėje įtvirtins.+
Jo įstatymo* lauks salos.
5 Štai ką sako Dievas Jehova,
dangaus Kūrėjas – tas, kuris jį išskleidė,+
kuris paklojo žemę, padarė visa, kas joje,+
kuris duoda alsavimą jos žmonėms,+
dvasią tiems, kas joje vaikšto:+
6 „Aš, Jehova, dėl savojo teisingumo tave pašaukiau,
paėmiau už rankos.
Saugosiu tave, kad būtum sandora žmonėms+
ir šviesa tautoms,+ –
7 kad atvertum akis akliesiems,+
išvestum iš kalėjimo belaisvius,
išvaduotum kalėjimo tamsybėje sėdinčius.+
8 Aš esu Jehova. Tai mano vardas.
9 Žiūrėk! Kas anksčiau pranašauta, išsipildė,
dabar skelbiu naujus dalykus.
Apsakysiu juos pirmiau, negu jie įvyks.“+
10 Visi, kas plaukiate į jūrą, kas gyvenate joje,
visos salos ir jų gyventojai,+
giedokite Jehovai naują giesmę,+
jo šlovę skelbkite nuo žemės pakraščių.+
Tešūkauja iš džiaugsmo visi, kas tarp uolų gyvena,
nuo kalnų viršūnių teaidi jų balsai.
12 Tegu Jehovai jie teikia šlovę,
salose teskelbia apie jo garbę.+
Jis sušuks, karo šūksnį suriks
ir pasirodys esąs už savo priešus stipresnis.+
14 „Ilgai tylėjau,
nebylus buvau, susilaikiau.
Kaip gimdyvė dabar aimanuosiu,
dūsausiu ir sunkiai alsuosiu.
15 Aš nusiaubsiu kalnus ir kalvas,
jų augaliją išdžiovinsiu,
upes nusekinsiu, salas* jose atversiu,
vandeningus nendrynus išsausinsiu.+
Štai ką dėl jų padarysiu, aš jų neapleisiu.“
18 Klausykitės, kurtieji!
Pažvelkite ir pamatykite, aklieji!+
19 Kas gi yra aklas, jei ne mano tarnas,
kas gi yra kurčias, jei ne pasiuntinys, kurį siunčiau?
Ar yra aklesnių už tą, kuriam atlyginau, –
aklesnių už Jehovos tarną?+
20 Žiūrėti jūs žiūrite, bet nieko nematote,
jūsų ausys klausosi, bet negirdi.+
21 Dėl savojo teisumo
Jehova panorėjo išaukštinti savo įstatymą* ir padaryti jį šlovingą.
Jie tapo grobiu, ir nebuvo kam vaduoti,+
juos grobė, ir niekas nesakė: „Atiduok!“
23 Kuris iš jūsų tai išgirs,
suklus ir ateičiai įsidėmės?
24 Kas atidavė Jokūbą apiplėšti,
kas paliko Izraelį grobikams?
Ar ne Jehova, kuriam tauta nusidėjo?
25 Todėl jis liejo savo rūstybę, įniršį
ir davė patirti karo baisumus.+