Apreiškimas

7 Paskui aš išvydau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose ir laikančius keturis žemės vėjus, kad tie vėjai nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei į medžius. 2 Ir pamačiau kitą angelą, kylantį iš rytų*. Jis turėjo gyvojo Dievo antspaudą ir garsiu balsu šaukė keturiems angelams, kuriems buvo leista kenkti žemei ir jūrai: 3 „Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol pažymėsime antspaudu+ mūsų Dievo vergų kaktas!“+

4 Ir išgirdau užantspauduotųjų skaičių – 144 000+ užantspauduotųjų iš visų Izraelio sūnų giminių:+

9 Paskui regėjau milžinišką minią žmonių iš visų tautų, giminių, genčių ir kalbų,+ ir jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti. Jie stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsirengę baltais rūbais,+ su palmių šakomis rankose+ 10 ir garsiu balsu šaukė: „Mūsų išgelbėjimas – iš Dievo, sėdinčio soste,+ ir Avinėlio!“+

11 O visi angelai, stovintys aplink sostą, vyresniuosius+ ir keturias būtybes, parpuolė priešais sostą ant kelių ir nusilenkę iki žemės pagarbino Dievą 12 sakydami: „Amen! Gyrius, šlovė ir garbė per amžių amžius mūsų išmintingajam, padėkos vertam, galingajam, stipriajam Dievui.+ Amen!“

13 Vienas iš vyresniųjų tarė man: „Kas yra tie apsirengusieji baltais rūbais+ ir iš kur jie atėjo?“ 14 Aš iškart jam atsakiau: „Mano viešpatie, tu žinai, kas jie.“ Jis man tarė: „Čia tie, kurie pergyveno didįjį suspaudimą.+ Jie išplovė savo rūbus ir išbalino juos Avinėlio krauju.+ 15 Todėl jie yra priešais Dievo sostą ir dieną naktį jo šventykloje eina jam tarnystę. Sėdintysis soste+ išskleis virš jų savo palapinę.+ 16 Jie nebealks ir nebetrokš, nesvilins jų nei saulė, nei jokia kaitra,+ 17 nes Avinėlis,+ esantis šalia* sosto, ganys juos+ ir ves prie gyvybės vandens šaltinių.+ Ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių.“+